ES BE JUNGTINĖS KARALYSTĖS: LYGTIS SU DAUG NEŽINOMŲJŲ

Mažiau parlamentarų, valdžios struktūros ir biudžeto pokyčiai: išstojus Jungtinei Karalystei, likusių 27 ES valstybių narių laukia daugybė pokyčių.

Politinė aritmetika

Išstojus Jungtinei Karalystei, ES sumažėja 5,6 proc. – 4,46 mln. kv. km. Tai taip pat reiškia, kad prarandama 9,8 proc. ES žemės ūkio naudmenų (174,5 mln. ha), o ES gyventojų skaičius vienu ypu sumažėjo 66,6 mln. žmonių: be Karalystės bloke liks 446 834 578 žmonės (2019 m. "Eurostat" duomenys).

Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra svarbus faktorius paskirstant valdžią Ministrų taryboje: kiekviena šalis narė į šią instituciją siunčia savo vyriausybės atstovą.

Iki šiol sprendimai priimti 55 proc. valstybių narių balsų dauguma (anksčiau 16 iš 28 šalių, po "Brexit" – 15 iš 27 šalių). Be to, sprendimams pritariančiose šalyse turi gyventi ne mažiau kaip 65 proc. ES gyventojų. Tačiau bent keturios šalys, kuriose gyvena daugiau kaip 35 proc. ES gyventojų, gali vetuoti sprendimus.

Po "Brexit" bloką paliko viena didžiausių šalių, todėl pasikeis kitose narėse gyvenančių ES žmonių procentinė dalis. Pvz., prieš "Brexit" Vokietijos gyventojai sudarė 16,2 proc., o po – 18,6 proc. ES gyventojų. Be to, kaip nuogąstauja didžiausios ES donorės, iki šiol dešimt didžiausių ES paramos gavėjų (įskaitant Ispaniją, Rumuniją, Graikiją, Portugaliją ir Vengriją) nesugebėjo pasiekti blokuojančios mažumos, nes jose gyveno tik 31 proc. ES gyventojų. Dabar šis procentas pasieks 36 proc.

Iki šiol Vokietija kartu su Jungtine Karalyste, dar viena gausia šalimi (pvz., Lenkija) ir viena maža nare galėjo susiburti į blokuojančią mažumą. Po "Brexit" britus galėtų atstoti Ispanija, tačiau jos politinė svarba ir interesai – gerokai kitokie nei Jungtinės Karalystės. Nors balsavimo rezultatams retai būna svarbus kiekvienas subtilumas, ateityje bent jau teoriškai šalys galės lengviau grasinti blokuojančia mažuma.

Po "Brexit" bloką paliko viena didžiausių šalių, todėl pasikeis kitose narėse gyvenančių ES žmonių procentinė dalis.

Jėgų balansas EP

Po "Brexit" keičiasi situacija ir Europos Parlamente. Be Didžiosios Britanijos atstovų, jis bus mažesnis: iš 751 parlamentaro lieka 705, likusios 46 rezervuotos būsimoms ES narėms.

Be to, Europos Vadovų Tarybos sprendimu, keturiolika šalių, kurios iki šiol laikė save nepakankamai atstovaujamomis, gavo papildomų mandatų: Prancūzija ir Ispanija gaus daugiausia – po penkis, Italija ir Nyderlandai – po tris, Airija – dvi, Lenkija, Rumunija, Švedija, Austrija, Suomija, Danija, Kroatija, Slovakija, Estija – po vieną.

Pasikeis ne tik kai kurių atskirų šalių svarba EP, bet ir politinių jėgų pasiskirstymas. Krikščionių demokratų stovykloje – jokių permainų (tarp jų nebuvo britų). Iš socialdemokratų pasitraukė dešimt leiboristų, šešiolikos narių neteko liberalai demokratai, septynių – žalieji, neliko ir dar kelių kairiųjų, žaliųjų ir liberaliųjų parlamento narių.

Nemažų praradimų patiria ir konservatoriai, ištuštėja ir nepriklausomų parlamentarų krėslai – dauguma "Brexit" partijos narių sėdėjo būtent juose. Nors dar nėra visiškai aiški EP sudėtis, akivaizdu, kad kairiųjų stovykla bus patyrusi didžiausių nuostolių.

Po "Brexit" EP didžiausia ir toliau bus krikščionių demokratų frakcija, turinti 187 vietų (buvo 182, dabar – 26,6 proc. mandatų), Socialdemokratų frakcijoje – 148 nariai (buvo 154, dabar – 21 proc. mandatų), liberalų ir centro partijų atstovus vienijanti frakcija "Atnaujinkime Europą" – 97 (buvo – 108, dabar – 13,8 proc. mandatų), Žaliųjų – 67 (buvo 74, dabar – 9,5 proc. mandatų), Identiteto ir demokratijos – 76 (buvo 73, dabar – 10,8 proc. mandatų), Konservatorių ir reformatorių frakcija – 62 (buvo 66, procentinė išraiška nepasikeitė – 8,8 proc. mandatų), Kairieji / Šiaurės žalieji – 40 (tiek pat mandatų turėjo, dabar – 5,7 proc.), nepartiniams priklausė 53 vietos, dabar – 27 (3,8 proc.).

Iššūkis dėl finansų

Dėl "Brexit" sumažėja ir ES BVP. Pvz., 2018 m. jis siekė 15,9 trln. eurų, o Jungtinės Karalystės įnašas buvo apie 2,4 trln. eurų. Be to, kad britų indėlis į ES biudžetą buvo vienas didžiausių, skirtumas tarp gaunamų pajamų – jų atžvilgiu neigiamas.

Būta siūlymų po "Brexit" mažinti likusių 27 narių bendrą biudžetą, tačiau nuogąstaujama, kad tokiu atveju būtų problemiška įgyvendinti tikslus kovojant su klimato pokyčiais ar skaitmeniniais iššūkiais.

Buvusio ES komisaro Güntherio Oettingerio skaičiavimu, 12 mlrd. eurų biudžeto deficitas ilgainiui padidės iki 14 mlrd. eurų. Be kita ko, tai turi būti kompensuota nebetaikant nuolaidų, pvz., Vokietijai. Jai, į bendrąjį ES biudžetą sumokant daugiausia, teks mokėti dar daugiau. Tačiau tai ne dėl kokios nors ypatingos diskriminacinės politikos, atvirkščiai: didžiausią ūkį turinti šalis iki šiol mokėjo santykinai mažiau nei kitos ES partnerės. Vokietijos indėlis siekė 0,75 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (2014–2020 m. laikotarpiu), o Sąjungos vidurkis – 0,9 proc. Ateityje Vokietijai teks mokėti iki 0,88 proc. (2021–2027 m.).

Nuo sienų iki žuvų

Jungtinei Karalystei ir ES dar reikės susiderėti dėl ateities bendravimo sąlygų. 2020-ieji bus perėjimo metai: Karalystė dar bus vidaus rinkos bei muitų sąjungos dalis ir mokės į ES biudžetą.

Nors iki šiol kalbant apie "Brexit", ypač dramatiška atrodė skirtingose ES sienos pusėse atsiduriančių Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos, problemų ir sudėtingų temų Londono bei Briuselio deryboms – begalė.

Paryžius neseniai paskelbė, kad koziriu derybose su britais laikys žvejybą. "Mums reikia prieigos prie britų vandenų, tačiau britams reikia prieigos prie Europos rinkos, – agentūra BNS citavo Prancūzijos užsienio reikalų ministrą Jeaną-Yves'ą Le Drianą. – Didžiosios Britanijos, pagrindinės žuvies produkcijos gamintojos, vandenyse yra gausu žuvies, o juose žvejoja ir daugybė europiečių, pradedant prancūzais iš Bretanės, Normandijos ir šiaurinio regiono". "Faktas yra tas, kad Jungtinė Karalystė 75 proc. žvejybos laimikio eksportuoja į ES", – pabrėžė jis.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Didžioji Britanija nebebus bendrosios žuvininkystės politikos dalimi, pagal kurią visi ES laivynai turi vienodas galimybes patekti į ES žvejybos vietas.

J.Y.Le Drianas taip pat perspėjo, kad britai ateityje negalės patekti į ES bendrąją rinką, jei nesilaikys antidempingo taisyklių. "Jei Jungtinė Karalystė nori įkurti tam tikrą Singapūrą prie Temzės už ES ribų, mes nesutiksime, nes jei norėsite patekti į mūsų vidaus rinką, turėsite gerbti mūsų taisykles", – BNS citavo ministrą.

Tačiau britų premjeras Borisas Johnsonas žvejybos kontrolės susigrąžinimą yra pavadinęs vienu iš apdovanojimų, kuriuos suteiks "Brexit".

Tai, kas aktualu stiprią žuvininkystės pramonę turinčiai Prancūzijai, Danijai, Airijai, mažiau aktualu kitoms šalims. Pvz., Nyderlandai, Vokietija pabrėžia automobilių pramonės gamybos tęstinumą.

Pavojingos nuotaikos

Panašiai kaip kone pusę amžiaus trukusi santuoka, Jungtinės Karalystės narystė ES ūkanotąjį Albioną ir likusią ES buvo susaisčiusi ir dvišaliais saitais. "Britanija pagaliau atsisveikino, bet mes net neįsivaizduojame, kaip palaikysime ryšį." Ši viename neoficialių pokalbių vieno britų diplomato pastaba labai iliustratyvi, kai kalbama apie Londono ir ES likusių šalių santykius.

"Brexit" sukrėtė Prancūziją ne vien kaip faktas, kad ilgametė bendruomenė praranda narį. Karalystėje įsiplieskę debatai davė daugiau peno euroskeptiškoms nuotaikoms, todėl, anot "Le Monde", Paryžiuje tikimasi, kad būsimos Londono ir Briuselio derybos baigsis akivaizdžiu įrodymu, kad trečiosios šalies statusas yra mažiau palankus nei visateisė narystė ES. Būtent tokia nuostata svarbi ir rengiantis 2022 m. vyksiantiems prezidento rinkimams, kuriuose vėl ketina dalyvauti radikalioji Marine Le Pen. Euroskepticizmas – bene vienintelis bent kiek griaunamosios galios turintis jos ginklas.

Abi šalys yra tarsi susimainiusios šimtais tūkstančių piliečių. Ispanija – pagrindinė valstybė Europoje, kurią renkasi britų emigrantai: čia gyvena apie 370 tūkst. britų.

Įkaitai – paprasti piliečiai

Tolesni santykiai su buvusiais partneriais svarbūs ir Madride. Ispaniją ir Jungtinę Karalystę saisto labai glaudūs abipusiai tiek ekonominiai, tiek finansiniai ryšiai. Jungtinė Karalystė yra antra pagal dydį Ispanijos užsienio prekybos partnerė ir pirmoji Ispanijos investicijų užsienyje sąraše. Britai savo ruožtu yra antri tarp svarbiausių investuotojų Ispanijoje. Į Ispaniją kasmet atvyksta apie 19 mln. turistų iš Didžiosios Britanijos, kurie išleidžia apie 13,3 mlrd. eurų.

Be to, abi šalys yra tarsi susimainiusios šimtais tūkstančių piliečių. Ispanija – pagrindinė valstybė Europoje, kurią renkasi britų emigrantai: čia gyvena apie 370 tūkst. britų. Senjorai – toli gražu ne visi, net pusė jų yra jaunesni nei 59 metų. Nuo tolesnio susitarimo tarp Londono ir Briuselio, be kita ko, priklausys ir šių žmonių teisės, pvz., į pensiją bei sveikatos draudimą, padėtis darbo rinkoje, laisvo judėjimo galimybės.

Bene daugiausia emocijų britų ir ispanų derybininkams, žinoma, kelia Gibraltaro klausimas. Šalys yra sutarusios kuo mažiau keisti esamą situaciją ir anklavo nepaversti mokesčių rojumi.

Su panašiomis problemomis susiduriama ir Romoje. Čia nuogąstaujama dėl Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Italijos piliečių teisių, prekybos santykių ateities bei tolesnio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje. Bendradarbiavimas vidaus ir išorės saugumo srityje – svarbiausias Italijos vyriausybės iššūkis, todėl abiem šalims labai svarbu susitarti, kad ir ateityje galėtų keistis duomenimis bei informacija, pavyzdžiui, apie terorizmą. "Italija negali išsiversti be Londono", – konstatuoja "La Stampa".

"Brexit" – ženklas teroristams?

Sulaukusi anoniminio pranešimo, Šiaurės Airijos policija rado bombą, pritvirtintą prie vieno sunkvežimio, turėjusio keltu plaukti į Didžiąją Britaniją. Neabejojama, kad rengtas išpuolis susijęs su "Brexit".

Policija nurodė gavusi perspėjimą sausio 31-ąją – tą pačią dieną, kai Jungtinė Karalystė išstojo iš ES, kad sprogstamasis įtaisas yra pritvirtintas Belfasto uoste prie vieno vilkiko, besiruošiančio išplaukti į Škotiją. Atlikus kratas, nieko nerasta, o keltas saugiai atplaukė į Škotiją.

Tačiau sprogdintojai, regis, pasirinko ne tą sunkvežimį, nes užminuotas vilkikas pasiliko logistikos įmonės aikštelėje Lergane, kol galiausiai buvo surastas.

Vasario 3-iąją policija gavo kitą pranešimą, kad sprogstamasis užtaisas yra pritvirtintas prie vilkiko, priklausančio vienai logistikos įmonei. Galiausiai sprogmuo buvo rastas transporto priemonėje, stovėjusioje pramonės zonoje Lergane, į pietvakarius nuo Belfasto. Bombą neutralizavo Britanijos kariuomenės išminuotojai.

Manoma, kad už šį incidentą atsakingi Šiaurės Arijos disidentai respublikonai, kurie siekia Šiaurės Airijos integracijos su Airijos Respublika smurtinėmis priemonėmis.

Jungtinė Karalystė yra paskelbusi Šiaurės Airijoje antrą aukščiausią iš teroro išpuolių lygių pagal penkiabalę skalę – tai reiškia, kad atakos yra "labai tikėtinos".

BNS inf.

Pasiprašė prieglobsčio

2,8 mln. ES piliečių Didžiojoje Britanijoje paprašė nuolatinio gyventojo statuso. Naujausiais Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, didžiausią grupę sudarė Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lenkai, pateikę 512 310 prašymų. Tada rumunai (435 690) ir italai (290 990). Taip pat daug prašymų gauta iš portugalų (231 130) ir ispanų (171 260).

Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES, 3,8 mln. ES piliečių Didžiojoje Britanijoje yra reikalingi naujo leidimo gyventi šalyje.

Jungtinės Karalystės vyriausybės duomenimis, nuolatinio gyventojo statusas suteiktas apie 140 tūkst. lietuvių.

Londonas liko skolingas

Didžioji Britanija už 2019-uosius ES turės sumokėti 1,3 mlrd. eurų daugiau, nei manyta. Europos Komisija patvirtino, kad suma buvo perskaičiuota remiantis naujausiais ekonominiais duomenimis iš Jungtinės Karalystės. Naujoji sąskaita Londonui pateikta būtent britų išstojimo iš ES dieną sausio 31-ąją. Sumą reikia sumokėti iki birželio.

Tai įprasta praktika. "Europos Komisija patvirtina, kad sausio pabaigoje, kaip kiekvienais metais, sumos, kurias šalys narės skolingos ES biudžetui, perskaičiuojamos iš naujo, kad būtų galima jas palyginti su ekonominiais duomenimis, kuriuos pateikia pačios šalys narės", – žurnalistams aiškino Europos Komisijos atstovas.

Šalims gali tekti ir primokėti, tačiau joms dalis sumos gali būti ir grąžinta. 2017 ir 2018 m. Didžioji Britanija dalį lėšų susigrąžino. Visa tai esą neturi nieko bendra su "Brexit", ir sąskaitos pateikimo data yra tik atsitiktinumas.

ELTA inf.