TEISINIS NIHILIZMAS PRAMOGŲ JŪROJE NESUKURS

Lietuvoje vaizdas Baltijos jūroje vasarą nė iš tolo neprimena Viduržemio jūros kurortams būdingo peizažo. Ir ne jūros spalva kalta. Tenykščių kurortų jūros toliuose matai verdančią gyvybę – pramoginiais kateriais tampomi parašiutai, "bananai", laigo vandens motociklai, ir niekam į galvą neateina, kad štai tokie mažieji laivai yra blogis.

Lietuvoje galima plaukioti vandens motociklais visoje Baltijos jūros akvatorijoje, išskyrus Kuršių nerijai, Pajūrio regioniniam parkui ir talasologiniam draustiniui priskirtas akvatorijas. Taip pat negalima plaukioti arčiau kaip 500 metrų nuo pliažo ribos.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad nėra nė vienos vietos, kur galima plaukioti vandens motociklu jūroje. Mat visur driekiasi arba pliažas, arba saugoma teritorija, o iš uosto gi neplauksi.

Tačiau taip nėra. Bet kuri savivaldybė gali numatyti tas vietas, kur vandens motociklas pliažo teritorijoje gali išplaukti į jūrą, ir pažymėti jas plūdurais.

Šiandien Pajūrio juostos tvarkymo plane numatyta apie 20 vietų, kur žmonės gali prisivežti mažuosius laivus prie jūros, tačiau veikia vos kelios.

Atrodytų, paprasta: įrengei keletą keliukų, nužymėjai plūdurais išplaukimo zoną ir oficialiai įteisini vandens pramogų teritoriją. Žmonės teikia paslaugas ir konkuruoja, pinigai byra į biudžetą.

Tačiau nieko panašaus nevyksta. Melnragėje vandens motociklai plaukioja pliažo teritorijoje, apie jokius 500 metrų nuo kranto kalbos nėra, jokių plūdurų nėra, viskas pagal rytietiškas tradicijas – kuo daugiau chaoso ir netvarkos.

Ir nėra, regis, tokios institucijos, kuri pritaikytų administracinę atsakomybę. Pažeidimas gi akivaizdus ir jau viešintas laikraštyje "Klaipėda".

Palangoje gelbėtojai siaučia akvatorijoje, kurioje apskritai draudžiama plaukioti, nes tai talasologinis draustinis. Žiniasklaidoje tenka skaityti, kad netgi teikiamos pramogų paslaugos (viešai tuo gyrėsi G.Gurevičiūtė).

Panašu, jog šiandien draudimais nėra išspręsta jokia problema, o draudimai tarnauja tik tam, kad būtų neprileisti "ne savi", galintys sukurti konkurenciją.

Beje, kad būtų aiškiau. Nors esu gamtininkas, biologas, aš būčiau tas, kuris ir talasologiniame draustinyje, bent jau ties Palangos aktyvių pramogų ruožais, leistų suformuoti vandens motociklų zoną, galbūt numatant periodus ir tvarką, išanalizuojant galimą poveikį migruojantiems paukščiams.

Tikriausiai nėra akivaizdžios gamtosauginės būtinybės visą vasarą drausti plaukioti motociklais visame draustinyje, tačiau niekas net nebando teisės aktų koreguoti, tiesiog nusprendžia vietinis "barinas", kad jis yra įstatymas, ir realaus įstatymo nesilaiko. Apie viską galima diskutuoti ir ieškoti sprendimų, bet tvarka turi galioti visiems, o išimtys – ne išrinktiesiems.

Negalima apeidinėti įstatymų, pasinaudojant neva gelbėtojų pareiga gelbėti žmones. Tegu gelbsti, bet, panašu, jie teikia paslaugas, užsiima komercija susikūrę sau bizniuką be konkurencijos.

Juk neplauki gelbėti skęstančiųjų prisikabinęs pripučiamą "bananą".

Tvarka, kai valdžios institucijos prisiima sau teisę vieniems leisti, o kitiems neleisti visai, nėra ES šaliai priimtina. Tai Rytų despotijoms būdinga tvarka, kai pastaroji priklauso nuo asmens, o ne nuo įstatymo, vienodai galiojančio visiems.

Nejaugi per tiek metų iš sprendimų priėmimo proceso negalime eliminuoti tos prakeiktos giminių kultūros?

Todėl keistai atrodo, kai vieni atsakingi asmenys kalba, jog nereikia bausti pliaže plaukiojančių vandens motociklų vairuotojų, nes neva trūksta vandens pramogų, kiti nemato akivaizdaus teisinio nihilizmo, kai leidžiama kai kuriems plaukioti ten, kur draudžiama.

Ar tokia tvarka sukurs pramogas jūroje? Todėl ir trūksta tų pramogų, nes sukurta schema, kai valdininkas suteikia leidimą tik tiems, kam nori. Iš Vilniaus atvažiavęs koks nors žmogus negali taip imti ir išplaukti į jūrą papramogauti, atsidaryti nuomos įmonę, teikti paslaugas ir tampyti žmones ant slidžių ar parašiutais. Nes norint teikti tokias paslaugas, būtina pažeisti taisykles, plaukti pliažo akvatorija.

Taigi žmonės, vengdami purvinų žaidimų, įtardami, kad bus prievartaujami duoti kyšį, tiesiog atsisako tokio verslo.

Taip, priešingai nei kai kas mano, kontrolė turi būti sugriežtinta, kas nors turi stebėti ir skirti griežtas nuobaudas, jeigu bus įplaukiama į pliažo akvatoriją. Bet kultūringam žmogui tai visai ne problema, jis ir taip nepažeidinėja įstatymų, tik nori aiškios tvarkos. Kontrolė reikalinga tramdyti "buduliams", kurių, deja, Lietuvoje netrūksta nei sausumoje, nei vandenyse.

Vis dėlto nuomos paslaugos – tai papildomos pajamos į biudžetą, pasirinkimo galimybė poilsiautojams, daugiau jų galų gale pasirinks Lietuvą, ne Turkiją.

Vienam Lietuvos gyventojui tenka 3 centimetrai pajūrio, tad reikia bandyti sutilpti visiems. Jei nebus aiškių taisyklių ir priežiūros, visada kirsis ramaus ir aktyvaus poilsio mėgėjų poreikiai, visada konfliktuos žvejai ir vandens motociklininkai. Visiems jiems turėtų atsirasti savos teritorijos, kad žmogus poilsį galėtų pasirinkti pagal savo pomėgius.