M. VIDUGIRIS: TURIME AIŠKIAI SUVOKTI Į PASAULĮ PALEISTĄ ŽODĮ

„Klausyti, išgirsti ir tinkamai perduoti. Prieš paleisdami žodį turime suprasti, ką jis reiškia“, – sako žodžio galia besidomintis lektorius, festivalio „Masters of Calm“ organizatorius Mindaugas Vidugiris. Jis teigia, kad gebėjimas dėmesingai priimti žodžius ir taip pat dėmesingai juos perduoti kitiems yra ugdomas. Žmogaus vidinis aš turi aiškiai suvokti į pasaulį paleisto žodžio prasmę.

„Ar žinote, ką iš tiesų reiškia žodis „pilietis“? Pilietis anuomet buvo tas žmogus, kuris ietimi gynė pilį. Tokių ginančių būdavo daug ir visi jie buvo piliečiai. Ar įsivaizduojate, kaip šį žodį tartume, jei tikrai žinotume, ką jis reiškia? Ir kad mokykloje vaikams mokytojai paaiškintų, kodėl būti Lietuvos piliečiu reiškia ją ginti visais įmanomais būdais?“ – svarsto lektorius.

M. Vidugirio teigimu, prieš paleisdamas žodį, turi suprasti, ką jis reiškia. Jei žodis vartojamas kitame kontekste, jei jo prasminė reikšmė perkelta, vadinasi, auditorija, kurią jis turi pasiekti, gali likti jam abejinga. Arba, atvirkščiai, taikliai parinktas žodis tekstą įgalina, įžodina ir padaro matomą.

Pastebėjote, šiuose sakiniuose nėra nė vieno neiginio, nors parašyti juos su priešdėliu „ne“ būtų gerokai lengviau.

Apie žodžio galią dažnai kalbantis lektorius sako, kad mūsų kalboje atsiradę neiginiai yra ne tik kalbos piktžolė, bet ir sąmonės teršėjai. „Švari sąmonė nepriima priešdėlio, ji supranta tik teiginį, ne neiginį. O ką mes sakome vaikams? „Neliesk“, „neimk“, „nedaryk“, „neik“, „nekalbėk“, „nesakyk“, bet jie vis tiek nori paliesti, nori eiti, nori daryti. Net ir mes patys, argi nenorime prisėsti ant kėdės muziejuje, šalia kurios parašyta: „Nesėsti.“ Atrodo, taip ir traukia. Kai neiginį keičiame teiginiu, mums paprastai reikia stabtelėti ir pagalvoti, o sąmoningas kalbėjimas ne tik padeda suprasti, ką sakai, bet ir skatina kūrybiškumą. Juk neiginio kartais neįmanoma pakeisti vienu žodžiu“, – pasakojo lektorius

Jis ragina pamėginti neiginius išimti iš Šventajame Rašte užrašytų dešimties Dievo įsakymų. „Hebrajų kalboje neiginių nėra, bet lietuviškai mes sakome – nežudyk, negeisk svetimo turto, nesvetimoteriauk. O jei sakytume: saugok gyvybę, tausok svetimą turtą, būk ištikimas? Juk skambėtų kitaip!“ – svarstė M. Vidugiris.

Jis užsiminė ir apie socialines reklamas, kurių kūrėjams nė motais, kad su teiginiu reklama būtų įtaigesnė, nei jame vartojant neiginį: „Miške matome plakatą – „Nešiukšlink!“, o šalia – šiukšlių krūva. Kodėl neparašius – „Šiukšles išsivežk namo“? Būtų kur kas veiksmingesnis raginimas. Tabako kompanijos turėjo daug sumokėti tiems, kurie reklamoje užrašo žodį „Nerūkyk“ ir dar nupiešia raudonai perbrauktą cigaretę. Žodyje „nerūkyk“ yra žodis „rūkyk“ ir jis tikrai veikia. Reklamos pasaulis šiuos dalykus gerai išmano. Arba – kodėl mes sakome „Patyčioms – ne!“? Jei atkreipiame vaikų dėmesį į patyčias, jie taip ir elgiasi.“