Lježo oro uosto komunikacijos vadovas Christianas Delcourt'as (Kristijanas Delkuras) teigė, kad dėl dronų buvo nutraukti skrydžiai nuo ketvirtadienio 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku iki penktadienio 1 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku ir vėl nuo penktadienio 7 val. iki 8 val., o vėliau buvo atnaujinti visi skrydžiai.

Trečiadienį buvo atšaukta dešimtys skrydžių pagrindiniame Belgijos tarptautiniame Briuselio oro uoste po to, kai antradienio vakarą pastebėjus dronus jis buvo priverstinai laikinai uždarytas. Po incidento ministras pirmininkas Bartas De Weveris (Bartas De Veveris) sušaukė skubias vyriausybės derybas.

Tai buvo pirmas kartas, kai šis oro uostas Briuselyje buvo uždarytas dėl dronų. Savaitgalį netoli karinės bazės, kurioje saugomi JAV branduoliniai ginklai, taip pat buvo pastebėta keletas neidentifikuotų dronų skrydžių.

Trečiadienio vakarą netoli Kleine-Brogelio bazės buvo pastebėta dar dronų.

Ketvirtadienį vykusiose skubiose derybose paaiškėjo nedaug naujo, nors gynybos ministras Theo Franckenas (Teo Frankenas) sakė, kad buvo priimtas sprendimas iki sausio 1 dienos užtikrinti, kad Nacionalinis oro saugos centras Bovešeno oro pajėgų bazėje Belgijos rytuose pradėtų veikti visu pajėgumu.

„Šis centras užtikrins geresnę Belgijos oro erdvės stebėseną ir apsaugą ir parengs Belgiją būsimiems oro saugos iššūkiams“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše teigė Th. Franckenas.

NATO atsisakė nurodyti, ar dronai buvo pastebėti netoli jos būstinės Briuselyje, karinės būstinės Monse, Belgijos pietuose, ar kitų su Aljansu susijusių objektų visoje šalyje.

Pastaraisiais mėnesiais dėl incidentų su dronais visoje Europoje oro uostai vis buvo priversti laikinai sustabdyti skrydžius. Paslaptingi dronų skrydžiai virš Europos Sąjungos (ES) šalių narių oro erdvės pastaraisiais mėnesiais privertė sunerimti visuomenę ir politikus.

Kai kuriais atvejais kaltinta Rusija, tačiau Belgija nenurodė, kas valdė šiuos dronus. Th. Franckenas yra sakęs, kad, jo manymu, kai kurie incidentai buvo „šnipinėjimo operacijos“, kurios negalėjo atlikti mėgėjai, dalis.

Belgijoje taip pat yra ES būstinė ir didžiausia Europos finansų kliringo įstaiga, kurioje saugoma dešimtys milijardų eurų įšaldyto Rusijos turto. Daug ES šalių nori panaudoti šį turtą kaip užstatą, kad suteiktų paskolas Ukrainai, tačiau Belgija iki šiol tam priešinosi.

Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas B. De Weveris įspėjo ES lyderius, kad Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų, jei šie pinigai bus konfiskuoti. Kitą mėnesį ES vadovai šį klausimą vėl aptars viršūnių susitikime Briuselyje.