GAMTOS STICHIJŲ KAINA: KIEKVIENAS JAU SUMOKĖJOME BENT PO 400 EURŲ

Prieš kelias dienas JAV kosmoso agentūra NASA konstatavo, kad ši liepa tapo karščiausiu mėnesiu nuo 1880-ųjų. Liepą taip pat net tris kartus pagerinti visų laikų karščiausios dienos rekordai. Klimatą tyrinėjantys mokslininkai sako, kad jau artimiausioje ateityje sulauksime naujų rekordų. Kylant pasaulinei temperatūrai, tokios gamtos stichijos kaip karščio bangos, sausros, potvyniai ar uraganai taps vis dažnesnės. Kiek tai kainuos ekonomikai ir kiekvienam iš mūsų?

Nesame saugumo oazė

Graikija, Ispanija, o neseniai ir atostogų rojumi vadinami Havajai nukentėjo nuo milžiniškų gaisrų. Jie nusinešė dešimtis gyvybių, o šalių ekonomikoms pridarė žalos už milijonus eurų. Evakuojami turistai, siaučiančios audros ir virstantys medžiai šiemet, atrodo, taps vyraujančiu prisiminimu apie šią vasarą.

Nors Lietuvoje su tokio masto gamtos stichijų šėlsmu kol kas nesusiduriame, neseniai kai kuriuos šalies regionus nusiaubusi stichinė audra priminė, kad nesame visiškai saugūs. Iš dangaus krintantys ledo gabalai suvarpė namų stogus, apgadino automobilius, sunaikino derlių, o dalis savivaldybių buvo priverstos paskelbti ir ekstremalią situaciją. Kituose šalies regionuose staiga iškritusio kritulių kiekio neatlaikė lietaus nuotekų sistemos, dėl to buvo užlieti pastatai ar apsemti automobiliai.

Praėjusios savaitės varginantys karščiai, kai termometrų stulpeliai perkopė 30 °C žymą, skatina vis daugiau resursų skirti jų įtakai sušvelninti. Vis daugiau gyventojų ryžtasi įsidiegti oro kondicionierius, kurie ilgainiui gali tapti daugiausia elektros naudojančiu prietaisu namuose. Kai kuriose ES šalyse sąskaitos už būsto vėsinimą vasarą jau viršija sąskaitas žiemos metu už šildymo energiją.

Pasaulio lyderiams nesėkmingai kovojant su klimato kaitos stabdymu, mums ir visiems pasaulio gyventojams teks vis plačiau praverti savo pinigines dorojantis su ekstremalių gamtos reiškinių padariniais.

Kiek žalos patyrėme?

Gamtos stichijos ekonomiką paveikia keliais skirtingais būdais. Pirmiausia, tai yra tiesioginė žala pastatams, miestų infrastruktūrai, laukuose auginamiems maistiniams augalams. Europos aplinkos agentūros skaičiavimai rodo, kad per 1980–2020 m. ekstremalūs gamtos reiškiniai mūsų šaliai pridarė nuostolių daugiau nei už 1 mlrd. eurų. Vadinasi, vienam šalies gyventojui tenkančių nuostolių suma per minėtą laikotarpį siekė apie 400 eurų. Tiesa, ES žalos vidurkis buvo kur kas didesnis – beveik 900 eurų vienam gyventojui.

Vis dėlto stichinės nelaimės ekonomikai turi ir netiesioginį poveikį, pavyzdžiui, dėl karščio kritusį darbuotojų produktyvumą ar ribojamas darbo valandas lauke. Neįprastos oro sąlygos taip pat gali lemti pasikeitusius vartojimo įpročius, t. y. skatinti daugiau laiko leisti patalpų viduje ir mažiau naudotis įvairiomis lauke teikiamomis paslaugomis. Galiausiai, vis daugiau lėšų tenka skirti būstui ir infrastruktūrai pritaikyti prie intensyvaus karščio ar kritulių kiekio.

Kadangi Lietuva yra gana atvira ekonomika, čia greitai galime pajusti įvairių pasaulinių pokyčių. Pavyzdžiui, dėl karščio bangų sumažėjęs kavos derlius Brazilijoje ar Kolumbijoje prisideda prie brangesnės kavos ir Lietuvoje. Dėl karščių poveikio elektros tinklams sustabdyta pramonė Kinijoje ar kitoje šalyje gali virsti Lietuvos verslui svarbių tiekimo grandinių sutrikimais.

Norėdami įvertinti tikrąją ekstremalių gamtos reiškinių kainą ekonomikai, tiesioginę jų žalą, anot kai kurių mokslinių tyrimų, turėtume padidinti nuo dviejų iki dešimties kartų. Atsižvelgus į tai ir panaudojus dviejų kartų daugiklį, per pastaruosius keturis dešimtmečius sukaupti gamtos stichijų nuostoliai Lietuvoje prilygsta maždaug 7 proc. šalies BVP.

200 mln. eurų per metus

Stichinių gamtos reiškinių sukeliami nuostoliai pasaulio ekonomikai kasmet didėja, o neigiamas jų poveikis ateityje gali dar labiau apriboti ekonomikos augimą. „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu, klimato kaitos sukeltų ekstremalių gamtos reiškinių žala iki 2040 m., įskaitant ir netiesioginius nuostolius, Lietuvoje beveik padvigubės ir pasieks maždaug 200 mln. eurų per metus. Vadinasi, vienam gyventojui tenkančių gamtos stichijų nuostolių suma sudarys apie 70 eurų per metus.

Kai kuriuos ekstremalių oro reiškinių padarinius galima sušvelninti aktyviai prisitaikant – diegiant techninius sprendimus ar naudojantis draudimo užtikrinama finansine apsauga. Nepaisant to, tai reikalauja papildomų išlaidų. Pasaulio lyderiams nesėkmingai kovojant su klimato kaitos stabdymu, mums ir visiems pasaulio gyventojams teks vis plačiau praverti savo pinigines dorojantis su ekstremalių gamtos reiškinių padariniais.