Saugumo Tarybos posėdis buvo sušauktas Estijos, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyva.  

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu sakė, kad Estija, kaip išrinkta JT Saugumo Tarybos narė, mano, jog būtina atkreipti dėmesį į Minsko valdžios smurtą ir parodyti Baltarusijos žmonėms, jog tarptautinė bendrija jų nepamiršo. 

„Prieš du mėnesius Estija sušaukė neformalų Saugumo Tarybos posėdį aptarti žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje. Deja, nuo tada padėtis nepagerėjo – priešingai, smurto mastas išaugo, ir mes girdėjome apie naujus kankinimo, prievartinio dingimo, seksualinės prievartos ir kitų piktadarybių bei žeminimo atvejus“, – sakė Estijos nuolatinis atstovas JT Svenas Jurgensonas.  

Anot jo, praėjusią savaitę Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinei Tarybai Estijos ir dar 16-os ESBO valstybių iniciatyva pristatyta nepriklausoma ataskaita akivaizdžiai liudija, kad rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų rezultatai suklastoti.

S. Jurgenas pridūrė, kad šis dokumentas taip pat įrodo masinus žmogaus teisių pažeidimus, už kuriuos atsakingas Minsko režimas.    

„Vienintelis sprendimas – surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus prižiūrint ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui“, – sakė estų ambasadorius. 

Jis pridūrė, kad Estija smerkia Minsko valdžios atsisakymą bendradarbiauti su ESBO specialiuoju pranešėju Wolfgangu Benedeku (Volfgangu Bendeku). 

„Baltarusijos valdžia turi padaryti galą smurtui, paleisti politinius kalinius ir pradėti dialogą su tauta dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų organizavimo“, – pabrėžė S. Jurgensonas.

Savo kreipimesi į Saugumo Tarybos narius Estija taip pat pasmerkė neseniai Minsko valdžios priimtą sprendimą išsiųsti iš šalies du britų diplomatus ir išsakė susirūpinimą dėl nesiliaujančių represijų prieš nepriklausomą žiniasklaidą.