Svarbu pabrėžti – šie raštai buvo išsiuntinėti dar iki to, kai Palangoje įvyko Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Tad kyla klausimas, kam reikėjo kelti tokį pavojų bendruomenėms autoritarinėse valstybėse, jei oficialus renginys jau buvo suplanuotas ir organizuotas Lietuvoje.

Visa tai vyksta karo metu. Rusija puola Ukrainą, Baltarusija yra agresijos bendrininkė. Tokiose valstybėse žmonės nuolat sekami, bauginami, o už paprastą žodį „taika“ ar net baltą lapą rankoje galima patekti į kalėjimą.

Š. Vaitkaus feisbuko nuotr.

Š. Vaitkaus feisbuko nuotr.

Šiose sąlygose lietuvių bendruomenių „aktyvumo“ skatinimas yra pavojingas. Viešai kalbant apie jų veiklą ar narius, jie tampa matomi priešiškoms spec. tarnyboms. Tai gali baigtis persekiojimu ar dar blogiau.

Istorija jau parodė, kas nutinka: sovietmečiu lietuviai studentai Rusijoje už tautinę veiklą būdavo siunčiami kalėti 25 metams. Dabar Rusijoje vėl statomi paminklai Stalinui – ar tikrai galvojame, kad situacija kitokia?

Gali būti, kad ši iniciatyva kilo iš gerų norų. Bet tokie veiksmai yra ne atsargūs, ir pavojingi. Jie ne stiprina diasporą, o kelia grėsmę mūsų tautiečių saugumui, kurie gyvena ne draugiškose mums valstybėse.