ES ministrų susitikimo darbotvarkėje – Ukraina bei hibridinės grėsmės

Tai vyksta bręstant susirūpinimui dėl Rusijos kampanijos, kuria siekiama destabilizuoti Kyjivo sąjungininkus Europoje.

Maskva pasinaudojo tuo, kad Ukrainai trūksta JAV pagamintų oro gynybos raketų, ir tęsia šalies bombardavimą. Savo ruožtu Kyjivas atsako tolimojo nuotolio smūgiais į Rusijos infrastruktūrą.

„Rusijos išpuoliai prieš ukrainiečius tampa vis žiauresni“, – sakė anonimiškai kalbėjęs ES pareigūnas.

Gynybos ministrai, kurie susitinka antradienį prieš trečiadienį vyksiančias užsienio reikalų ministrų derybas, turėtų kalbėtis su naujuoju Ukrainos laikinuoju gynybos ministru Jevhenijumi Chmara.

Tačiau atrodo, kad jie nelabai gali smarkiai padidinti desperatiškai reikalingų oro gynybos sistemų tiekimą Ukrainai, išskyrus spaudimą Europos šalims, kurios vis dar turi atsargų, bei raginimus tokioms valstybėms kaip Japonija ir Pietų Korėja prisidėti labiau.

Kremliui eskaluojant oro kampaniją prieš Ukrainą, vis labiau nerimaujama, kad Maskva taip pat siekia nukreipti dėmesį nuo savo problemų mūšio lauke, suaktyvindama operacijas Europoje.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad jo šalis vis dažniau „atsiduria hibridinių atakų taikiklyje“. Tai dar paaštrėjo rugpjūtį Leipcigo oro uoste, svarbiame karinių transporto krovinių centre, radus droną su sprogmenimis.

Berlynas incidento kol kas oficialiai nesusiejo su Rusija, tačiau aiškiai leidžiama suprasti, kad pirštu bedama į Maskvą.

Aistras dėl Rusijos ketinimų pakurstė praėjusią savaitę įvykęs netikėtas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe'o vizitas į Maskvą. JAV žiniasklaida pranešė, kad jis įspėjo Rusiją neatakuoti jokios NATO šalies.

ES pareigūnai tvirtina, kad artimiausiu metu nemato požymių, jog Maskva ruoštųsi karinei atakai, tačiau rengiasi naujiems incidentams „pilkojoje zonoje“ tarp taikos ir atviro konflikto.

„Matome, kad šios hibridinės ir nelabai hibridinės atakos tęsiasi, ir mūsų prielaida yra tokia, kad jos tęsis ir toliau“, – teigė ES pareigūnas.

Nors F. Merzas pareiškė, kad atsakingieji už incidentus Vokietijoje už tai užmokės, Europai sunkiai sekasi kovoti su žemo intensyvumo sabotažo ir kišimosi kampanija, dėl kurios ji kaltina Maskvą.

Sankcijos, turtas, reformos

Be žvalgybos duomenų mainų ir policijos bendradarbiavimo stiprinimo, ES mano, kad paramos Ukrainai didinimas bei naujos sankcijos Maskvai yra tinkami būdai didinti kaštus Kremliui.

Briuselis svarsto naujus planus įtraukti dar 1,6 tūkst. įmonių ir asmenų į jau ilgą sąrašą Rusijos subjektų, kuriems taikomos sankcijos dėl karo.

Tuo tarpu atsinaujino diskusijos, ar blokas turėtų pasinaudoti maždaug 200 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos centrinio banko turto Ukrainai finansuoti.

Pasiūlymas panaudoti šias lėšas pernai žlugo dėl Belgijos, kurioje laikoma didžioji dalis šio turto, pasipriešinimo, o ES pati skyrė 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui.

Tačiau jaučiama, kad šių pinigų gali nepakakti dvejiems metams, kaip buvo planuota, todėl ES gali tekti anksčiau ar vėliau rasti būdą panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.

„Kiekviena diena vis didina karo kainą, nes nesiliauja negailestingos Rusijos atakos“, – praėjusią savaitę laiške rašė Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos ir Švedijos diplomatijos vadovai.

Naujasis Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Edas Milibandas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha prisijungs prie savo ES kolegų, kurių seniai suplanuotas susitikimas vyksta Airijoje, šiai pirmininkaujant blokui.

Tačiau kol visame pasaulyje – nuo Ukrainos iki Irano – kyla krizės, ES ministrai taip pat pradės diskusiją apie bloko diplomatijos reformą, siekdami didesnio poveikio vis priešiškesniame pasaulyje.

Nors kai kurie pasisako už ES diplomatinės tarnybos pertvarkymą vadovaujant užsienio politikos vadovei Kajai Kallas (Kajai Kalas), kiti teigia, kad dabar ne laikas institucinėms permainoms ir 27 valstybėms reikia susikoncentruoti į geresnį savo pozicijų derinimą.