Izraeliečiai antradienį balsuoja rinkimuose, laikomu referendumu, kuris įvertins premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų), savo vėliausiame kreipimesi pareiškusį nepritarimą palestiniečių valstybės įkūrimui.

Apie 6 mln. izraeliečių gali dalyvauti balsavime, per kurį bus išrinkti visi 120 Kneseto deputatų. Balsavimo apylinkės duris atvėrė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai bus paskelbti tuojau balsavimo pabaigos 22 val. daugiau nei 10 tūkst. balsaviečių, o pagrindiniai rezultatai turėtų paaiškėti trečiadienį paryčiais.

Pasisakydamas po to, kai antradienio rytą atidavė savo balsą vienoje Jeruzalės mokykloje įsikūrusioje rinkimų apylinkėje, B.Netanyahu pakartojo, kad siektų suformuoti dešiniąją koaliciją.

„Nebus vienybės vyriausybės su Darbo partija, – sakė jis, turėdamas omenyje pagrindinę Sionistų sąjungos partiją. – Formuosiu nacionalistinę (dešiniąją) vyriausybę.“

20-ojo šaukimo Izraelio parlamento rinkimai yra pirmalaikiai – 65 metų B.Netanyahu juos inicijavo praeitų metų pabaigoje, kai jo trapi koalicinė vyriausybė priartėjo prie subyrėjimo ribos.

Šie rinkimai izraeliečiams yra treti nuo 2009 metų. Jie taip pat yra didžiausias iššūkis B.Netanyahu, kuris siekia trečios kadencijos iš eilės.

Veteranas dešiniųjų pažiūrų lyderis nėra užtikrintas, kad surinks daugiausia balsų: penktadienį paskelbtos vėliausios apklausos rodė, kad centro kairioji Sionistų sąjunga, vadovaujama Isaaco Herzogo (Icchako Hercogo), parlamente gaus 3-4 vietomis daugiau negu B.Netanyahu.

Tačiau apklausos taip pat rodo, kad B.Netanyahu turės pranašumą, jeigu jam teks formuoti koaliciją su mažesniais sąjungininkais dešiniojoje stovykloje.

B.Netanyahu perspėjo, kad Sionistų sąjungos pergalė gali sukelti pavojų Izraelio saugumui ir atvesti prie Jeruzalės padalijimo bei palestiniečių valstybės įkūrimo aneksuotame Rytų sektoriuje.

Pirmadienį jis buvo paklaustas dešiniosios pakraipos portalo NRG, ar tiesa, kad palestiniečių valstybei nebūtų leista įsikurti, jeigu B.Netanyahu būtų perrinktas.

„Tikrai taip“, – atsakė B.Netanyahu, kuris 2009 metais palaikė dviejų taikiai sugyvenančių valstybių idėją.

Vėliau premjeras sakė visuomeniniam radijui, kad dviejų valstybių sprendinys dabar prarado aktualumą, nes „tikrovė pasikeitė“, o „bet kokią teritoriją, kuri būtų perduota, užimtų radikalūs islamistai“.

„Valdingas lyderis“

Vėliausios apklausos rodo, kad centro kairioji Sionistų sąjunga, vadovaujama Darbo partijos lyderio Isaaco Herzogo (Icchako Hercoho), parlamente užsitikrins 3–4 vietomis daugiau negu B.Netanyahu.

Naujajam premjerui teks spręsti virtinę bauginamų vidaus ir užsienio politikos iššūkių, įskaitant pastangas suvaržyti Irano branduolinę programą, pataisyti pašlijusius santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir užtikrinti tolesnį ekonomikos augimą.

Taip pat lieka neatsakytų klausimų dėl santykių su palestiniečiais, kai vėliausios taikos derybos nutrūko praeitais metais. Taip pat išlieka nestabilumas po praeitais metais vykusio karo Gazos Ruože, o Izraelio reputaciją gali aptemdyti gresiantys teisiniai iššūkiai Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme.

Dėl vietų parlamente varžosi 25 sąrašai, atspindintys margą Izraelio politinį žemėlapį. Tačiau prognozuojama, kad į Knesetą pateks tik 11 partijų.

Pagal Izraelio proporcinę rinkimų sistemą į parlamentą patenka partijos, surinkusios daugiau negu 3,25 proc. balsų.

Įstatymai reikalauja, kad galutiniai rezultatai būtų paskelbti per aštuonias dienas po balsavimo, bet Centrinio rinkimų komiteto atstovas sakė naujienų agentūrai AFP, kad balsų skaičiavimas turėtų būti baigtas iki ketvirtadienio popietės.

Pagal sudėtingą Izraelio rinkimų sistemą teisė formuoti vyriausybę nėra automatiškai suteikiama daugiausiai balsų surinkusiais partijai. Ši užduoti patikima parlamento nariui arba partijos lyderiui, turinčiam daugiausiai galimybių suburti koaliciją, kuri parlamente turėtų bent 61 balso daugumą.

Kai paaiškės balsavimo rezultatai, prezidentas Reuvenas Rivlinas turės per septynias dienas patikėti kurios nors partijos lyderiui pareigą suformuoti naująją vyriausybę.

„Prezidentas aiškiai leido suprasti, kad Izraeliui vyriausybė reikalinga kiek įmanoma greičiau, todėl jis pasiruošęs pradėti konsultacijas su partijų atstovais, kai tik tai taps įmanoma“, – sakė prezidento atstovas.

Kaip ir prieš ankstesnius rinkimus, B.Netanyahu save vaizdavo kaip vienintelį kandidatą, pajėgų apsaugoti Izraelį nuo Irano ir islamo ekstremizmo grėsmės.

Tačiau anksčiau šį mėnesį pasakyta jo karinga kalba JAV Kongrese, kurioje B.Netanyahu kritikavo galingųjų šalių derybas su Teheranu, atrodo nepadariusi didesnio poveikio.

„Izraeliečiai jau kuris laikas nebenori „valdingo lyderio“. Mes norime, kad kitas lyderis būtų charizmatiškas iš spręstų problemas“, – sakė analitikas Tamiras Sheaferis (Tamiras Šeferis).

Vienintelis realus B.Netanyahu varžovas yra I.Herzogas, pasisakantis už socialinį teisingumą ir naujas derybas su palestiniečiams bei siūlantis rinkėjams iš esmės kitokią alternatyvą negu dabartinio premjero idėjos.

Leiboristų vadovas paskutinį kartą buvo išrinktas Izraelio lyderiu 1999 metais.