KELIAS TEN, KUR NĖRA ŠOU

Belaukiant 30-ųjų Baltijos kelio akcijos metinių per Lietuvą ėmė vilnyti renginių banga. Nuo senovinių automobilių žygio iki Vilnių, Rygą ir Taliną jungiančios specialios muzikinės sąšaukos, nuo koncerto su (ne)senstančiu Andriumi Mamontovu priešakyje iki karjeros ugdymo užsiėmimų moksleiviams.

Su nacionalinio transliuotojo į(si)pareigojimu įženklinti šią sukaktį stilizuoto kardelio motyvu, su didžiausios radijo imtuvų instaliacijos rekordu bei masiniu tautinės juostelės pynimu. Žvelgiant į šiai progai skirtų renginių sąrašą negali atsikratyti deja vu jausmo, kad visa tai kažkur matyta. Specialiai sukurtas simbolis, gigantomanijos ir šiuolaikinio meno tuoktuvės, tradiciniai koncertai su dainavimu choru ir jaukią žiebtuvėlių ugnį seniai pakeitusiomis šaltomis telefonų žibintų švieselėmis. Įspūdis neklaidina – juk ir visuotinai minėtinų jubiliejų pastaraisiais metais užderėjo gyva galybė. Tačiau, skirtingai nei minint valstybingumo šimtmetį ar operacijos "Priboj" metines, kitoks santykis su pačia sukaktimi ir bandymu ją aktualizuoti: liudininkų gerokai daugiau. Tie, kam Baltijos kelias – ne pramiegota, ne iš vyresnių giminaičių sužinota, bet asmeninė istorija, į visus ralius-festivalius žvelgia su kitokiu virpesiu širdyje. Ir su trupiniu skepsio. Tepatiki hipsteriškieji patriotai, ne kardeliai 1989-ųjų rugpjūtį rūpėjo, ne noras tapti istorijos dalimi. Net ne žmogaus, kuriam tiesei ranką, veidas, vardas ar telefono numeris. Tą akimirką niekas nekontempliavo Molotovo-Ribbentropo slaptųjų protokolų temos – jų pasėkmes dar jautėme aplink matydami rusiškus užrašus ir žvelgdami į okupacinės armijos dalinius juosiančias tvoras. Rinkodaros priemonių stoka netrukdė tikėti Baltijos kelio prasme.

Rinkodaros priemonių stoka netrukdė tikėti Baltijos kelio prasme. Tiesiog ėjome ir stojome ten, kur kvietė Sąjūdis.

Tiesiog ėjome ir stojome ten, kur kvietė Sąjūdis, jo pažadinta tautinė intuicija. Teatleidžia kūrybingieji rinkodaros guru ir masinių švenčių organizatoriai, bet manding prasmingiausias Baltijos kelio jubiliejaus renginys vyks labai toli – Honkonge. Kaip anuomet, 1989-aisiais, protestų krečiamo Kinijos regiono žmonės penktadienį būriuosis ne raliuose-festivaliuose, bet stos į gyvą grandinę – Honkongo kelią – siekdami apginti demokratines vertybes. Pasisemti drąsos iš mūsų, atkartoti mūsų kelią ten, kur bandoma užgniaužti laisvę, tam, kad būtum išgirstas – ar gali būti geresnė dovana Baltijos kelio sukakties proga?