80 metų prireikė, kad po daugybės skundų ir slapto vietos tarybos balsavimo čia būtų pervadintos dvi gatvės, kuriose įamžintas nacių atminimas.

Ir sprendimas priimtas tik po to, kai vietos valdžios užsakymu parengtoje ataskaitoje pateikta išvada, kad pavadinimų palikimas prieštarauja Konstitucijai.

Gatvės ilgus metus buvo vadinamos kompozitoriaus J. Reiterio ir estrados artisto F. Reslio, kurie abu buvo nacių partijos nariai, vardais.

Mauthauzeno komiteto nariai (tuo pačiu pavadinimu Austrijoje veikė nacių koncentracijos stovykla, kurioje buvo nužudyta apie 90 tūkst. žmonių) tai įvertino kaip simbolinę reikšmę turintį sprendimą, nes „tuo bus pagerbti austrai, kurie aktyviai priešinosi naciams“.

Ar situacija nieko neprimena?

Na, taip, buvę Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai, kuriems desovietizacija – anaiptol ne simbolinis gestas, o ilgai lauktas istorinis teisingumas, tebelaukia. Jie vis viliasi, kad valstybė galiausiai įvardytų okupacinio režimo vykdytojus, pagerbtų aukas, bent jau pašalindama iš viešųjų erdvių totalitarizmo simbolius.

Betgi pas mus tarp tų juk yra geriausių poečių, talentingų rašytojų ir šiaip godotinų veikėjų, kurių nevalia negerbti, kad ir ką tie būtų padarę.

Apsivalymas užsitęsė. Pavyzdžiui, tik prieš trejus metus Austrijos Linco mieste pervadinta F. Porsche gatvė, kuris buvo ne šiaip kokia nors „lakštingala“, rimavusi ketureilius. Jo vardo automobiliais važinėjama ir šiandien, o tai buvo vienas liūdniausiai pagarsėjusių Trečiojo reicho inžinierių.

Pasirodo, ne viskas taip paprasta ne tik pas mus.