Išvaryti iš rojaus | KaunoDiena.lt

IŠVARYTI IŠ ROJAUS

Kartkartėmis, tai giminių susiėmime, tai kandidatų į Seimą debatuose, tiesiogiai ar pasitelkus metaforas, užverda diskusija apie tai, kiek demokratijos reikia verslui ir ar ji jam apskritai būtina. Kartais ši tema, kiek transformuota, perkeliama ir į kultūros pasaulį, kai koks naivuolis entuziastas viešai paklausia garsiausių mūsų menininkų, ko gi šie tyli aplink švilpiant kulkoms ir ar gerai jaučiasi kurdami diktatorių remiamose scenose. Jau ne kartą sakyta, kad įvykiai Baltarusijoje mums, Lietuvoje, yra idealus politologijos pamokų ciklas: saugiai įsitaisę po NATO skėčiu galime stebėti komplikuotas tris dešimtmečius išnešiotos demokratijos gimimo kančias ir apmąstyti tai, kas svarbiausia. Baltarusiško IT verslo ir diktatoriaus dvikova pateikia aiškų atsakymą ir į anksčiau minėtą klausimą, koks verslo pelningumo bei pilietinių laisvių ryšys.

Tam, kad rastųsi ir subręstų baltarusiškojo IT verslo reiškinys, reikėjo labai nedaug – palyginti geros bazines tiksliųjų mokslų žinias suteikiančios švietimo sistemos ir mažai galimybių už intelektinį darbą gauti adekvatų atlygį.

Užsienio kompanijoms dirbančių IT specialistų Baltarusijoje radosi daug anksčiau ir greičiau, nei pastarųjų lobistams pavyko įtikinti Aliaksandrą Lukašenką, kad auksiniai IT vištos kiaušiniai – gerokai didesnės vertės nei prezidento širdžiai mielos bulvės.

Kurį laiką informacinių technologijų verslai Baltarusijoje iš tiesų galėjo jaustis it dievo Aliaksandro užpečkyje, auginti savo pelnus ir šalies BVP.

Kreditai kuriant aukštųjų technologijų parką Minske ir išskirtinės mokesčių lengvatos gimtinėn sugrąžino milijoninių startuolių įkūrėjus, jau spėjusius tapti svarbiais tarptautinės IT rinkos žaidėjais. Gerokai mažesni kaštai ir palankios sąlygos: kurį laiką informacinių technologijų verslai Baltarusijoje iš tiesų galėjo jaustis it dievo Aliaksandro užpečkyje, auginti savo pelnus ir šalies BVP. Tačiau šiemet rugpjūtį atėjo metas susimokėti už šį rojų.

Taikių piliečių areštai ir žalojimas, persekiojimas už naudojimąsi savo pilietinėmis teisėmis bei žodžio laisve – režimo represijos neaplenkė net ir tų verslininkų, kurie Baltarusijai suteikė modernios valstybės bruožų. Tie verslininkai, kuriems atrodė, kad verslo laisvė tiesiog proporcinga ir jų asmeninei laisvei, moka dar daugiau: nebūtais dalykais apkaltinami ir suimami kertinės kompetencijos specialistai, areštuojamos kompanijų sąskaitos. Deja, tačiau tokia nelygiavertės draugystės baigtis – logiška. Tie, kas šykšti valdžia dalytis su savo piliečiais, nesidalys jos su jokiu laisvu, šiuolaikišku verslu.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Verygovid -19 (Karbauskona)

Tai ką autorė norėjo pasakyti? Kad valdžios trigrašio kišamas į verslą yra gerai? O jūs pasižiūrėkit į JAV- ten valdžios lindimas į verslą - minimalus. Nori atidaryti bulvių krautuvę- paimi ir atidarai, nors ir tą pačią dieną (Teta Neringa gali paliūdyti), o Lietuvoje tenka praeiti visą tuntą instancijų, kurios sukurtos vien tam, kad - Brazausko-Kirkilo draugo pusbrolio žento anūkas turėtų kur įsidarbinti. Rusijoje net ir būdamas be galo idealistiškas ir moralus be kyšiu valdininkams ir režimo prielankumo- neišgyvensi. Kinijoje užteks pasakyti kažką ne taip ir tau kaput. JAV gyvena, gyveno ir gyvens geriau už Baltarusiją, Rusiją ir Kiniją, nes taip jau tiesiog yra ir JAV niekada nesimokę pagal pirmo komentatoriaus šlovinamą TARIBY BINĘ SISTEMĄ

PIRMAM

LILIPUTINAS TAU PRITARIA. ŠLOVĖ LILIPUTINUI URA TAVARIŠČI GALUBĄJĄ LUNA ZA U RO DINA V PIRIOT

Kaunietis

Yra trys mokslai ant kurių laikosi visas materialus gyvenimas - matematika, fizika ir chemija. Kuo šie mokslai skiriasi nuo kitų? Jų išmokimui neužtenka net ir geros atminties - juos reikia suprasti, jų nepavyksta "iškalti". Ir Baltarusija, ir Rusija, ir Ukraina išsaugojo senas mokymo sistemas. Deja, "krepšeliai" Lietuvoje ją paprasčiausiai sugriovė.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS