Jūrinis leidinys „Lloyds List“ paskelbė 2015 metų įtakingiausius jūrinės industrijos asmenis. Tarp 100 išskirtinių jūrinio verslo figūrų nieko nėra tiesiogiai iš Lietuvos, bet yra žmonių susietų su Klaipėdos uostu.

Aponte šeimos įtaka

Aukščiausiai įvertintas danų kompanijos „Maersk Group“ savininkų trejetukas – Nilsas Andersenas, Sorenas Skou ir Kimas Feiferis. Antras Saudo Arabijos naftos pramonės ministras Ali Al Naimis. Trečia vieta atiteko dviejų Kinijos kompanijų „China Shipping Group“ ir „Cosco Group“ valdybos pirmininkams Hu Li Rongui ir Ma Zehua.

Įtakingiausių pasaulio jūrinio verslo asmenybių sąraše šeštoje vietoje yra italų verslininkų Aponte šeimos valdomos kompanijos „Mediterranen Shipping Company“ (MSC) valdybos pirmininkas Diego Aponte. MSC dukterinė kompanija – tarptautinė uostų terminalų operatorė „Terminal Investment Limited“ (TIL) kaip tik ir valdo „Klaipėdos Smeltę“.

2015 metų pabaigoje „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška teigė, kad buvo susitikęs kaip tik su MSC valdybos pirmininku Diego Aponte, kuris ir patikinęs, kad 2016 metais į „Klaipėdos Smeltę“ atplauks daugiau transokeaninių konteinerinių laivų ir Klaipėdos uostas realiai taps konteinerių skirstymo centru (HUB-u).

Diego Aponte yra kelis kartus lankęsis Lietuvoje, taip pat ir Klaipėdos uoste.

Partnerių iš Kinijos įtaka

Tarp geriausių pasaulio uostų operatorių yra „China Merchants Group“ holdingo „China Merchants Holdings“ vadovas Li Jianhongas. Ji tarp pasaulio operatorių užima penktąją vietą po „PAS International“, „Hutchison port holding“, „APM terminals“ ir „DP World“.

Su „China Merchants Group“ siejama ir geresnė Klaipėdos uosto ateitis. Ši grupė Klaipėdos uostą kol kas įvardija kaip svarbiausią savo partnerį rytinės Baltijos regione. Klaipėdos uostas su ja yra pasirašęs galimos veiklos memorandumus logistikos, geležinkelių, netgi Klaipėdos išorinio uosto vystymo srityse.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ne kartą akcentavo, kad bendradarbiavimo su „China Merchants Group“ realūs pagrindai bus padėti kaip tik 2016, tai yra šiais metais.

„China Merchants Group“ vykdo derybas bent su kelių Klaipėdos uosto kompanijų savininkais dėl jų pirkimo. Neva tokios derybos vykstančios su „Achemos grupe“ ir „Klaipėdos Smeltės“ savininkais.

Labiausiai būtų gaila, jei „Klaipėdos Smeltė“ jau turinti pasaulinio lygio savininkus pereitų kitam pasaulinio lygio savininkui. Ar ne geriau būtų Klaipėdos uostui, jei jame atsirastų bent keli pasaulinio lygio savininkai?

Tarp įtakingiausių pasaulio jūrinio verslo atstovų „China Merchants Group“ vadovas Li Jianhongas yra 35 vietoje. Jis įvardinamas kaip labai veiklus žmogus, nes dar yra ir kompanijų „China Merchants Energy Shipping“, „China Merchants Bank“, „China Merchants Holdings (International)“ ir „China International Marine Containers Group“ valdytojas.

Tarp pasaulinės industrijos lyderių iš rytinės Baltijos regiono aukščiausiai yra vertinamas Rusijos „Sovkomflot“ laivybos kompanijos vadovas Sergejus Frankas, kuriam skirta 40 vieta. 78 vietoje yra „Vitol“ grupės savininkas Paulius Tomas Vitol. Ši kompanija turi savo chemijos produktų terminalą Ventspilio uoste. Kurį laiką „Vitol“ yra vykdžiusi krovą ir per Klaipėdos uosto „Krovinių terminalą“. Iš jo išėjo, kai įsigijo krovos pajėgumus Ventspilyje. 94 vietoje klasifikuojamas Švedų laivybos kompanija „Stena“ ir jos savininkas Danas Stenas Olsonas.

Baltijos šalių laivai

Pasaulinio lyderių sąrašuose iš Baltijos jūros šalių minimų asmenų beveik nėra.

Vertinant įvairių šalių laivų savininkų valdomą laivų tonažą tarp geriausių šalių 4 vietoje yra Vokietija (4464 laivai; 132 mln. tonų dedveito), 13-oje Danija (1829 laivai, 44 mln. tonų dedveito), 18-oje Rusija (4926 laivai, 25 mln. tonų dedveito), 39-oje – Švedija (646 laivai 7,5 mln. tonų dedveito), 48-oje – Lenkija (347 laivai, 3,3 mln. tonų dedveito).

Pagal laivų tonažą pasaulyje ir toliau pirmauja Graikija (334 mln. tonų dedveito, 5226 laivai), antra Japonija (276 mln. tonų dedveito, 7220 laivai), trečia Kinija (178 mln. tonų dedveito, 5963 laivai). Vertinant vien laivus jų daugiausiai yra JAV – 10255, bet bendras jų tonažas siekia 83 mln. tonų ir JAV yra šešta. Ją dar lenkia ir Hong Kongas (104 mln. tonų dedveito ir 2453 laivai).

Tačiau pagal laivų vėliavos šalis pirmauja Panama, Liberija ir Maršalų salos – visos pigių vėliavų šalys. Graikija, kurios savininkai turi daugiausiai laivų šiame sąraše yra tik 8 vietoje. Iš Baltijos jūros šalių regiono į penkiasdešimtuką patenka Danija – 18 vieta (su jos vėliava registruoti 622 laivai, dedveitas 17 mln. t), Vokietija – 22 vieta (su jos vėliava registruoti 1275 laivai, dedveitas – 11,8 mln. t) ir Rusija (5065 laivai, dedveitas – 10,7 mln. t)