Europarlamentarai dėl reto kraštutinių dešiniųjų frakcijos iškelto iššūkio EK pirmininkei balsuos apie vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku Strasbūre.

Šią savaitę kreipdamasi į parlamentą U. von der Leyen atmetė iniciatyvą balsuoti dėl nepasitikėjimo kaip sąmokslo teorijomis paremtą bandymą suskaldyti Europą, o jo šalininkus pavadino „antivakseriais“ ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino apologetais.

Ji paragino įstatymų leidėjus pasitikėti jos vadovaujama EK, teigdama, kad Europai labai svarbu parodyti vienybę susidūrus su daugybe iššūkių – nuo derybų su JAV dėl prekybos iki Rusijos karo Ukrainoje.

Balsavimą dėl nepasitikėjimo inicijavo Rumunijos kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas Gheorghe Piperea, kuris kaltina U. von der Leyen neskaidrumu dėl tekstinių žinučių, kurias ji siuntė farmacijos milžino „Pfizer“ vadovui derantis dėl COVID-19 vakcinų.

EK nesugebėjimas paviešinti žinučių suteikė svorio kritikams, kurie kaltina jos vadovę centralizuotu ir neskaidriu sprendimų priėmimu.

Tai taip pat vis dažniau kartojama EK vadovės tradicinių sąjungininkų iš kairės ir centro, kurie taip pat turi pretenzijų dėl esamos padėties parlamente, kur jos centro dešiniųjų stovykla vis dažniau bendradarbiauja su kraštutiniais dešiniaisiais, siekdama įgyvendinti savo darbotvarkę.

Atmetus vadinamąjį „pfizergeito“ skandalą, G. Piperea kaltina EK kišimusi į neseniai vykusius jo šalies prezidento rinkimus, kuriuose proeuropietiškasis Nicusoras Danas per plauką nugalėjo ES kritiką nacionalistą George Simioną.

Tikėtina, kad G. Piperea iššūkis nesibaigs U. von der Leyen pasitraukimu.

Rumuną remia kai kurios kairiosios ir dalis kraštutinių dešiniųjų frakcijų, įskaitant Vengrijos nacionalistinės pakraipos ministro pirmininko Viktoro Orbano partiją.

„Laikas pasitraukti“, – trečiadienį parašė V. Orbanas socialiniame tinkle „X“ prie U. von der Leyen nuotraukos.

Tačiau paties G. Piperea frakcija, ECR, yra susiskaldžiusi. Didžiausia jos narė, Italijos premjerės Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) partija, pareiškė, kad palaikys EK vadovę.

Dvi didžiausios parlamento frakcijos – centro dešinioji ELP ir centro kairieji Socialistai ir demokratai – taip pat kategoriškai atmetė iššūkį.

Jei balsavimas dėl nepasitikėjimo visgi baigtųsi nepalankiai EK vadovei, tai paskatintų atsistatydinti 27 narių U. von der Leyen vadovaujamą Komisiją ir tai būtų pirmas toks atvejis istorijoje.