J. Bidenas susitiks su Australijos ir JK lyderiais dėl branduolinių povandeninių laivų | KaunoDiena.lt

J. BIDENAS SUSITIKS SU AUSTRALIJOS IR JK LYDERIAIS DĖL BRANDUOLINIŲ POVANDENINIŲ LAIVŲ

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį susitinka su Australijos ir Jungtinės Karalystės vadovais Kalifornijos karinio jūrų laivyno bazėje, kur, kaip tikimasi, bus paskelbta apie susitarimą dėl branduolinių povandeninių laivų, kuriuo siekiama stabilizuoti Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, susiduriantį su stiprėjančia Kinija.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis) ir britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) kartu su J. Bidenu atvyks į bazę San Diege praėjus 18 mėnesių po to, kai jų šalys sudarė AUKUS aljansą, kurio pagrindinis tikslas – įtraukti Australiją į karinių jūrų pajėgų, turinčių branduolinius povandeninius laivus, gretas.

Nors Australija atmetė galimybę dislokuoti atominius ginklus, branduolinių povandeninių laivų įsigijimas pakeis jos vaidmenį JAV vadovaujamame projekte, kuriuo siekiama išlaikyti dešimtmečius besiklostančią jėgų pusiausvyrą Ramiajame vandenyne.

Raginame JAV, JK ir Australiją atsisakyti Šaltojo karo mentaliteto ir nulinės sumos žaidimų.

Pasak JAV žiniasklaidos, J. Bidenas paskelbs ilgalaikį daugiapakopį planą, kuriuo siekiama, kad Australija taptų visateise partnere diegiant visiškai slaptas JAV branduolines technologijas, kuriomis anksčiau buvo dalijamasi tik su istorine sąjungininke JK.

Per ateinantį dešimtmetį Australijai bus parduoti penki „Virginia“ klasės JAV branduoliniai povandeniniai laivai, pranešė laikraštis „The Washington Post“. Tuomet Australija ir JK pradės statyti naujo modelio povandeninį laivą, kuriam bus panaudota JAV varomoji technologija ir kuris bus pavadintas SSN-AUKUS, o jo pristatymas numatytas šio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje.

Nors planui įgyvendinti prireiks daug metų, jis žymi plataus užmojo Australijos ir JAV pokytį, atsižvelgiant į sparčią Kinijos karinės galios plėtrą, įskaitant tai, kad Pekinas kuria sudėtingą karinį jūrų laivyną ir dirbtines salas paverčia jūroje esančiomis bazėmis.

Diplomatinis ginčas su Prancūzija

Anksčiau Australija ketino pakeisti savo senstantį dabartinį dyzelinių povandeninių laivų laivyną 66 mlrd. dolerių (61,62 mlrd. eurų) vertės prancūziškais laivais, taip pat varomais tradiciniais varikliais.

Staigus sostinės Kanberos pareiškimas, kad ji atsisako šio susitarimo ir dalyvauja AUKUS projekte, sukėlė trumpą, bet neįprastai įnirtingą ginčą tarp visų trijų šalių ir jų artimos sąjungininkės Prancūzijos.

Dabar Australija nori naudotis technologiškai pranašesniais JAV, o vėliau – JAV ir JK gamybos povandeniniais laivais, kurie galės beveik neribotą laiką išbūti po vandeniu ir paleisti galingas sparnuotąsias raketas.

Palyginti su „Collins“ klasės povandeniniais laivais, kuriuos Australija turi baigti eksploatuoti, „Virginia“ klasės laivai yra beveik dvigubai ilgesni ir turi ne 48, o 132 įgulos narius.

Nors Australija atmeta galimybę pati gamintis branduolinius ginklus, Kinija įspėjo, kad AUKUS gali sukelti ginklavimosi varžybas, ir apkaltino šias tris šalis, kad jos stabdo branduolinių ginklų neplatinimo pastangas.

„Raginame JAV, JK ir Australiją atsisakyti Šaltojo karo mentaliteto ir nulinės sumos žaidimų, sąžiningai laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir daryti daugiau taikai ir stabilumui regione palankių dalykų“, – žurnalistams Pekine sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Praėjusią savaitę komunistinės šalies lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) paskelbė ugningą pareiškimą, kuriame apkaltino JAV vadovaujant Vakarų pastangoms „visokeriopai sulaikyti, apsupti ir slopinti Kiniją“.

Tačiau Vašingtonas teigia, kad Pekinas kelia nerimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalims savo grasinimais įsiveržti į savarankišką demokratinį Taivaną, taip pat pabrėžia branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS