Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį ruošiasi pradėti derybas su Viktoru Orbanu, kad įtikintų jį atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai.

Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimas vyksta intensyvėjant ūkininkų protestams. Skelbiama, kad kelius prie ES vadovų susitikimo vietos užblokavo 1 tūkst. traktorių.

V. Orbanas – artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ES – užsitraukė 26 bloko narių pyktį, gruodį sužlugdęs susitarimą dėl didelio pagalbos beveik dvejus metus su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai paketo.

Atvykęs į viršūnių susitikimą Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sakė, kad tikslas turėtų būti vieningas susitarimas dėl tolesnio pagalbos Kyjivui teikimo.

„Mums reikia susitarimo, kuriam pritartų visos 27 valstybės, – žurnalistams sakė jis. – Neturėtume ieškoti būdų, kaip apeiti problemą.“

Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro) kalbėjo optimistiškai, sakydamas, kad „tiki mūsų gebėjimu pasiekti kompromisą“ su visomis ES narėmis.

Tačiau įtikinti V. Orbaną, kuris ne kartą konfliktavo su Briuseliu, nebus lengva. Derybos ES sostinėje turėtų trukti kelias valandas.

Vengrų nacionalistas stengėsi pasinaudoti ūkininkų pykčiu, kurie taip pat skundžiasi dėl konflikto užplūdusiomis pigesnėmis ukrainietiškomis prekėmis, ir trečiadienio vakarą internete pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame jis lankosi pas ūkininkus.

„Tai Europos klaida, kad į žmonių balsą neatsižvelgiama rimtai, kad lyderiai jų rimtai nevertina“, – sakė Vengrijos lyderis, aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse surengęs individualias derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) ir Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni (Džordža Meloni).

Kritikai jau seniai kaltina V. Orbaną, kad jis laiko paramą Ukrainai įkaite, siekdamas priversti Briuselį atblokuoti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl ginčo dėl teisinės valstybės principo jo šalyje.

Tai ne apie Ukrainą, V. Orbanas iš principo naudojasi šia galimybe šantažuoti ES institucijas ir kitas valstybes nares.

ES pareigūnai bandė rasti kompromisą su Vengrija, kad būtų susitarta dėl ketverių metų paramos paketo Ukrainai, kuris yra platesnės bloko biudžeto pertvarkos dalis.

Kiti lyderiai atmetė Budapešto pasiūlymą, kad V. Orbanas yra pasirengęs pritarti, tačiau su sąlyga, kad kasmet bus balsuojama dėl finansavimo pratęsimo ir jis turėsiąs galimybę vetuoti, ir vietoj to siūlo jam tik kasmet diskutuoti šiuo klausimu.

Jei jiems nepavyks įtikinti V. Orbano atsisakyti veto ilgalaikiam paramos Kyjivui paketui, likę ES vadovai pažadėjo susivienyti, kad Ukrainą pasiektų pagalba ir ši galėtų mokėti atlyginimus ir teikti paslaugas.

Tačiau Kyjivui dar iki pavasario gali pritrūkti biudžeto lėšų, tvyro nežinia dėl tolesnės JAV pagalbos, o šiam ES pasiūlymui įgyvendinti prireiktų daugiau laiko, ir pagalba greičiausiai būtų teikiama tik vienerius metus.

Didėjant nusivylimui Vengrijos vaidmeniu, vis dažniau pasigirsta raginimų aktyvuoti 7-ąjį Bendrijos sutarčių straipsnį ir atimti iš Budapešto balsavimo teisę.

Tam reikėtų visų kitų 26 vadovų vieningo sutarimo, o kol kas tik nedaugelis norėjo viešai pritarti šiai galimybei.

„Naudojasi galimybe šantažuoti“

Budapeštas nori, kad Briuselis atblokuotų maždaug 20 mlrd. eurų įšaldytų ES lėšų dėl susirūpinimo LGBTIQ teisėmis ir korupcija.

Gruodį V. Orbanas leido priimti sprendimą pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą, praėjus dienai po to, kai Briuselis atblokavo 10 mlrd. eurų finansavimą.

Kyla rimtų įtarimų, kad ir dabar jis žaidžia tą patį žaidimą, siekdamas gauti daugiau pinigų, nors Briuselis tvirtina, kad šie du klausimai nesusiję.

„Tai ne apie Ukrainą, V. Orbanas iš principo naudojasi šia galimybe šantažuoti ES institucijas ir kitas valstybes nares“, – sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas.

Nors daugiausia dėmesio bus skiriama V. Orbanui ir Kyjivui skiriamoms bendroms lėšoms, lyderiai taip pat ketina tartis dėl ES karinės paramos Ukrainai ateities.

Pasigirdo kaltinimų, kad pagrindinės ES ekonomikos, tokios kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija, nesiima pakankamų priemonių, kad apginkluotų Ukrainą.

O. Scholzas, kurio šalis yra didžiausia Europos paramos Ukrainai teikėja, paragino kitas šalis teikti didesnę karinę paramą ir labiau padėti Kyjivui.