Apie civilizaciją lietuviškose algose, tiesa, niekas kol kas neužsiminė. Tik viena kaimo mokytoja viešai pademonstravo savo ašarotą algalapį – 277 eurai "į rankas". Nė suknisto samtuko kariuomenei nenupirktum.

Kita vertus, o ką daryti tiems biudžeto pinigus kasdien skaičiuojantiems klerkams? Juk jau avansu visiems pasidžiaugta, kad 2018 m. gynybai bus skirta daugiau nei 2 proc. BVP. O čia dar 2020-ieji ant nosies, kai bus užsukti ES fondų kraneliai. Kokiais batonais šaudysime?

Taigi, naujų mokesčių reikia kaip deguonies, nes Lietuva su tokia strategija ir dar didžiausiu visoje bendrijoje viešuoju sektoriumi (skaičiuojant vienam gyventojui) niekaip neišgyvens. Apmonytų mokytojų 277 eurų alga ir pensininkai – ne rodiklis, geopolitinė situacija – svarbesnė, karas juk ant nosies!

Iš esmės mūsų valdžia jau seniai kariauja. Tik ne su išorės priešais, o su savo tauta, kuri mąsto ne geopolitiniais kliedesiais, bet iš žmogaus besityčiojančios algos kategorijomis. Juk tie 277 eurai yra valstybės požiūris į savo pilietį, jo įvertinimas. Jei įvertis tik toks, kodėl tas žmogus turėtų būti lojalus niekšišku paskirstymu besiremiančiai valstybės ideologijai? Tai, kuri tūkstantiniais atlyginimais vertina parazituojančius biurokratus, toleruoja uniformuotus vagis su jų "auksiniais" šaukštais ir dar išlaiko kasdien meluojančių partinių gaują. Kai paprasto žmogaus įvertis bus adekvatus, nereikės jo raginti mylėti tėvynę ir stebėtis totaliniu abejingumu valstybės grėsmėms.