Šis pareiškimas nuskambėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo pastabų, kai jis užsiminė, kad ši teritorija turėtų būti kontroliuojama Vašingtono, o ne Kopenhagos.
„Vakar girdėjau JAV prezidentą ir manau, kad JAV pozicija šiuo klausimu, deja, yra labai aiški. Mūsų pozicija yra tokia pat aiški, kaip ir visą laiką: Grenlandija, žinoma, yra neparduodama“, – prieš Aljanso susitikimą žurnalistams sakė M. Frederiksen.
„Tikimės, kad visi, įskaitant visus sąjungininkus, gerbs Grenlandijos žmonių apsisprendimo teisę, – kalbėjo ji. – Esame suverenios valstybės ir mums reikia, kad visi gerbtų mūsų teritorinį vientisumą bei suverenitetą.“
M. Frederiksen teigė, kad užpuolimo atveju Danija yra „pasirengusi ginti kiekvieną NATO colį, įskaitant savo teritoriją“, ir pasikliautų NATO sąjungininkais, kurie vykdytų savo įsipareigojimą ginti vieni kitus.
D. Trumpas atnaujino senas žaizdas prieš pat susitikimą, primygtinai reikalaudamas, kad JAV turėtų perimti Grenlandijos, pusiau autonominės Danijos teritorijos, kontrolę.
Šis atsinaujinęs susidomėjimas Grenlandija gali kelti grėsmę visai NATO ateičiai. Aljansas buvo įkurtas 1949 metais, siekiant atremti Europos saugumui Šaltojo karo metu Sovietų Sąjungos keltą grėsmę.
Organizacija paprastai orientuojasi į išorės grėsmes, pavyzdžiui, Rusijos keliamą pavojų. Ji nėra sukurta spręsti vidines problemas.
Europos šalys, ypač turinčios sienas su Rusija, nerimauja, kad prezidentas Vladimiras Putinas gali planuoti tam tikro pobūdžio ataką.
Islandijos ministrė pirmininkė Kristrun Frostadottir pareiškė, kad Grenlandija „priklauso Grenlandijos žmonėms“, ir paragino siekti vienybės.
„Rusija yra didžiausia grėsmė šioms NATO sąjungininkėms“, – sakė ji. – „Turime susitelkti į save ir į tai, kaip išlaikyti vienybę.“
Šalims sąjungininkėms pasipriešinus jo nuomonei, jog ši teritorija turėtų priklausyti JAV, o ne Danijai, JAV prezidentas trečiadienį NATO susitikime Ankaroje žurnalistams pareiškė, kad NATO pozicija dėl Grenlandijos yra „didelė problema“.
Jis pridūrė, kad ši teritorija yra „labai svarbi Jungtinėms Valstijoms, tačiau nesvarbi Danijai“.
„Mums jos reikia pasaulio apsaugai, ne tik Jungtinių Valstijų (...). Tai nepadeda Danijai, bet padeda mums“, – teigė JAV lyderis.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) Ankaroje pareiškė tikintis, kad JAV yra visiškai įsipareigojusios Aljansui, ir gynė D. Trumpą dėl veiksmų prieš Iraną praėjusią naktį.
„Įsipareigojimas yra, abejonių nėra“, – prieš pirmininkaudamas susitikimui sakė M. Rutte, tačiau pažymėjo, kad D. Trumpo administracija tikisi, jog „europiečiai ir kanadiečiai suvienodins savo išlaidas su JAV“.
Praėjusį mėnesį, siekdamas nuraminti JAV lyderį, M. Rutte vyko į Vašingtoną pasigirti „Trumpo trilijonu“ – 1,2 trln. dolerių (apie 1,05 trln. eurų), kuriuos Europos sąjungininkės ir Kanada skyrė gynybai nuo tada, kai D. Trumpas atėjo į valdžią 2017 metais.
Visgi D. Trumpas pareikalavo „lojalumo“ ir pavadino NATO „popieriniu tigru“, kai kai kurios sąjungininkės atsisakė suteikti JAV pajėgoms laisvą prieigą prie savo bazių atakoms prieš Iraną.
Lyderiams renkantis Ankaroje, M. Rutte surengė pristatymo renginį, kuriame pademonstravo daugybę planuojamų sandorių dėl didesnių išlaidų – didelė jų dalis bus skirta JAV bendrovėms, sukuriant tūkstančius darbo vietų amerikiečiams.
Naujausi komentarai