IŠVARYTI IŠ ROJAUS

„Svarbu paminėti tai, kad priedai šiems monitoriams į Lietuvą iš Kinijos atkeliavo vėliau, nei monitoriai, ir išdalinti vėliau. Tad nuspręsta surinkti iš įstaigų išdalintus monitorius ir priedus, viską pilnai sukomplektuoti ir grąžinti joms jau pilnai sukomplektuotus. Kodėl? Vienoje vietoje surinkus visus monitorius juos sutvarkyti yra paprasčiau, nei važinėti po visas įstaigas“, – feisbuke antradienį tvirtino sveikatos apsaugos ministras.

A. Veryga sureagavo į „Lietuvos ryto“ skelbiamą informaciją, kad beveik 500 balandį ligoninėms išdalytų gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių grąžinami atgal į sandėlius. Įstaigų vadovai tvirtino, kad aparatus gavo be pajungimui reikalingų priedų, instrukcijų, taip pat jie buvo be reikalingų sertifikatų, o personalas neapmokytas, kaip su jais dirbti.

Vienoje vietoje surinkus visus monitorius juos sutvarkyti yra paprasčiau, nei važinėti po visas įstaigas.

Kaip skelbia dienraštis, už šią įrangą pirkimą neskelbtinų derybų būdu vykdęs ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras sumokėjo beveik 2 mln. eurų.

Pati įstaiga į BNS antradienį užduotus klausimus apie šią įrangą kol kas atsakymų nepateikė.

A. Veryga pabrėžė, kad įranga pirkta baiminantis galimo pesimistiškiausio koronaviruso plitimo scenarijaus, jog Lietuvai gali tekti įrengti papildomą 1,5 tūkst. vietų ligoninėse itin sunkiems pacientams, kuriems reikalinga intensyvi terapija, reanimacija.

„Kaip jau minėta, šie įrenginiai buvo perkami ruošiantis blogiausiam scenarijui, t.y. tam atvejui, jei įstaigoms reikėtų steigti papildomas intensyvios terapijos lovas itin sunkiems pacientams. Šiuo metu tokio poreikio nėra, tad ir naudoti šios įrangos nebūtina“, – tvirtino ministras.

Antradienį pateiktos pataisos, kad valstybės ir savivaldybių įstaigos, institucijos, ūkio subjektai, administracijos būtų įpareigotos nuolat kaupti asmens apsaugos priemonių atsargas ir pagal poreikį aprūpinti jomis darbuotojus.

Už projektų paketą po pateikimo balsavo 47 Seimo nariai, trys buvo prieš ir susilaikė devyni parlamentarai, toliau juos svarstys Seimo komitetai.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, jog įstatymų pakeitimais siekiama užtikrinti, kad kartojantis pandemijoms, panašioms į COVID-19, įstaigoms nebekiltų sunkumų skubiai ieškant apsaugos priemonių rinkoje.

Pataisomis taip pat numatyta, kad paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galėtų neatlygintinai perduoti tokias priemones nepavaldžioms globos įstaigoms, pavyzdžiui, privatiems senjorų globos namams.

Prievolė turėti asmens apsaugos priemones būtų ir viena sąlygų sveikatos priežiūros ir globos įstaigoms gauti veiklos licenciją.

„Vilniaus universitetas yra Lietuvos tradicinės kultūros ir ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminimo sergėtojas. (...) Tačiau jis taip pat yra labai šiuolaikiškas ir visada žvelgia į ateitį. Apie tai byloja tarptautiniai prizai, kuriuos nuolatos skina jūsų mokslininkai“, – per ceremoniją Vilniuje sakė Prancūzijos lyderis.

„Man didžiulė garbė gauti šį titulą Vilniaus senamiesčio širdyje. O šį garbingą laipsnį man suteikia vienas iš seniausių ir žinomiausių Europos universitetų“, – pridūrė jis.

E. Macrono teigimu, Vilniaus universitetą ir Prancūziją sieja seni ryšiai.

„Prancūzų botanikas Jeanas-Emmanuelis Gilibert'as (Žanas Emanuelis Žiliberas) pirmasis XVIII amžiaus pabaigoje aprašė Lietuvos florą. Zoologas Ludwigas Heinrichas Bojanus (Liudvigas Heinrichas Bojanus) XIX amžiuje čia dėstė veterinarijos mediciną, o vėliau ir lyginamąją anatomiją. Giliai įsišaknijęs europietiškas Vilniaus universiteto pradas gyvuoja iki šiandien“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

„Užsienio studentai kasmet užpildo jūsų garbingo universiteto auditorijas, tarp jų – ir dešimtys Prancūzijos piliečių. Praėjusiais metais, sudėjus visus Lietuvos universitetus, jų buvo apie 400“, – pridūrė jis.

Man didžiulė garbė gauti šį titulą Vilniaus senamiesčio širdyje. O šį garbingą laipsnį man suteikia vienas iš seniausių ir žinomiausių Europos universitetų.

Pasak E. Macrono, jaunimas yra viena iš pagrindinių jo Europos vizijos dalių.

„Prieš trejus metus pasiūliau įkurti Europos universitetų tinklus, kurie apjungtų mūsų mokslines tradicijas. Į šį pasiūlymą universitetai atsakė entuziastingai. Dabar egzistuoja 24 tokie tinklai. Džiaugiuosi, kad Prancūzijos ir Lietuvos ugdymo įstaigos aktyviai juose dalyvauja ir taip sustiprina tarpusavio ryšius. Paskelbus du pirmuosius projektus, mūsų šalys prisijungė prie keturių konsorciumų. Vienas iš jų susieja Vilniaus ir Liono universitetus“, – teigė jis.

Garbės daktaro diplomą įteikė Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.

Šis vardas E. Macronui suteiktas už vizionierišką Europos universitetų aljanso idėją – sukurti jungtinius Europos universitetų tinklus ir išplėsti „Erasmus+“ mainų iniciatyvą.

„Tai yra tvirtas pagrindas ir garbė Vilniaus universitetui suteikti jums garbės daktaro vardą už indėlį į Europos universitetų integraciją ir modernios universiteto idėjos plėtotę, kartu išreiškiant savo įsipareigojimą Europos universitetų bendradarbiavimu“, – sakė R. Petrauskas.

Jis taip pat teigė, kad Europos plėtros kryptis „lems politinis ir kultūrinis elitas“.

„Jei norime Europos kaip kažko daugiau už geografinį ir ekonominį vienetą, turime nuosekliai plėtoti Europos politinį projektą ir drauge kurti, kaip jūs, prezidente, kartą pasakėte interviu – strateginę Europos viziją“, – kalbėjo VU rektorius.

Anot Vilniaus universiteto, pirmąkart E. Macronas Europos universitetų tinklo siūlymą suformulavo kalbėdamas Sorbonos universitete Paryžiuje 2017 metais. Ši kalba tapo ES vadovų Geteborgo susitikimo vizijos pagrindu švietimo ir kultūros srityje.

Po dvejų metų Europos Komisija paskelbė apie pirmuosius bandomuosius Europos universitetų tinklus, jiems skirtas 5 mln. eurų finansavimas bendroms struktūroms sukurti ir partnerystei stiprinti.

Vilniaus universitetas kartu su europiniu „Arqus“ aljansu tapo šios iniciatyvos dalimi. Šis aljansas jungia Vilniaus, Liono (Prancūzija), Bergeno (Norvegija), Graco (Austrija), Leipcigo (Vokietija), Paduvos (Italija) ir Granados (Ispanija) universitetus.

Anot prokuratūros, operacijoje dalyvavo Lietuvos, Estijos ir Rumunijos teisėsaugos institucijos bei Eurojustas. Manoma, kad nuo sukčių Lietuvoje nukentėjo per 80 žmonių ir apie 20 įmonių, dar apie 500 nukentėjusiųjų buvo nustatyta Estijoje.

Ilgalaikio tyrimo metu buvo nustatyta, kad sukčiai žmonėms siųsdavo elektroninius laiškus, kuriuose buvo pateikiami melagingi siūlymai atnaujinti paskyrą banke ar siunčiamos nuorodos, kurios nuvesdavo į netikras bankų elektroninės bankininkystės paskyras.

Nukentėjusieji įvesdavo savo paskyrų prisijungimo duomenis, tam naudodami programėlę Smart-ID, o sukčiai šiuos duomenis iškart panaudodavo prisijungdami prie tikrųjų nukentėjusių asmenų ir įmonių paskyrų bei pervesdavo pinigus į sąskaitas Lietuvos, Lenkijos, Airijos, Anglijos, Liuksemburgo, Olandijos, Ispanijos, Maltos ir Prancūzijos bankuose ar elektroninių pinigų paslaugas teikiančiose įmonėse.

Manoma, kad nuo šiame tyrime sulaikytų asmenų Lietuvoje nukentėjo ne mažiau kaip 101 fizinis ir juridinis asmuo, kurie prarado apie 100 tūkst. eurų. Viso iš nukentėjusiųjų sąskaitų buvo pasisavinta daugiau kaip 250 tūkst. eurų, tačiau dalį pavedimų bankams pavyko sustabdyti ir grąžinti lėšas nukentėjusiesiems.

Teisėsaugos teigimu, Lietuvoje tokio tipo nusikaltimų pradėjo daugėti pernai birželį, ši apgaulės schema aktyvi iki šiol.

Tiriant tokio tipo nusikaltimus buvo nustatyta, kad identiški sukčiavimai plinta ir Estijoje. Bendradarbiaujant su šios šalies teisėsauga pareigūnams pavyko nustatyti, kad nusikaltimus gali daryti ta pati organizuota grupė Rumunijoje.

Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Kriminalinės policijos biuro iniciatyva šį pavasarį Eurojuste buvo sudaryta jungtinė Lietuvos, Estijos ir Rumunijos tyrimų grupė. Pagal šios grupės pateiktus įrodymus įtariamieji ir buvo sulaikyti.

Ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra vykdomas dėl sukčiavimo ir penkių skirtingų finansinių bei elektroninių nusikaltimų. Tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras, jį vykdo Kriminalinės policijos biuro pareigūnai. 

Ikiteisminį tyrimą atliekantys Klaipėdos miesto policijos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – padėti atpažinti nuotraukoje užfiksuotą asmenį, galintį suteikti tyrimui vertingos informacijos.

Pažinusius asmenį, policija prašo informuoti telefonu 8 672 65903 arba elektroniniu paštu: dovile.misciokaitiene@policija.lt.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

Pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos pareigūnai Šalčininkų rajono Širvių kaimo prieigose, kelyje Dieveniškės – Šalčininkai, tikrino 22 metų Šalčininkų rajono gyventojo ir jo vairuoto automobilio „Audi A6“ dokumentus.

Ši vieta yra prie išvažiavimo iš vadinamosios Dieveniškių kilpos, iš visų pusių supamos Baltarusijos teritorijos. Todėl čia pasieniečiai atlieka visų keliaujančių asmenų bei transporto priemonių patikrą ir dažnai sulaiko automobilių slėptuvėse gabenamus kontrabandinių cigarečių krovinius.

Vairuotojas VSAT pareigūnams pateikė tvarkingus asmens bei transporto priemonės dokumentus. „Audi A6“ pasieniečiams pasirodė įtartinas, todėl buvo pristatytas į G. Žagunio užkardą. Čia yra išsamiai apžiūrai skirtos patalpos ir įranga.

Paaiškėjo, kad mašinos dugne ir kėbulo konstrukcijose yra įrengtos slėptuvės. Iš jų pasieniečiai ištraukė 998 pakelius cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos banderolėmis.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką vairuotojui pradėta administracinės bylos teisena. Už tokį pažeidimą vyrui gresia bauda nuo 5200 iki 6000 eurų. Teismas taip pat gali konfiskuoti mašiną, kuria gabentos neteisėtos prekės.

Po apklausos Šalčininkų rajono gyventoją pasieniečiai paleido. Jis privalės atvykti į teismą. Automobilis ir cigaretės saugomi G. Žagunio užkardoje.

„Jei tarptautinė bendruomenė negali sustabdyti bepročio Armėnijos diktatoriaus, tai padarys Azerbaidžanas. Azerbaidžanas juos sustabdys, parodys jiems jų vietą ir atkurs savo teritorinį vientisumą“, – per susitikimą su naujuoju Pakistano ambasadoriumi Baku sakė I. Aliyevas.

Azerbaidžano lyderio teigimu, tarptautinė bendruomenė yra pernelyg tolerantiška Armėnijos politikai Kalnų Karabache, o tarpininkaujančios ESBO Minsko grupės šalys (Rusija, Prancūzija, JAV), turinčios įgaliojimus vesti derybas, daugelį metų negali pasiekti konkrečių rezultatų.

„Armėnija neatsižvelgia į jų pareiškimus. ESBO Minsko grupės pirmininkaujančių šalių vadovai ne kartą tvirtino, kad status quo yra nepriimtinas. Armėnija nereaguoja į šiuos pareiškimus ir tokiu būdu rodo nepagarbą šioms trims šalims“, – pažymėjo Azerbaidžano prezidentas.

„Yra keturios JT rezoliucijos, reikalaujančios nedelsiant išvesti Armėnijos ginkluotąsias pajėgas iš okupuotų Azerbaidžano teritorijų. Armėnija nereaguoja į šias rezoliucijas maždaug 30 metų, o jų gynybos ministras pareiškia, kad Armėnija pradės naują karą prieš Azerbaidžaną dėl naujų teritorijų“, – pridūrė jis.

I. Aliyevas dar kartą pabrėžė, kad Azerbaidžanui yra nepriimtini armėnų premjero siūlymai, kad derybose dalyvautų ir nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos atstovai.

„Jis teigia, kad Azerbaidžanas turi derėtis su Kalnų Karabacho marionetiniu režimu, o tai yra mėginimas pakeisti patvirtintą derybų formatą. Vykdomas neteisėtas armėnų iš Libano apgyvendinimas okupuotose žemėse, mūsų okupuotose žemėse vyksta karinės pratybos ir inauguracijos. Mes to neketiname toleruoti“, – pabrėžė azerbaidžaniečių lyderis.

Per susitikimą su Pakistano diplomatu I. Aliyevas taip pat padėkojo Islamabadui už Baku palaikymą Kalnų Karabacho klausimu.

„Esame dėkingi Pakistanui už nuolatinę paramą Azerbaidžanui Armėnijos ir Azerbaidžano konflikte dėl Kalnų Karabacho“, – sakė I. Aliyevas.

Baku sekmadienį paskelbė, kad palei fronto liniją pradedama „kontrpuolimo operacija“, reaguojant į numanomas armėnų pajėgų provokacijas. Jerevanas savo ruožtu pareiškė, jog Azerbaidžanas užpuolė nepripažintą Kalnų Karabacho respubliką.

Armėnija ir Kalnų Karabachas paskelbė karo padėtį ir karinę mobilizaciją. Azerbaidžanas įvedė karinį valdymą ir komendanto valandą didžiuosiuose miestuose.

Šiuo metu ginčijamame regione tęsiasi įnirtingos kautynės; abiejų šalių kariuomenės patyrė nuostolių.

Kalnų Karabachą iš Azerbaidžano 1994 metais atplėšė Armėnijos remiami separatistai per 30 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą, kuris baigėsi negalutinėmis paliaubomis.

Šią teritoriją dabar valdo Armėnijos remiama separatistų vyriausybė, paskelbusi nepriklausomybę, kurios nepripažino nė viena valstybė.

Derybos vienam iš didžiausių konfliktų, kilusių 1991-aisiais byrant Sovietų Sąjungai, išspręsti yra iš esmės įstrigusios nuo 1994 metais pasiekto ugnies nutraukimo susitarimo.

Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos kaip vadinamoji Minsko grupė tarpininkavo taikos pastangoms, bet ankstesnės didelės pastangos dėl taikos susitarimo žlugo 2010-aisiais.

Vyras yra apie 165 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų plaukų. Gali vilkėti raudonos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, dėvėti mėlynos spalvos sportines kelnes, avėti mėlynos spalvos šlepetę ant dešinės kojos. Kadangi vyras susižeidęs koją, eidamas šlubuoja, gali turėti lazdelę pasiremti. Policija atkreipia dėmesį, kad ieškomas asmuo gali būti pasikeitęs, užsiauginęs barzdą ir sunkiai atpažįstamas.

Asmenis, galinčius suteikti tyrimui reikšmingos informacijos apie vyro buvimo vietą, policija prašo nedelsiant pranešti Alytaus apskr. VPK Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui Deivydui Pašukoniui tel. +370 700 65729, mob. tel. +370 614 79364, el. paštu deivydas.pasukonis@policija.lt arba skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.