BRITANIJOS PARLAMENTAS NUBALSAVO PRADĖTI IŠSTOJIMO IŠ ES PROCEDŪRĄ (ATNAUJINTA)

Didžiosios Britanijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį triuškinama balsų persvara priėmė teisės aktą, įgalinantį ministrę pirmininkę Theresą May (Terezą Mei) pradėti derybas dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos, todėl šalis dar vienu reikšmingu žingsniu priartėjo prie vadinamojo „Brexit“.

Bendruomenių Rūmų nariai 494 balsais prieš 122 pritarė įstatymui, leidžiančiam Th.May inicijuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti iki dvejų metų galintį trukti derybų laikotarpį, šaliai ruošiantis išstoti iš 28 nares turinčios Bendrijos.

„Šį vakarą įvyko istorinis balsavimas: didelė dauguma – už derybas dėl mūsų pasitraukimo iš ES ir stiprią naują partnerystę su jos narėmis“, – sakė „Brexit“ ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas).

Šis dviejų punktų įstatymas be pataisų dabar bus perduotas tvirtinti Lordų Rūmams, kurių nerinkti nariai gali būti mažiau linkę jam pritarti. Be to, Th.May Konservatorių partija parlamento aukštuosiuose rūmuose neturi daugumos.

Vis dėlto jo priėmimas Bendruomenių Rūmuose, kur du trečdaliai įstatymų leidėjų prieš praeitų metų birželį įvykusį referendumą agitavo prieš „Brexit“, didina tikimybę, kad Th.May galės inicijuoti išstojimo procesą iki kovo pabaigos, kaip ir žadėjo.

„Iš esmės tai paprastas teisės aktas, kurio vienintelė paskirtis – suteikti ministrei pirmininkei galią pasinaudoti 50-uoju straipsniu ir tuo pačiu gerbti referendumo rezultatus“, – sakė D.Davisas.

Kebli leiboristų padėtis

„Brexit“ referendumas supurtė visą Europą, išgąsdino investuotojus ir padidino nuogąstavimus dėl visos Europos Sąjungos ateities.

Pirmosiomis savaitėmis po balsavimo kelta prielaida, kad proeuropietiškų pažiūrų įstatymų leidėjai „Brexit“ procesą gali pavėlinti arba netgi sustabdyti.

Th.May iš pradžių siekė apeiti parlamentą, bet praeitą mėnesį Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs apeliaciją, nutarė, jog premjerė privalo gauti įstatymų leidėjų sutikimą, kad inicijuotų 50-ąjį straipsnį.

Per penkias dienas trukusius debatus Bendruomenių Rūmuose tapo aišku, kad dauguma parlamento narių nestabdys šio proceso, nors kai kurie perspėjo, kad pasitraukti iš Europos bendrosios rinkos gali būti pragaištinga.

Opozicinė Leiboristų partija ir mažesnė Škotijos nacionalinė partija (SNP) buvo pateikusios pataisas, reikalaujančias garantijų, kad bus išsaugota prieiga prie rinkos, dirbančių asmenų ir Britanijoje gyvenančių ES piliečių teisės.

Kiekviena iš šių pataisų buvo atmesta, bet vykstant šiam procesui vyriausybė buvo priversta pažadėti įstatymų leidėjams suteikti galimybę balsuoti dėl galutinės „Brexit“ sutarties prieš ją patvirtinant.

Leiboristai paskelbė griežtą įpareigojimą savo deputatams nesipriešinti šiam teisės aktui. Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad teisės aktas būtų priimtas.

Vis dėlto 52 leiboristų įstatymų leidėjai, įskaitant trečiadienį balsavo prieš šį įstatymą, įskaitant šešėlinį verslo ministrą Clive'ą Lewisą (Klaivą Luisą), kiek anksčiau atsistatydinusį iš šių pareigų. Šis maištas pridėjo naujų rūpesčių į keblią padėtį patekusiam kairuoliškų pažiūrų leiboristų lyderiui Jeremy Corbynui (Džeremiui Korbinui).

Kai du trečdaliai leiboristų rinkėjų, ypač susirūpinusių dėl masinės imigracijos iš kitų ES šalių, per referendumą išreiškė palaikymą „Brexit“, J.Corbynas susitaikė su mintimi, kad jo partija negalės užblokuoti šio proceso.

„Odė džiaugsmui“

Trečiadienio balsavimo rezultatai pradžiugino svarbų „Brexit“ kampanijos veikėją Nigelą Farage'ą (Naidželą Faradžą), buvusį Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) vadovą.

„Niekada negalvojau, kad pamatysiu dieną, kai Bendruomenių Rūmai triuškinamai nubalsuos už Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos“, – jis rašė „Twitter“ žinutėje.

Liberalų demokratų partijos narys Nickas Cleggas (Nikas Klegas), buvęs premjero pavaduotojas, sakė kad šis balsavimas suteikia vyriausybei „tuščią blanką“ siekti savo užsibrėžto tikslo – vadinamojo kieto „Brexit“, kai Britanija pasitrauktų iš bendrosios rinkos.

„Nėra mandato kiečiausiam iš kietų „Brexit“, palaikomam vyriausybės – jis gali padaryti mus skurdesnius, silpnesnius ir labiau izoliuotus“, – pabrėžė jis.

Th.May žadėjo, kad per „Brexit“ derybas prioritetas bus pastangos suvaldyti imigraciją, net jeigu dėl jų tektų atsisakyti prieigos prie Europos bendrosios rinkos, turinčios 500 mln. vartotojų.

SNP įstatymų leidėjai savo nusivylimą išreiškė parlamento salėje giedodami Ludwigo van Beethoveno (Liudviko van Bethoveno) „Odę džiaugsmui“ – ES himną, kol juos sudrausmino Bendruomenių Rūmų pirmininko pavaduotojas Lindsay Hoyle'as (Lindsis Hoilas).

„Viskas arba nieko“

Spaudžiant įstatymų leidėjams vyriausybė antradienį buvo priversta sutikti, kad abeji parlamento rūmai galės balsuoti dėl „Brexit“ sąlygų ir naujų prekybos ryšių su ES.

Šis žingsnis padėjo išvengti proeuropietiškų pažiūrų deputatų maišto Konservatorių partijoje, bet daugelis įstatymų leidėjų liko nepatenkinti dėl būsimo parlamento vaidmens.

Abipus Lamanšo sąsiaurio jaučiamas skeptiškai vertinama mintis, kad „Brexit“ susitarimas ir prekybos sutartis gali būti suderinti per dvejus metus, todėl kyla klausimas dėl ko galiausiai balsuos parlamentas.

Ministrai taip pat patvirtino, kad tuo atveju, jeigu įstatymų leidėjai atmestų galutinę sutartį, alternatyva būtų ne tolesnės derybos, o pasitraukimas iš ES be jokios sutarties.