DĖL A. NAVALNO ĮKALINIMO ES SIUNČIA Į MASKVĄ DIPLOMATIJOS VADOVĄ

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) ketvirtadienį skrenda į Maskvą vizito, kurio metu turi iškelti klausimą dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno įkalinimo ir protestų slopinimo.

Šį vizitą – pirmą ES diplomatijos vadovų apsilankymą Rusijoje nuo 2017 metų – kritikavo kai kurios Europos sostinės, nerimaujančios, jog Maskva juo pasinaudos kaip įrodymu, kad Briuselis labai nori grįžti prie normalaus bendravimo.

Tačiau J. Borrellis tvirtina, kad perduos „aiškių žinių“ Kremliui, ignoruojančiam Vakarų raginimus paleisti garsiausią Rusijoje prezidento Vladimiro Putino kritiką A. Navalną, kuris antradienį beveik trejiems metams buvo pasiųstas už grotų.

„Kai reikalai nesiklosto gerai, reikia bendrauti“, – pirmadienį sakė buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras.

ES santykiai su Rusija yra prasti nuo to laiko, kai Maskva 2014 metais aneksavo Krymą ir pradėjo kurstyti karą Ukrainoje. Taip pat nerimaujama dėl Rusijos vaidmens Baltarusijoje, Sirijoje, Libijoje, centrinėje Afrikoje ir Kaukaze.

J. Borrellis labai nori pakalbėti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu apie bendradarbiavimo galimybes tokiais klausimais kaip galima Rusijos pagalba gaivinant susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos, kovojant su klimato kaita ir pandemija.

Tačiau vizito metu dominuos A. Navalno įkalinimo ir tūkstančių demonstrantų sulaikymo visoje Rusijoje temos.

„Nesąmonės“

ES diplomatijos vadovas neturi iliuzijų, kad gali spausti Maskvą paleisti A. Navalną, o Kremlius jį jau įspėjo.

„Tikimės, kad tokių nesąmonių kaip Rusijos ir ES santykių perspektyvų susiejimas su šiuo sulaikymo centro gyventoju nebus“, – sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Maskva yra „pasirengusi padaryti viską“ dėl santykių su Briuseliu plėtojimo, bet Kremlius „nėra pasirengęs klausytis pareiškimų“ A. Navalno klausimu, sakė jis.

Valdžia nepalaikė bandymų surengti susitikimą su V. Putino kritiku, ir J. Borrelliui teks pasitenkinti pokalbiu su pilietinės visuomenės atstovais.

Tuo metu Europoje kai kurios šalys vis garsiau ragina ES, spalį dėl A. Navalno apnuodijimo paskelbusią sankcijas šešiems Rusijos pareigūnams, imtis tolesnių sankcijų.

ES užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę sutarė grįžti prie šio klausimo, jei A. Navalnas nebus paleistas.

„Po šios nutarties taip pat vyks derybos tarp ES partnerių. Tolesnės sankcijos neatmestinos“, – sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

ES pareiškime sakoma, kad užsienio reikalų ministrai vasario 22 dieną aptars „galimus tolesnius veiksmus“.

Pats A. Navalnas pernai, du mėnesiai prieš sugrįžimą į Maskvą, Europos Parlamente ragino skelbti sankcijas oligarchams ir finansininkams, kuriuos kaltina saugant V. Putino turtus.

Tačiau Europos diplomatai sako, jog bet kokios priemonės, jei tokių bus, tikriausiai bus nukreiptos prieš pareigūnus ir funkcionierius, tiesiogiai dalyvaujančius griežtomis priemonėmis slopinant protestus.

Taip pat buvo raginimų Vokietijai sustabdyti itin prieštaringai vertinamą dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą rusiškoms gamtinėms dujoms į Europą tiekti.

Žemyno sunkiasvoris Berlynas atmeta tokius raginimus, o J. Borrellis sako, kad Briuselis neturi galių priversti Vokietiją sustabdyti projektą.

„Nemanau, kad tai būdas A. Navalno problemai išspręsti, – sakė J. Borrellis. – Rusai nekeis kurso, jei pasakysime jiems, kad sustabdysime „Nord Stream“.“

Maskvai J. Borrellio vizitas tikriausiai bus proga ir nukreipti dėmesį nuo savo pačios problemų, ir pademonstruoti, kad Vakarai vis tiek nori su ja kalbėtis.

„Ne silpnumo ženklas“

„Viena vertus, Kremlius labai nori pavaizduoti ES silpna žaidėja, turinčia daug vidaus problemų, [bet] kita vertus, nepaisant oficialios retorikos, Kremlius vis tiek labai nori pademonstruoti, kad Vakarų žaidėjai suinteresuoti bendradarbiauti su Rusija, kadangi tai stiprina jos statusą ir didina teisėtumą“, – sakė Susan Stewart (Sjuzan Stiuart) iš vokiečių strateginių studijų centro „Stiftung Wissenschaft und Politik“ (SWP).

Tačiau Europos lyderiams rengiantis per viršūnių susitikimus artimiausiais mėnesiais aptarinėti savo bendrą poziciją dėl Rusijos, diplomatai Briuselyje tvirtina, kad dabar tinkamas metas apsilankyti Maskvoje.

„Yra priežasčių nuvykti ten perduoti žinių“, – sakė vienas Europos diplomatas.

„Ši misija – ne silpnumo ženklas“, – pridūrė jis.

„Santykiai su Rusija – vieni sudėtingiausių Europos Sąjungai. Pastarojo meto įvykiai akcentuoja mano vizito Maskvoje būtinybę. Tačiau be klausimų, keliančių nesutarimus, taip pat yra sričių, kur ES ir Rusija iš tikrųjų bendradarbiauja arba norėtų glaudžiau bendradarbiauti“, – prieš vizitą sakė J. Borrelis.

ES diplomatijos vadovo darbo vizitas Maskvoje vyks vasario 4–6 dienomis, derybos su S. Lavrovu planuojamos penktadienį, nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Vizito išvakarėse J. Borrellis Bendrijos lyderių vardu pasmerkė Rusijos teismo sprendimą skirti įkalinimo bausmę A. Navalnui.

„Europos Sąjunga smerkia Rusijos tarnybų sprendimą nuteisti p. Navalną ir laiko jį nepriimtinu, nes jis yra politiškai motyvuotas ir prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams dėl žmogaus teisių“, – sakoma vyriausiojo įgaliotinio pareiškime.

Trečiadienį J. Borrellis savo tviterio paskyroje taip pat parašė: „Vizito Maskvoje metu kelsiu Navalno bylos klausimą.“

Sausio 17-ąją A. Navalnas buvo sulaikytas Maskvos oro uoste nepraėjus nė valandai po to, kai sugrįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po praėjusią vasarą įvykdyto jo apnuodijimo sovietų mokslininkų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Antradienį Maskvos teismas nusprendė, kad 44 metų kovos su korupcija aktyvistas turės už grotų praleisti dvejus metus ir aštuonis mėnesius, nes pažeidė 2014 metais lėšų grobstymo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas. A. Navalnas savo ruožtu tvirtina, kad tie kaltinimai tebuvo pretekstas jį nutildyti.