Karas: Rusija užėmė Donbaso kaimus prie Sjeverodonecko, Ukrainą pasiekė JAV raketų sistemos | KaunoDiena.lt

KARAS: RUSIJA UŽĖMĖ DONBASO KAIMUS PRIE SJEVERODONECKO, UKRAINĄ PASIEKĖ JAV RAKETŲ SISTEMOS

Ukrainiečių pareigūnė, prižiūrinti šalies pastangas įstoti į Europos Sąjungą, trečiadienį sakė, jog yra „100 procentų“ įsitikinusi, kad visos 27 bloko šalys narės per šios savaitės viršūnių susitikimą pritars kandidatės statuso suteikimui Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat kalbėjo optimistiškai ir pavadino tai „lemiamu momentu“ valstybei. Ukrainos siekis įstoti į ES bus svarbiausias klausimas per Bendrijos lyderių susitikimą Briuselyje.

Interviu naujienų agentūrai AP ukrainiečių vicepremjerė europinės ir euroatlantinės integracijos klausimams Olha Stefanišyna sakė, kad sprendimas gali būti priimtas jau ketvirtadienį, kai prasidės viršūnių susitikimas.

Pasak O. Stefanišynos, Nyderlandai, Švedija ir Danija skeptiškai vertino siūlymą pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės, kol tęsiasi Rusijos invazija, bet dabar tai palaiko. Paklausta, kokiu mastu yra įsitikinusi, kad Ukrainai bus suteiktas šalies kandidatės statusas, ji atsakė: „Dieną prieš viršūnių susitikimo pradžią galiu pasakyti, [kad] 100 procentų.“

120-oji karo Ukrainoje diena

Scanpix nuotr.

Europos Komisija praėjusią savaitę parėmė Ukrainos kandidatūrą. O. Stefanišyna sakė, kad tai pakeitė padėtį ir išmušė pagrindą iš po „labiausiai dvejojusių“ šalių kojų.

Kandidatės statusas, kuriam turi pritarti visos ES narės, yra pirmasis žingsnis narystės link. Jis nesuteikia jokių saugumo garantijų ar automatinės teisės įstoti į bloką.

Ukrainos narystė priklausys nuo to, ar karo draskoma šalis galės įvykdyti politines ir ekonomines sąlygas. Potencialios naujokės privalo pademonstruoti, kad atitinka standartus dėl demokratijos principų, ir turi priimti 80 tūkst. puslapių taisyklių, apimančių visas sritis nuo prekybos ir imigracijos iki trąšų ir teisinės valstybės.

O. Stefanišyna AP sakė mananti, kad Ukraina ES nare galėtų tapti po kelerių metų, o ne dešimtmečių, kaip prognozuoja kai kurie Europos pareigūnai.

„Mes jau labai integruoti į Europos Sąjungą, – sakė ji. – Norime būti stipri ir konkurencinga šalis narė, tad tam gali prireikti nuo dvejų iki 10 metų.“

Kad padėtų kandidatėms, blokas gali teikti techninę ir finansinę paramą. Europos pareigūnai yra sakę, kad Ukraina jau įgyvendino apie 70 proc. ES taisyklių, normų ir standartų, bet taip pat atkreipia dėmesį į korupciją ir didelių politinių bei ekonominių reformų būtinybę.

Trečiadienį per virtualų pokalbį su Kanados studentais V. Zelenskis sakė, kad viršūnių susitikimas Briuselyje bus „dvi lemiamos dienos“. Jis taip pat sakė manantis, kad per susitikimą Ukrainai bus suteiktas kandidatės į ES statusas.

„Mums tai labai lemiamas momentas... Kai kurie mano komandos žmonės sako, kad tai tarsi išėjimas iš tamsos į šviesą, – per vertėją sakė ukrainiečių prezidentas. – Mūsų kariuomenės ir visuomenės žodžiais, tai didelis... skatinamasis faktorius ukrainiečių vienybei ir pergalei.“

Mums tai labai lemiamas momentas...

Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro) sakė trečiadienį kalbėjęsis su V. Zelenskiu ir patikinęs jį, kad Belgija parems kandidatės statuso suteikimą Ukrainai.

„Reikės reikšmingų pastangų, ypač kovojant su korupcija ir nustatant veiksmingą įstatymo viršenybę, – sakė A. De Croo. – Tačiau aš įsitikinęs, kad būtent Ukrainos atstatymas [po karo] suteiks galimybių žengti svarbių žingsnių į priekį.“

V. Zelenskis sakė trečiadienį kalbėjęsis su 11 ES lyderių. Antradienį jis paskambino devyniems. Tai dar kartą parodo, koks svarbus Ukrainai kandidatės į ES statusas.

JAV pareigūnas: G-7 viršūnių susitikimas didins spaudimą Rusijai

Lyderiai per būsimą Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijoje paskelbs naujų priemonių, didinančių spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, trečiadienį sakė JAV aukšto rango pareigūnas.

„Parengsime konkrečius pasiūlymus, kaip didinti spaudimą Rusijai“, – sakė jis reporteriams, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį Bavarijoje susitiks su Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos lyderiais.

Šis turtingų demokratijų klubas vykdo griežtą ekonominę ir diplomatinę kampaniją prieš Rusiją, vasario pabaigoje įsiveržusią į savo provakarietišką kaimynę ir tęsiančia kovas jos rytiniame bei pietiniame regionuose.

Po G-7 susitikimo, truksiančio nuo sekmadienio iki antradienio, J. Bidenas nuskris į Madridą dalyvauti NATO viršūnių susitikime.

Per abu šiuos diplomatinius susirinkimus bus daug kalbama apie Ukrainą ir Rusiją, sąjungininkėms galvojant, kaip atlaikyti sankcijų Rusijai šalutinį poveikį jų pačių ekonomikoms, ypač augančias degalų kainas.

„Kaip mums maksimaliai padidinti skausmą Vladimiro Putino režimui? Kaip mums iki minimumo sumažinti pašalinį poveikį likusiai pasaulio daliai? Aš galvoju, kad kaip tik toks bus diskusijos dėl energijos rinkų ir iššūkių energijos rinkai karkasas“, – sakė minėtas JAV pareigūnas.

Jis taip pat patvirtino, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipsis į abu viršūnių susitikimus.

Be didėjančio konflikto su Rusija NATO taip pat tarsis dėl Kinijos. Lyderiams pasirašant naują Aljanso strateginės koncepcijos versiją, Kinija pirmą kartą turi būti oficialiai paskelbta susirūpinimą keliančia šalimi.

NATO turėtų aptarti „iš Kinijos kylančius iššūkius“, sakė JAV pareigūnas.

„Šiuo dokumentu tai bus padaryta pirmą kartą. To nebuvo dokumento 2010 metų versijoje“, – pridūrė jis.

Prezidentas G. Nausėda: mes kartu su Ukraina iki pergalės

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, atvykęs į Briuselį, telefonu kalbėjosi su V. Zelenskiu.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo išvakarėse Lietuvos ir Ukrainos vadovai aptarė Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai klausimą. Prezidentas užtikrino V. Zelenskį, kad per ES lyderių diskusiją aktyviai palaikys Ukrainos siekį gauti kandidato statusą ir ragins ES lyderius priimti teigiamą sprendimą.

Lietuva tvirtai palaiko Ukrainą ir tęs paramą visomis priemonėmis tol, kol ji bus reikalinga.

G. Nausėda su V. Zelenskiu aptarė Lietuvos teikiamą karinę paramą Ukrainai, kalbėjo apie papildomą karinių priemonių poreikį.

„Lietuva tvirtai palaiko Ukrainą ir tęs paramą visomis priemonėmis tol, kol ji bus reikalinga. Mes kartu su Ukraina iki pergalės“, – sakė Lietuvos vadovas.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai taip pat aptarė būdus spręsti dėl Rusijos veiksmų susidariusią Ukrainos grūdų eksporto krizę, galimus naujus grūdų gabenimo kelius per ES teritoriją bei Rytų partnerystės šalis, pranešė Prezidento komunikacijos grupė.

V. Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios kalbėjosi su Moldovos prezidente

V. Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios telefonu kalbėjosi su Moldovos prezidente Maia Sandu.

Tai tviteryje trečiadienį vėlai vakare pranešė pats valstybės vadovas.

„Su Moldovos prezidente M. Sandu aptarėme ryt įvyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį. Laukiame Europos Sąjungos sprendimo suteikti mūsų valstybėms kandidačių statusą. Susitarėme dėl savitarpio pagalbos kelyje į ES“, – parašė jis.

Portalo „eurointegration.com.ua“ žiniomis, šiuo metu rengiamas Moldovos prezidentės vizitas į Kyjivą.

Portalas primena, jog Kišiniovo pozicija po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą sukėlė Kyjivo pasipiktinimą, kadangi Moldova iškart paskelbė nesiimsianti ekonominių sankcijų prieš Rusiją.

Tiesa, Moldova įvedė visus pagrindinius ribojimus Maskvos atžvilgiu, tik padarė tai neoficialiai, kad nebūtų įtraukta į Rusijos sudarytą „nedraugiškų valstybių“ sąrašą.

Kitas nesutarimus kėlęs klausimas dviejų šalių santykiuose buvo ginklų tiekimas.

„eurointegration.com.ua“ duomenimis, pirmosiomis karo dienomis Ukrainos vadovybė prašė Moldovos vyriausybę parduoti sovietinių naikintuvų MiG-29, bet sulaukė neigiamo atsakymo, kuris buvo aiškinamas tuo, kad Kišiniovas nenori erzinti Rusijos.

M. Sandu vėliau pareiškė, jog Moldova neturi šiuolaikinės ginkluotės, kad galėtų suteikti karinę pagalbą, ir negali to daryti pagal šalies konstituciją.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje nori atsiprašyti O. Scholzo

Ukrainos ambasadorius Ukrainoje Andrijus Melnykas nori atsiprašyti kanclerio Olafo Scholzo už savo žodžius apie „įsižeidusią kepeninę dešrą“. Tai trečiadienį pranešė leidinys „Bild“.

„Tai pareiškimas, dėl kurio aš dabar, žinoma, apgailestauju. Aš asmeniškai jo atsiprašysiu“, – sakė Ukrainos diplomatas.

Įžeidė daug žmonių ne tik Vokietijoje.

Ambasadorius pridūrė, kad jo žodžiai buvo „nederami diplomatiniu požiūriu“ ir „įžeidė daug žmonių ne tik Vokietijoje“.

Gegužės pradžioje A. Melnykas sukritikavo O. Scholzą, atsisakiusį vykti į Kyjivą. „Dėtis įsižeidusia kepenine dešra nėra labai valstybiška“, – tada pareiškė jis.

Jau po mėnesio Vokietijos kancleris apsilankė Kyjive kartu su Prancūzijos, Italijos ir Rumunijos lyderiais. Jis oficialiai pareiškė remiąs kandidatės į ES statuso suteikimą Ukrainai ir pažadėjo jai tolesnę karinę pagalbą kovoje su Rusijos agresija.  

Ukrainos VRM vadovo patarėjas: „Azovstal“ gynėjų grąžinimas iš nelaisvės užtruks

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka interviu portalui NV pareiškė, kad kažin ar pavyks greitai grąžinti iš nelaisvės Mariupolį ir „Azovstal“ kombinatą gynusius šalies kariškius.

Paklaustas, kur ir kokiomis sąlygomis laikomi „Azovstal“ gynėjai, patarėjas atsakė: „Jie yra nelaisvėje. Sąlygos, kaip aš suprantu, negali būti patenkinamos, kadangi tiek belaisvių neįmanoma normaliai laikyti, nes laikinai okupuotose teritorijose tam tiesiog fiziškai nėra sąlygų“.

A.Heraščenka priminė, jog, pagal Ženevos konvenciją, belaisvius laikanti šalis turi rūpintis, kad jiems būtų teikiama medicinos pagalba, kad jie būtų normaliai maitinami ir kad su jais būtų gerai elgiamasi.

„Taip pat, kaip mes elgiamės su karo belaisviais rusais. Beje, Ukraina reguliariai suteikdavo karo belaisviams rusams galimybę paskambinti savo tėvams. Todėl būtų teisinga, jeigu dabar, laikantis Ženevos konvencijos, būtų užtikrintas telefono ryšys tarp į nelaisvę paimtų rusų ir jų artimųjų Rusijoje, taip pat tarp karo belaisvių ukrainiečių ir jų artimųjų Ukrainoje. Taip, šie skambučiai būtų kontroliuojami ir įrašomi, bet tada šeimos galėtų žinoti, kad jų artimiesiems viskas gerai“, – sakė Ukrainos VRM vadovo patarėjas.

Jis konstatavo, kad šiuo metu nei karo belaisviai rusai, nei ukrainiečiai negali susisiekti su savo artimaisiais. A. Heraščenkos nuomone, šią problemą galima išspręsti derybomis.

Komentuodamas „Azovstal“ gynėjų grąžinimo galimybes, jis pabrėžė, jog Ukraina sieks, kad būtų grąžintas kiekvienas jos pilietis.

„Bet akivaizdu, kad grąžinimas užtruks, nes dabar į nelaisvę paimtų rusų skaičius yra mažesnis už ukrainiečių skaičių. O Rusija kol kas keičiasi belaisviais pagal formulę 1 į 1. Taigi, reikia turėti vienodą karo belaisvių skaičių arba ieškoti kitų būdų“, – apibendrino A. Heraščenka.

Ukrainos kariškiai gynė Mariupolį daugiau kaip 80 dienų.

Apklausa: dauguma vokiečių mano, kad, valdant Putinui, neįmanoma grįžti prie normalių santykių su Rusija

Dauguma vokiečių mano, kad Vokietijos ir Rusijos santykiai visiems laikams sugadinti dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

Tai rodo apklausos, kurią žurnalo „International Politik“ užsakymu surengė viešosios nuomonės tyrimo institutas „Forsa“, rezultatai, praneša „Spiegel“.

Daugiau kaip du trečdaliai (71 proc.) apklaustųjų įsitikinę, kad, valdant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, neįmanoma grįžti prie tokių Maskvos ir Berlyno santykių, kokie buvo iki karo Ukrainoje.

Kiek mažiau kaip ketvirtadalis (24 proc.) respondentų mano, kad po karo dviejų šalių santykiai gali vėl pasiekti ankstesnį lygį.

Be to, Rytų Vokietijoje 81 proc. gyventojų įsitikinę, kad Vokietijos ir Rusijos santykiai liks beviltiškai sugadinti net ir pasibaigus karui, Vakarų Vokietijoje taip mano 69 proc. gyventojų.

Kaip jau buvo pranešta, daugiau kaip pusė balso teisę turinčių Vokietijos piliečių pritaria Ukrainos prisijungimui prie ES per kelerius artimiausius metus.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 34 430 okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 23 d. jau neteko apie 34 430 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 504 tankų, 3 632 šarvuotųjų kovos mašinų, 756 artilerijos sistemų, 240 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 99 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 216 lėktuvų, 183 sraigtasparnių, 620 dronų, 137 sparnuotųjų raketų, 14 laivų, 2 548 automobilių, 60 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Per Rusijos apšaudymą Charkivo srityje sužeisti septyni žmonės

Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje praėjusią naktį buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės, tarp jų du vaikai, ketvirtadienį pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas, kurį cituoja ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

„Čuhujivo rajone praėjusią naktį rusai apšaudė Pečenihų gyvenvietę. Nukentėjo privati įmonė, kilo gaisras. Apšaudymai tęsėsi ir ryte. Apgriauta kažkiek gyvenamųjų namų. Pirminiais duomenimis, buvo sužeisti septyni civiliai gyventojai, įskaitant du vaikus“, – savo „Telegram“ kanale nurodė O. Synjehubovas. 

Jis taip pat pranešė, kad Charkivo mieste praėjusią naktį buvo apšaudytas Pramonės rajonas. O. Synjehubovo duomenimis, žmonės nenukentėjo. 

Į šiaurės vakarus nuo Charkivo esančiame Derhačių miestelyje praėjusią naktį per rusų pajėgų apšaudymus buvo apgriautas biurų pastatas.

Ukrainos rytuose esantis Charkivas yra su Rusija besiribojantis regionas, į kurį jau pradėjo grįžti gyventojai, pasitraukę karo pradžioje, kai Rusijos pajėgos jį intensyviai bombardavo. 

Ch. Michelis tikisi istorinio sprendimo suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių statusą

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (EVT) Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pareiškė, jog tikisi, kad Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį priims „istorinį“ sprendimą suteikti kandidačių į bloko nares statusą karo draskomai Ukrainai ir jos kaimynei Moldovai.

„Tai lemiamas momentas Europos Sąjungai, tai taip pat geopolitinis pasirinkimas, kurį šiandien priimsime. Esu įsitikinęs, kad šiandien Ukrainai ir Moldovai suteiksime kandidačių statusą“, – sakė Ch.Michelis žurnalistams prieš ES viršūnių susitikimą.

Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES statusą.

Gautinį sprendimą dėl kandidačių statuso suteikimo turi vienbalsiai patvirtinti visų 27 Bendrijos šalių vadovai. 

Vokietija dėl sumažėjusio dujų tiekimo aktyvavo pavojaus režimą

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio plano dėl apsirūpinimo gamtinėmis dujomis etapas, ketvirtadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Pirmasis šio plano etapas – ankstyvasis perspėjimas – Vokietijoje buvo paskelbtas kovo pabaigoje.

Apie pavojaus režimo aktyvavimą ketvirtadienį Berlyne pranešęs ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) tokį žingsnį paaiškino dujų tiekimo iš Rusijos sumažėjimu ir stabiliai aukštomis jų kainomis.

Antrasis etapas aktyvuojamas, jei sutrinka dujų tiekimas arba atsiranda itin didelis dujų poreikis, ir dėl to kyla rimtų apsirūpinimo jomis sunkumų. Tačiau šiame etape daroma prielaida, kad rinka vis dar pajėgi pati išspręsti šias problemas, nesiimant ne rinkos priemonių, tai yra be valstybės įsikišimo.

Pavojaus režimo aktyvavimas nereiškia, kad dujų tiekėjams suteikiama teisė smarkiai išaugusias kainas tiesiogiai perkelti vartotojams. Federalinė tinklų agentūra (Bundesnetzagentur) kol kas neįgyvendins Energetinio saugumo įstatymo atitinkamo straipsnio, nes reguliuotoja kol kas nenustatė „esminio dujų importo sumažėjimo“ fakto, pažymi „Deutsche Welle“.

Trečiasis šio plano etapas – nepaprastoji padėtis – būtų pradėtas taikyti, jei dujų tiekimas pablogėtų tiek, kad jo nebebūtų įmanoma atkurti be valstybės įsikišimo. Tokiu atveju „Bundesnetzagentur“, pasikonsultavusi su tiekėjais, nustato dujų tiekimo vartotojams kvotas, kad pirmiausia būtų užtikrintas labiausiai pažeidžiamų grupių, tokių kaip namų ūkiai, sveikatos apsaugos sistemos įstaigos ir dujas deginančios elektrinės, aprūpinimas.

Praėjusią savaitę Kremliaus kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“ pareiškė, kad dėl vėluojančio Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto tiekimas per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestu dujotiekiu „Nord Stream 1“ mažinamas drastiškai – per du etapus buvo sumažintas 60 procentų. Berlynas tokį sprendimą pavadino „politiniu“.

ES uždraudė Rusijai vykdyti lobistinę veiklą jos institucijose

Svarbiausios Europos Sąjungos institucijos nebeįsileis Rusijos interesams atstovaujančių lobistų ir tai yra dar viena priemonė prieš Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai.

705 narių Europos Parlamentas šį žingsnį žengė birželio pradžioje, o dabar jo pavyzdžiu pasekė Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba.

„Mums nurodyta nepriimti žmonių, atstovaujančių kokiems nors Rusijos interesams“, – sakė vienas ES pareigūnas prieš prasidedant bloko viršūnių susitikimui dėl pagalbos Ukrainai.

Mums nurodyta nepriimti žmonių, atstovaujančių kokiems nors Rusijos interesams.

Sprendimas taikomas visiems registruotiems Rusijos interesų atstovams, galėjusiems patekti į šias institucijas susitikti su komisarais, darbuotojais ir europarlamentarais.

Sprendimas priimtas įgyvendinant šeštą ES sankcijų paketą Rusijai, apimantį draudimą teikti apskaitos, viešųjų ryšių ir konsultavimo paslaugas.

Rusijos diplomatams, pareigūnams ir vadovams jau anksčiau buvo uždrausta lankytis ES institucijose, jiems nebeišduodamos bloko vizos, bet iki šiol nebuvo draudžiama dirbti ES piliečiams, atstovaujantiems klientų rusų interesams Briuselyje.

Estijos premjerė apie dabartinį NATO gynybos planą: šalis būtų nušluota

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas teigė, kad, pagal dabartinius NATO planus apginti šalį, ji būtų nušluota, o istorinis sostinės centras sulygintas su žeme, jei Rusija pultų, rašo „Financial Times“

K. Kallas sakė, kad dabartiniai Aljanso gynybos planai trims Baltijos valstybėms yra leisti jas peržengti prieš išlaisvinant po 180 dienų.

„Jei palygintume Ukrainos ir Baltijos šalių dydžius, tai reikštų visišką šalių ir mūsų kultūros sunaikinimą. Tie, kurie buvote sostinėje Taline ir žinote mūsų senamiestį, jo istoriją ir šimtmečius čia gyvenančią kultūrą – visa tai būtų iššluota iš žemėlapio, įskaitant mūsų žmones, mūsų tautą“, – nuogąstavo Estijos ministrė pirmininkė.

Taip K. Kalllas kalbėjo prieš kitą antradienį Madride įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame Aljansas aptars rytinio flango gynybos planus – kaip geriau apginti Baltijos šalis.

NATO pareigūnas sakė, kad Aljansas „turi planų atgrasyti nuo grėsmių ir apginti visus sąjungininkus. „Mes padarysime daug, kad galėtume apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą bet kuriuo metu ir nuo bet kokios grėsmės“, – žadėjo jis.

Baltijos šalys norėtų, kad NATO orlaiviams būtų suteikta galimybė prireikus numušti priešo lėktuvus.

Lietuvos politikai: nereikia nerimauti dėl NATO planų

Estijos premjerei sakant, jog NATO gynybos planai numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir atsikovoti jas vėliau, Lietuvos politikai tvirtina, jog pagrindo nerimauti nėra ir vadina tai politine spaudimo priemone artėjant Aljanso viršūnių susitikimui.

K. Kallas interviu „Financial times“ teigė, jog dabartiniai gynybos planai leistų nušluoti Estiją ir jos žmones nuo žemėlapio, nes numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir tuomet jas išvaduoti per 180 dienų.

„Jeigu palyginsite Ukrainos ir Baltijos šalių dydžius, tai reikštų visišką mūsų šalių ir kultūros sunaikinimą“, – teigė K. Kallas.

Primindama apie Rusijos karių žudynes Ukrainos Bučos mieste, Estijos premjerė teigė, jog NATO planas „prarasti ir vėliau išvaduoti“ yra netinkamas.

Jeigu palyginsite Ukrainos ir Baltijos šalių dydžius, tai reikštų visišką mūsų šalių ir kultūros sunaikinimą.

Lietuvos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė, kad Estijos premjerės pasisakymai yra „politinės temperatūros kaitinimas“ artėjant NATO viršūnių susitikimui.

„Nemanau, kad 180 dienų yra tas terminas, apie kurį mes čia kalbame – tikrai ne, aš ne tik nemanau, bet ir žinau – ne, bet mes dabar darom viską, kad pastiprinimo strategijos būtų kuo greitesnės ir efektyvesnės, kad reakcijos laikas būtų kuo trumpesnis“, – žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

„Čia yra dienų klausimas“, – pridūrė jis, pabrėžęs, kad apie konkrečius gynybos planus kalbėti negali.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog politikai dažnai nežino visų gynybos planų detalių, o juose numatomi įvairūs scenarijai.

„Jokių prielaidų apie išankstinį užleidimą teritorijos nėra ir negali būti, – tvirtino ministras, – tačiau kariniai planai sudaromi atsižvelgiant, kad jeigu vienoje vietoje pasistūmėtų ir tektų užkeisti kažkokią teritoriją, tai kas toliau? Mes jam paliekame tą teritoriją? Ne, numatytas pajėgų generavimas per tam tikrą laiką.“

Jis teigė, jog minėtos 180 dienų yra numatytos itin didelių pajėgumų generavimui bei ragino „nesiaudrinti dėl kiekvieno politiko pareiškimo“.

Pritaria, kad pajėgumus reikia stiprinti

Lietuvos politikai teigia pritariantys Estijos premjerės pozicijai, jog planai turi būti atnaujinami ir keičiami, didinant šalims priskiriamus pajėgumus.

„Žvelgiant į dabartinę padėtį, Rusijos agresiją Ukrainoje gynybiniai planai yra keičiami ir jų keitimas greičiausiai pasibaigs kitų metų vasarą“, – sakė A. Anušauskas.

Jis pabrėžė, jog tai nėra paprastas procesas, nes vyksta ir pajėgų, kurios atvyktų į šalį, planavimas.

„Jeigu anksčiau pajėgumai buvo skiriami visam rytiniam flangui – pavyzdžiui, visa brigada, tai dabar brigados, divizijos ir didesni pajėgumai yra segmentuojami pagal regionus, – kalbėjo ministras. – Pavyzdžiui, mes esame atskirame regione ir šitam regionui priskirti pajėgumai visą laiką ir vykdytų gynybines užduotis.“

A. Anušauskas teigė sutinkantis su K. Kallas pozicija, jog NATO pajėgumai regione realiu laiku turėtų būti didesni.

„Ji pasakė, kad turėtų būti divizijos – taip, apie tai ir kalbama, apie tai mes kalbame iš savo pusės su Vokietija. Apie pajėgumų, kurie gintų Lietuvą, bet jau ne brigados, o divizijos lygmens, priskyrimą šiems planams vykdyti“, – teigė jis.

Praėjusią savaitę A. Anušauskas pareiškė, kad NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride.

Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados būtų dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje. Tačiau Vilnius sieks, kad ilgainiui brigada būtų pilnai dislokuota šalyje.

Iki brigados būtų didinamas 2017 metais Lietuvoje dislokuotas sąjungininkų batalionas.

Tuo tarpu kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, jog siekiant įgyvendinti sąjungininkų pažadą neatiduoti nė centimetro Aljanso teritorijos, reikės „daugiau nei brigados“, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi plėsti priimančios šalies pajėgumus.

Pasak V. Rupšio, iš karto visą brigadą dislokuoti Lietuvoje apsunkina logistinės galimybės.

K. Kasčiūnas taip pat pabrėžė, jog šiuo metu kaip tik ir siekiama, kad strategija atgrasyti per nubaudimą, tai yra, atkariaujant užimtas teritorijas, būtų pakeista atgrasymu per paneigimą, aprūpinant šalį pajėgumais, kurie užkirstų kelią „bet kokioms intencijoms net bandyti testuoti penktąjį straipsnį“.

„Aš manau, kad premjerė artėjant NATO viršūnių susitikimui pasako mūsų regiono saugumo rūpesčius“, – kalbėjo jis.

Pasak politiko, Estijos premjerės pozicija, jog turėtų būti siekiama iš karto stabdyti galimą agresorių yra visiškai teisinga ir atitinka bendrą Baltijos šalių poziciją.

Rusijos URM: Graikija nebėra saugi šalis rusams

Graikija nebėra saugi šalis Rusijos piliečių poilsiui. Tai ketvirtadienį interviu TASS pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Ketvirtojo Europos departamento direktorius Jurijus Pilipsonas.

„Nesiliaujant antirusiškai oficialių Graikijos asmenų retorikai, šalies masinės informacijos priemonėms tiražuojant dezinformaciją apie įvykius Ukrainoje – o Rusijos informacijos šaltiniai seniai užblokuoti, mes vis gauname pranešimų apie diskriminacijos ir net tiesioginės agresijos rusų ir rusakalbių piliečių atžvilgiu faktus“, – teigė Rusijos URM atstovas. Anot jo, pasitaikė netgi sumušimo atvejų.

Be to, pasak J. Pilipsono, Graikijos bankai dažniausiai laisvai traktuoja Europos Sąjungos įvestas ribojamąsias priemones ir „blokuoja rusų sąskaitas dėl jų tautybės“.

Anot jo, rusai skundžiasi jų teisių ir interesų pažeidinėjimu, ir Rusijos tyrimų komitetas jau iškėlė kelias bylas.

„Rekomenduojame piliečiams incidentų atveju kreiptis į kompetentingas Graikijos institucijas, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn. Rusijos konsulinės pagalbos teikimo galimybės dabar labai ribotos, kadangi sumažėjo diplomatinis personalas, be to, mūsų oficialūs paklausimai dažnai lieka be atsako“, – tvirtino J. Pilipsonas.

Balandį Graikija išsiuntė 12 Rusijos diplomatų.

JT: per karą Rusija sunaikino daugiau nei 150 Ukrainos kultūros paminklų

JT ekspertai patvirtino, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą šalyje visiškai arba iš dalies sunaikinti 152 kultūros ir istorijos paveldo objektai, ketvirtadienį pranešė JT kultūros agentūra.

Tai apima muziejus ir paminklus, bažnyčias ir kitus religinius pastatus, bibliotekas ir kitus išskirtinius pastatus, paskelbė UNESCO, atnaujinusi pastangas padėti Ukrainos valdžiai dokumentuoti žalą. „Šios pasikartojančios atakos prieš Ukrainos kultūros objektus turi būti sustabdytos. Į kultūros paveldą, visomis jo formomis, negalima taikytis jokiomis aplinkybėmis“, – sakoma UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay pareiškime.

Agentūra padeda Ukrainos valdžios institucijoms pažymėti orientyrus išskirtiniu „mėlynuoju skydu“, o tai reiškia, kad jie saugomi pagal 1954 m. Hagos konvenciją dėl kultūros ginkluotų konfliktų metu, ją pasirašė ir Rusija, ir Ukraina. Nepaisant to, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. apgadinta dešimtys vietų, trys ketvirtadaliai – rytiniuose Charkivo ir Donecko regionuose, taip pat netoli sostinės Kyjivo, rašoma atnaujintame UNESCO pranešime.

Vis dėlto septynios Ukrainos pasaulio paveldo vietos, tokios kaip Šv. Sofijos katedra ir Kyjivo Pečiorų Lauros vienuolyno pastatai sostinėje, kol kas nenukentėjo. Ukraina pareikalavo, kad Rusija būtų pašalinta iš UNESCO, o agentūra neribotam laikui atidėjo susitikimą dėl Pasaulio paveldo objektų statuso, kurį Rusija šį mėnesį turėjo surengti Kazanės mieste.

UNESCO perspėjo, kad Rusijos kariai ar pareigūnai, pripažinti kaltais dėl sąmoningo Ukrainos paveldo objektų naikinimo, gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal tarptautinę teisę.

Suomijos armijos vadas: mes pasirengę gintis, jei Rusija pultų

Suomijos armijos vadas Timas Kivinenas interviu „Reuters“ pareiškė, kad jo šalis ne vieną dešimtmetį ruošėsi kariauti tokį gynybinį karą, kokį dabar kariauja Ukraina, ir netaptų lengvu grobiu, jeigu Rusija ją užpultų.

Pasak T. Kivineno, Suomija parengė didelį arsenalą savo gynybai, ir čia svarbus vaidmuo teko šalies gyventojų motyvacijai.

„Mes nuosekliai plėtojome savo gynybą kaip tik tokiam karui, kokį dabar kariauja Ukraina – jame plačiu mastu naudojamos ugnies priemonės, šarvuotoji technika, oro pajėgos. Ukraina netapo Rusijai lengvu grobiu, taip pat būtų ir su Suomija. Bet svarbiausia gynybos linija – „tarp dviejų kario ausų“, kaip dabar patvirtina karas Ukrainoje“, – teigė jis.

T. Kivinenas pažymėjo, jog džiaugiasi šalies sprendimu stoti į NATO, kadangi tai padidins gynybinius pajėgumus, bet didžiausią atsakomybę už savo gynybą ir ateityje prisiims pati Suomija. 

Suomija turi apie 1 300 kilometrų ilgio sausumos sieną su Rusija. Dėl SSRS agresijos 1939 metais ir Antrojo pasaulinio karo išdavų ji neteko apie 12 proc. savo teritorijos.

Šiuo metu maždaug 5,5 mln. gyventojų turinčios Suomijos ginkluotąsias pajėgas sudaro apie 280 tūkst. kariškių. Jos artilerija laikoma viena galingiausių Europoje. Skirtingai nuo daugelio Vakarų šalių, Suomija po šaltojo karo neatsisakė visuotinio šaukimo į karinę tarnybą. Jos gynybos išlaidos viršija 2 proc. BVP.

Neseniai Suomija užsisakė keturis naujus karinius laivus ir 64 naikintuvus F-35.

M. Pompeo: Rusijos karas prieš Ukrainą yra suplanuotas genocidas

Rusijos karas prieš Ukrainą yra suplanuotas genocidas, kuriuo siekiama sukurti naują Rusijos imperiją. Tai trečiadienį Hudsono institute pareiškė buvęs JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo, praneša „Politico“.

Vokietija ir Prancūzija neturi nusileisti jokioms Kremliaus užgaidoms.

M. Pompeo pakartojo savo poziciją, kad Jungtinės Valstijos neturėtų kariauti už kitas šalis, bet dabar, jo nuomone, Amerikos interesai reikalauja remti Ukrainą, kad karas neišplistų Europoje ir JAV netektų stoti ginti NATO šalių.

Be to, pasak buvusio valstybės sekretoriaus, reikia neleisti Rusijai „atkurti sovietinės imperijos, kuri diktuotų sąlygas globalioje energijos išteklių rinkoje, sudarydama ekonominių problemų Jungtinėms Valstijoms ir visam pasauliui“.

„Jei Rusijai bus leista viešpatauti Donbase ir Ukrainos pakrantėse, kitas Putino žingsnis bus perimti kitų nepriklausomų šalių, kurios kadaise priklausė sovietų imperijai, energijos išteklius“, – sakė buvęs Amerikos diplomatijos vadovas.

Anot M. Pompeo, jeigu Putinas nebus sustabdytas, tai dabartinės energijos išteklių kainos bus „prisimenamos kaip metas, kai dujos buvo pigios“.

Jis taip pat atmetė teiginius, kad pataikavimas Maskvai gali duoti ką nors gero. „NATO solidarumas yra būtinas. Vokietija ir Prancūzija neturi nusileisti jokioms Kremliaus užgaidoms“, – pabrėžė M. Pompeo, ragindamas tiekti Ukrainai visų rūšių ginkluotę.

Į Lenkiją pasitraukė daugiau kaip 4 mln. ukrainiečių, pusė jų grįžo

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios į Lenkiją atvyko 4 mln. 265 tūkst. pabėgėlių. Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, atgal grįžo 2 mln. 289 tūkst. ukrainiečių.

Kaip pranešė Lenkijos pareigūnai, ketvirtadienį iki 7 val. ryto sieną kirto 7 700 ukrainiečių, trečiadienį – 26 300.

Iš Lenkijos į Ukrainą trečiadienį išvyko 23,5 tūkst. žmonių.

Prezidentūra: Ukraina laukia „žalios šviesos“ kandidatuoti į ES

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad laukia „žalios šviesos“ kandidatės į ES statusui gauti per Europos lyderių susitikimą Briuselyje, kur bus diskutuojama dėl Kyjivo ateities, Rusijos invazijai trunkant keturis mėnesius.

„Laukiame žalios šviesos, Ukraina nusipelnė kandidatės statuso“, – „Telegram“ kanale sakė Ukrainos prezidentūros vadovas Andrijus Jermakas. Jis pridūrė, kad Ukrainos tikslas yra „visateisė narystė ES“.

„Būsime pasirengę pradėti įgyvendinti Europos Komisijos planą pradėti derybas“.

ES viršūnių susitikimą A. Jermakas pavadino istoriniu.

Ukraina reikalauja pagreitintai suteikti jai kandidatės statusą nuo tada, kai vasario pabaigoje Maskva pradėjo invaziją, didžiausios kovos vyksta šalies rytuose. 2014-aisiais Ukrainoje įvyko proeuropietiška revoliucija, nuvertusi Maskvos remiamą vyriausybę. Tikimasi, kad Europos Komisijos rekomenduojamam kandidatavimui bus pritarta, nors kai kurios šalys didelio entuziazmo nerodo. Stojimo procesas gali trukti metus ir net dešimtmečius.

Prorusiški separatistai: pasipriešinimas svarbiausiuose Ukrainos miestuose yra bergždžias

Ukrainos pajėgų, ginančių miestus dvynius Lysyčianską ir Sjeverodonecką, kur ne vieną savaitę vyksta nuožmios kautynės, pasipriešinimas yra „bergždžias“, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos prorusiškų separatistų atstovas.

„Jų pasipriešinimas yra beprasmis ir bergždžias. Manau, kad tokiu tempu, kuriuo juda mūsų kariai, labai greitai bus išvaduota visa Luhansko liaudies respublika“, – sakė prorusiško atsiskyrusio Rytų Ukrainos Luhansko regiono kariuomenės atstovas Andrejus Maročka.

Pasak A. Maročkos, Lysyčianskas praktiškai apsuptas, nes Rusijos pajėgos ir jų sąjungininkai separatistai dabar kontroliuoja pagrindinį tiekimo kelią į miestą. „Mes turime visišką logistikos kontrolę“, – sakė jis praėjus dienai, kai separatistai pareiškė apsupę gretimus Zolotės ir Hirskės kaimus.

A. Maročka sakė, kad Ukrainos kariai Lysyčianske turi trauktis arba rizikuoja būti nukauti, arba paimti į nelaisvę. Tas pats pasakytina ir apie Sjeverodonecko gynėjus, kur miesto gynėjai laikosi „Azot“ chemijos gamykloje, pridūrė jis. „Jei apsupsime Lysyčianską, (ukrainiečių) grupė Sjeverodonecke taip pat bus apsupta“, – sakė jis.

Rusijai veržiantis į rytinį Ukrainos Donbaso regioną dėl strateginės svarbos Sjeverodonecko miesto verda intensyvios kovos. Užėmus Sjeverodonecką – vis dar Ukrainos kontroliuojamą didžiausią Luhansko miestą, Maskvos pajėgos galėtų judėti toliau į vakarus.

Balkanų šalys perspėja Ukrainą neturėti iliuzijų dėl ES

Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama (Edis Rama) ketvirtadienį pasidžiaugė, kad Ukraina gali tapti kandidate į Europos Sąjungą, tačiau perspėjo, kad nereikėtų puoselėti nepagrįstų vilčių, kad stojimo procesas bus greitas.

„Šiaurės Makedonija yra kandidatė jau 17 metų, jei nepamečiau skaičiaus, o Albanija – aštuonerius, taigi sveikinimai Ukrainai“, – sakė E. Rama, atvykęs į ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimą.

„Gerai, kad Ukrainai suteikiamas statusas. Tačiau tikiuosi, kad Ukrainos žmonės neturės daug iliuzijų“, – perspėjo jis.

Balkanų šalių lyderiai yra labai nusivylę dėl stringančių stojimo į ES pastangų, o Bulgarija blokuoja derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžią dėl ginčo su Skopje.

Gerai, kad Ukrainai suteikiamas statusas. Tačiau tikiuosi, kad Ukrainos žmonės neturės daug iliuzijų.

„Gėda, kad NATO šalis, Bulgarija, blokuoja dvi kitas NATO valstybes, tai yra Albaniją ir Šiaurės Makedoniją, vykstant karštam karui Europos užnugaryje, o kitos 26 šalys sėdi vietoje ir bauginančiai demonstruoja savo bejėgiškumą“, – sakė E. Rama.

E. Rama drauge su Šiaurės Makedonijos ir Serbijos lyderiais grasino boikotuoti susitikimą su ES lyderiais išreiškiant protestą prieš nepakankamą pažangą stojimo procese, tačiau galiausiai nusprendė sudalyvauti.

ES partnerės spaudžia Bulgariją priimti kompromisinį susitarimą užsitęsusiuose kultūriniuose ir istoriniuose ginčuose su Šiaurės Makedonija, atlaisvinant kelią tolesniems veiksmams.

Tačiau Bulgarijos vyriausybės nuvertimas trečiadienį, neatlaikius balsavimo dėl pasitikėjimo parlamente, kelia dar daugiau abejonių dėl ateities.

„Vakarų Balkanų valstybės ir piliečiai beveik 20 metų laukia galimybės tapti Europos Sąjungos nariais“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

„Mano požiūriu, svarbiausia yra tai, kad šis pažadas taptų patikimas“, – pridūrė jis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) kalbėjo, jog yra „noras atgaivinti“ Balkanų šalių stojimo procesą.

Tačiau Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius tiesiai pasakė, kad „nieko nesitiki“ iš ketvirtadienį įvyksiančio susitikimo su 27 ES šalių lyderiais.

Kai kurios Bendrijos narės bando pasinaudoti siekiu suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir jos kaimynei Moldovai, kad duotų naują postūmį Balkanų šalių narystei.

Tačiau jaučiamas susierzinimas dėl Serbijos, kuri nepritarė ES sankcijoms, taikomoms jos sąjungininkei Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.

Politinė krizė Bosnijoje, sukėlusi būgštavimų dėl šalies subyrėjimo, apsunkino jos pastangas tapti kandidate į ES.

Europos diplomatai nurodė, kad šiai šaliai galėtų būti pasiūlytas aiškesnis planas, ką ji turi padaryti, kad gautų kandidatės statusą.

JT: per rusų sukeltą karą sunaikinti 152 Ukrainos kultūros ir istorijos paveldo objektai

Jungtinių Tautų ekspertai patvirtino, kad nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje buvo visiškai arba iš dalies sunaikinti 152 kultūros ir istorijos paveldo objektai, ketvirtadienį pranešė JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).

Tai muziejai ir paminklai, bažnyčios ir kiti religiniai pastatai, bibliotekos ir kiti išskirtiniai pastatai, sakoma UNESCO pranešime apie organizacijos pastangas padėti Ukrainos valdžios institucijoms fiksuoti žalą.

„Šie pasikartojantys išpuoliai prieš Ukrainos kultūros objektus turi liautis. Jokiomis aplinkybėmis negalima kėsintis į visų formų kultūros paveldą“, – sakoma UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay (Odri Azulė) pareiškime.

Agentūra padeda Ukrainos valdžios institucijoms pažymėti lankytinus objektus skiriamuoju „mėlynuoju skydu“. Jis reiškia, kad tie objektai yra saugomi pagal 1954 metų Hagos konvenciją dėl kultūros ginkluotų konfliktų metu, kurią yra pasirašiusios ir Rusija, ir Ukraina.

Tačiau nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, buvo apgadinta dešimtys objektų, iš kurių trys ketvirtadaliai yra rytiniuose Charkivo ir Donecko regionuose, taip pat netoli sostinės Kyjivo, teigiama UNESCO pranešime.

Tačiau UNESCO pasaulio paveldo objektais pripažintos vietovės, kurių Ukrainoje yra septynios, pavyzdžiui, sostinėje esantys Sofijos soboro ir Kyjivo Pečorų lauros vienuolynų pastatai, kol kas nenukentėjo.

Ukraina reikalauja, kad Rusija būtų pašalinta iš UNESCO, o agentūra neribotam laikui atidėjo šį mėnesį Kazanės mieste turėjusį vykti susitikimą, kuriame turėjo būti aptartas pasaulio paveldo objektų statusas.

UNESCO įspėjo, kad Rusijos kariai ar pareigūnai, pripažinti kaltais dėl sąmoningo Ukrainos paveldo objektų naikinimo, gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal tarptautinę teisę.

Europolas išaiškino prekiautojus žmonėmis, kurie taikosi į pabėgėlius iš Ukrainos

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra ketvirtadienį pranešė nustačiusi devynis įtariamus prekiautojus žmonėmis, kurie internete taikosi į ukrainiečius pabėgėlius.

Apie tai pranešta augant susirūpinimui, kad iš karo draskomos šalies bėgantys pažeidžiami žmonės gali būti išnaudojami.

Gegužės 23 dieną daugiau nei 90 tyrėjų iš 14-os ES valstybių suvienijo jėgas bendrai operacijai, kuriai vadovavo Nyderlandai. Pasak Europolo, jie identifikavo devynias potencialias aukas ir 42 įtartinas interneto platformas.

Tyrėjai sutelkė dėmesį į žinutes socialiniuose tinkluose, kuriose pabėgėliams buvo siūloma pagalba transportu, randant laikiną būstą ir darbą. Kai kuriose žinutėse dėl darbo jis buvo įvardijamas kaip dalyvavimas „fotosesijose“.

Tyrėjai stebėjo pažinčių ir įdarbinimo svetaines, taip pat seksualines paslaugas siūlančias platformas.

Pasak Europolo, žinutės socialiniuose tinkluose buvo skirtos būtent ukrainiečiams pabėgėliams. Jie buvo viliojami „pažadais apie „šviesią ateitį, tačiau pakliuvo į seksualinio išnaudojimo pinkles“, nurodė agentūra.

Kovo mėnesį Europolas įspėjo, kad ukrainiečių pabėgėliams, atvykusiems į ES, gresia pavojus pakliūti į prekybos žmonėmis tinklus, ir paragino priimančiąsias šalis būti budrias.

Ukraina sako, kad Rusijos pajėgos Donbase užiminėja gyvenvietes aplink Sjevjerodonecką

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos kariai prarado dviejų gyvenviečių kontrolę rytiniame Donbaso regione, kur vyksta įnirtingos kovos, siekiant išlaikyti miestų dvynių Sjevjerodonecko ir Lysyčansko kontrolę.

„Praradome Loskutivkos ir Raj Oleksandrivkos kontrolę“, – sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, kalbėdamas apie dvi į rytus nuo Lysyčansko esančias gyvenvietes.

Po jų užėmimo Rusijos pajėgos giliau įžengė į Donbaso regioną ir, atrodo, artėja prie dviejų miestų centrų, kuriuos skiria Doneco upė, apsupties.

Sjeverodoneckas yra griaunamas, visos mūsų karių pozicijos yra apšaudomos ištisą parą.

S. Haidajus pridūrė, kad Rusijos pajėgos stengiasi užimti Sjevjerodonecką – pramoninį miestą, kuriame prieš karą gyveno apie 100 tūkst. gyventojų ir dėl kurio Ukrainos ir Rusijos pajėgos įnirtingai kovoja jau ne vieną savaitę.

Pasak jo, rusų kariuomenė vykdo „puolimo operacijas, kad apsuptų mūsų karius Lysyčansko rajone, ir blokuoja kelią iš Lysyčansko į Bachmutą“, kuriuo į šiuos rajonus tiekiamos būtiniausios atsargos.

„Sjeverodoneckas yra griaunamas, visos mūsų karių pozicijos yra apšaudomos ištisą parą“, – kalbėjo S. Haidajus.

Jis pridūrė, kad rusai „šturmuoja Syrotynę“ – gyvenvietę, esančią prie pat Sjeverodonecko pietinių prieigų.

V. Zelenskis kritikuoja Izraelį dėl atsisakymo skelbti sankcijas Rusijai

V. Zelenskis ketvirtadienį kreipdamasis į Jeruzalės hebrajų universitetą sustiprino savo kritiką Izraeliui dėl atsisakymo taikyti sankcijas Rusijai.

V. Zelenskio kalba, pasakyta praėjus keturiems mėnesiams po Rusijos karo Ukrainoje pradžios, nuskambėjo Izraelyje kilus naujai politinei krizei, dėl kurios užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) po kelių dienų greičiausiai pakeis Naftali Bennettą (Naftalį Benetą) ministro pirmininko poste.

N. Bennettas susilaiko nuo kritikos Rusijos invazijai ir pabrėžia glaudžius Izraelio ryšius su Maskva ir Kyjivu, o jo administracija neįveda sankcijų Rusijai.

Praėjus kelioms dienoms po vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos Y. Lapidas pasmerkė Rusijos veiksmus kaip „pasaulio tvarkos pažeidimą“.

Izraelio komentatorių teigimu, tokia kontrastinga jų retorika buvo suderinta siekiant užtikrinti Izraelio neutralumą.

Izraelyje artimųjų turintis ir kelis kartus šioje šalyje lankęsis V. Zelenskis Jeruzalės hebrajų universitete sakė, kad jam sunku suprasti švelnų žydų valstybės požiūrį į Rusiją.

„Kaip galima nepadėti tokios agresijos aukoms“, – sakė V. Zelenskis, apgailestaudamas dėl Izraelio atsisakymo teikti Ukrainai pagalbą ginklais.

„Nežinau, kaip atsakyti į klausimus, kurių visada sulaukiu, kaip Izraelis padėjo ir ką dar gali padaryti, – kalbėjo jis. – Esu dėkingas Izraelio žmonėms. Esu dėkingas už nuoširdžią ir emocinę paramą Ukrainos žmonėms,.. bet mes taip pat norėtume sulaukti paramos iš jūsų vyriausybės.“

Izraelio vyriausybė ir pagrindinės gelbėjimo organizacijos siuntė Ukrainai humanitarinę ir medicininę pagalbą, tačiau apie ginklų tiekimą kalbos nebuvo.

V. Zelenskis taip pat priminė istorinius Ukrainos ir Izraelio ryšius – šią mintį jis pabrėžė kovo mėnesį kreipdamasis į izraeliečių įstatymų leidėjus.

Ketvirtadienio kalboje V. Zelenskis pažymėjo, kad buvusios Izraelio ministrės pirmininkės Goldos Meir vaikystės namai Kyjive yra „už penkių minučių“ kelio nuo prezidentūros.

„Nepamirškite, kaip stipriai esame susiję, kokie glaudūs yra mūsų ryšiai, koks turėtų būti mūsų tarpusavio supratimo lygis“, – sakė jis.

„Nežinau, kodėl mes nesusikalbame, turime tokių nesusipratimų su vyriausybės atstovais“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

Izraelis iki šiol laikosi atsargios diplomatinės linijos karo Ukrainoje atžvilgiu, iš dalies siekdamas išsaugoti bendradarbiavimą su Rusija Sirijoje, kur Izraelis reguliariai vykdo antskrydžius, o Maskva, turinti toje šalyje pajėgų, tam tyliai pritaria.

Kyjivas: į Ukrainą atvyko amerikietiškos tiksliai nutaikomos artilerijos sistemos

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad gavo tiksliai nutaikomos artilerijos sistemų iš Jungtinių Valstijų, atsiliepusių į Kyjivo prašymus suteikti pažangios ginkluotės.

„HIMARS atvyko į Ukrainą. Dėkoju savo kolegai ir draugui JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui (Loidui Ostinui) už šiuos galingus įrankius! Vasara rusų okupantams bus karšta. O kai kuriems iš jų – paskutinė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Jungtinės Valstijos ir NATO partnerės siunčia Ukrainai sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, haubicas ir raketinę artileriją HIMARS, kurios veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesni nei rusiškų ginklų.

Nors Vakarai siunčia ginklus į Ukrainą, kad padėtų jai kovoti su rusų pajėgomis, Kyjivas skundžiasi, kad gavo tik nedidelę dalį to, ko jam reikia, ir prašo sunkesnės ginkluotės.

V. Putinas BRICS šalis kviečia bendradarbiauti Vakarų „savanaudiškų veiksmų“ akivaizdoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Brazilijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos vadovus bendradarbiauti susidūrus su „savanaudiškais Vakarų veiksmais“, Maskvą smaugiant Vakarų sankcijoms dėl Ukrainoje sukelto karo.

„Tik sąžiningo ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo pagrindu galime ieškoti išeities iš šios krizinės situacijos, kuri susiklostė pasaulio ekonomikoje dėl neapgalvotų, savanaudiškų kai kurių valstybių veiksmų“, – sakė V. Putinas virtualiame BRICS lyderių susitikime, kalbėdamas apie Vakarų sankcijas jo šaliai.

Jis teigė, kad šios šalys, „naudodamosi finansiniais mechanizmais, iš tikrųjų perkelia savo klaidas makroekonominėje politikoje visam pasauliui“.

„Esame įsitikinę, kad dabar, labiau nei bet kada anksčiau, BRICS šalių lyderiams reikia sukurti vienijantį, pozityvų kursą formuojant tikrai daugiapolę tarpvalstybinių santykių sistemą“, – sakė V. Putinas.

Jis pridūrė, kad BRICS šalys „gali tikėtis daugelio Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybių, siekiančių vykdyti nepriklausomą politiką, paramos“.

Vasario 24 dieną V. Putinui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vašingtonas ir Briuselis Maskvai paskelbė precedento neturinčias sankcijas.

Rusijos invazija Ukrainoje ir dėl jos Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, o tai pakurstė nerimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje.

Rusijos prezidentas ne kartą atmetė bet kokią Maskvos atsakomybę už bręstančią pasaulinę maisto krizę ir tvirtino, kad priežastis yra jo šaliai taikomos Vakarų sankcijos.

Vakarai kaltina V. Putiną panaudojus badą kaip ginklą Maskvos puolime prieš Ukrainą.

Dėl paralyžiuojančių sankcijų V. Putinas buvo priverstas ieškoti naujų rinkų ir stiprinti ryšius su Afrikos ir Azijos šalimis.

BRICS, įtakingam augančių ekonomikų klubui, tenka daugiau kaip 40 proc. pasaulio gyventojų ir beveik ketvirtadalis pasaulinio BVP.

Trys šios organizacijos narės – Kinija, Indija ir PAR – susilaikė balsuojant dėl Jungtinių Tautų rezoliucijos, kuria smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą.

Pekinas ir Naujasis Delis palaiko glaudžius karinius ryšius su Rusija ir perka daug rusiškos naftos bei dujų.

Praėjusią savaitę kinų lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) telefonu patikino V. Putiną, kad rems pagrindinius Maskvos interesus, susijusius su „suverenitetu ir saugumu“.

Po to pokalbio Vašingtonas perspėjo Pekiną, kad Kinija rizikuoja likti „neteisingoje istorijos pusėje“.

PAR, viena iš nedaugelio Afrikos šalių, turinčių diplomatinę įtaką už žemyno ribų, taip pat atsisakė pasmerkti Rusijos karinius veiksmus, norėdama išsaugoti svarbius ekonominius ryšius.

Kremlius keistais vadina Vokietijos nusiskundimus dėl dujų

Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, jog keista, kad Vokietija laiko dujų tiekimo iš Rusijos mažinimą politiniu atpildu už Berlyno nepritarimą karui Ukrainoje.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ praėjusią savaitę sumažino dujų tiekimą Vokietijai, motyvuodama vėlavimu dėl remonto. Berlynas šį žingsnį pavadino „ekonominiu puolimu“. „Jeigu turbiną reikia prižiūrėti arba grąžinti į vietą po remonto, bet ji negrąžinama (...) čia viskas aišku, nėra dvigubos prasmės“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Mūsų partneriai vokiečiai puikiai žino apie dujotiekio technologinius aptarnavimo ciklus (...) todėl keista tai vadinti politika“, – pridūrė jis.

D. Peskovas teigė, kad Rusija išlieka „patikima“ gamtinių dujų tiekėja.

Pasak Maskvos, Vokietijos bendrovė „Siemens“ atidėjo komponentų, kuriuos reikėjo remontuoti, grąžinimą į kompresijos stotį, tai privertė Rusiją 60 proc. sumažinti tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu. Ūkio ministras Robertas Habeckas apkaltino Rusiją naudojant dujas „kaip ginklą“ prieš Berlyną, tai kerštas už Vakarų paramą Ukrainai.

Ketvirtadienį Vokietija pranešė padidinsianti pavojaus lygį pagal savo nenumatytų atvejų dujų tiekimo planą, kad tiekimas būtų užtikrintas. Trečiuoju etapu šalyje, kurios ekonomika didžiausia Europoje, dujos gali būti normuojamos.

Europos Parlamentas patvirtino planą iki žiemos užpildyti dujų saugyklas

Reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį balsavo už teisės aktą, kuriuo siekiama iki žiemos sparčiau užpildyti Europos dujų saugyklas ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą.

Naujame reglamente, dėl kurio jau susitarė ES ministrai, nustatoma, kad iki 2022 m. lapkričio 1 d. dujų saugyklos privalo būti užpildytos ne mažiau kaip 80 proc. Valstybės ir saugyklų operatoriai turėtų stengtis pasiekti, kad būtų užpildyta 85 proc. Kitiems metams nustatomas 90 proc. tikslas siekiant europiečius apsaugoti nuo galimų tiekimo problemų. Dokumente pabrėžiamas poreikis ES šalims įvairinti dujų tiekimo šaltinius ir gerinti efektyvaus energijos vartojimo priemones.

Pagal šį reglamentą dujų saugyklos bus priskirtos ypatingos svarbos infrastruktūrai. Siekiant išvengti grėsmių iš išorės, visiems saugyklų operatoriams bus taikoma nauja privaloma sertifikavimo procedūra. Nesertifikuoti operatoriai negalės būti ES dujų saugyklų savininkai ar jas kontroliuoti.

Per pandemiją supratome, kad būdami vieningi esame stipresni. Tad ir toliau mokykimės iš šios patirties.

Iki 2022 m. rugpjūčio mėn. Europos Komisija taip pat parengs gaires, kaip ES šalys gali kartu pirkti dujas. Šia galimybe savo noru gali pasinaudoti dvi ar daugiau ES valstybių.

„Ypatingais laikais reikia veikti ypač greitai ir veiksmingai. Pasiekėme abiejų šių dalykų. Jau nuo 2010 m. Parlamentas ragina ES šalis bendrai pirkti dujas. Mums pavyko į naująjį teisės aktą įtraukti bendro gamtinių dujų pirkimo sistemą. Tikiuosi, kad valstybės narės, remiamos Europos Komisijos, maksimaliai išnaudos šią galimybę suvienyti savo pirkimo pajėgumus perkant dujas pasaulinėje energetikos rinkoje. Per pandemiją supratome, kad būdami vieningi esame stipresni. Tad ir toliau mokykimės iš šios patirties“, – po balsavimo sakė EP derybų grupei vadovaujantis Jerzy Buzekas (Europos liaudies partija, Lenkija).

EP biuro Lietuvoje duomenimis, teisės aktas priimtas 490 narių balsavus už, 47 – prieš ir 55 nariams susilaikius. Dabar jį oficialiai turi patvirtinti Taryba. Jis įsigalios po to, kai bus paskelbtas ES Oficialiajame leidinyje.

Kyjivas praneša, kad į Ukrainą atvyko JAV tikslios artilerijos sistemos

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad gavo tiksliai nutaikomos artilerijos sistemų iš Jungtinių Valstijų, atsiliepusių į Kyjivo prašymus suteikti pažangios ginkluotės.

„HIMARS atvyko į Ukrainą. Dėkoju savo kolegai ir draugui JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui (Loidui Ostinui) už šiuos galingus įrankius! Vasara rusų okupantams bus karšta. O kai kuriems iš jų – paskutinė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Jungtinės Valstijos ir NATO partnerės siunčia Ukrainai sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, haubicas ir raketinę artileriją HIMARS, kurios veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesni nei rusiškų ginklų.

Nors Vakarai siunčia ginklus į Ukrainą, kad padėtų jai kovoti su rusų pajėgomis, Kyjivas skundžiasi, kad gavo tik nedidelę dalį to, ko jam reikia, ir prašo sunkesnės ginkluotės.

„Nike“ pranešė visam laikui pasitraukianti iš Rusijos rinkos

Kompanija „Nike“ ketvirtadienį pranešė, kad visam laikui pasitrauks iš Rusijos rinkos ir nebeatidarys savo parduotuvių, kurias laikinai uždarė netrukus po to, kai Maskva pradėjo karinę invaziją Ukrainoje.

JAV sportinės aprangos milžinė yra viena iš vis ilgėjančio Vakarų bendrovių, įskaitant „McDonald‘s“ ir „Starbucks“, nusprendusių pasitraukti iš Rusijos, sąrašo.

„Nike Inc.“ priėmė sprendimą pasitraukti iš Rusijos rinkos... Neseniai „Nike“ parduotuvės buvo laikinai uždarytos ir nebebus vėl atidarytos“, – sakoma bendrovės pareiškime. Šalyje taip pat nebebus galima naudotis bendrovės interneto svetaine ir programėle.

Praėjusį mėnesį „Nike“ pranešė, kad nepratęs licencijavimo sutarčių su Rusijos mažmenininkais.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei įžengti į provakarietišką Ukrainą, sukeldamas beprecedentes sankcijas ir paskatindamas užsienio korporacijų, įskaitant „H and M“, „Adidas“ ir „Ikea“, pasitraukimą.

EP dauguma pritarė dėl kandidatės į ES statuso suteikimo Ukrainai, bet oficialus sprendimas – vėliau

Europos Parlamentas balsavimu, kuriam pritarė europarlamentarų dauguma, pritarė Ukrainos siekiui įstoti į ES, skelbia „Daily Mail“.

Valstybių narių lyderiai ketvirtadienį, šiek tiek vėliau, susirinks Briuselyje aptarti raginimų oficialiai suteikti Ukrainai kandidatės statusą prisijungti prie bloko.

Tačiau kai kurios valstybės narės vangiai žvelgia į leidimą Ukrainai įstoti į ES – bet koks stojimo procesas greičiausiai užtruks metus ar net dešimtmečius.

Ukrainoje iki gyvos galvos nuteistas kalėti rusų karys pateikė apeliaciją

Rusijos karys, nuteistas kalėti iki gyvos galvos pirmajame Ukrainos karo nusikaltimų procese, pateikė apeliacinį skundą, pranešė jo advokatas Ukrainos naujienų svetainei 24tv.ua.

Prieš mėnesį Ukrainos sostinės Kyjivo teismas laikė įrodyta, kad 21 metų tankistas, įvardytas kaip Vadimas Š., vasario 28 dieną nušovė beginklį 62 metų civilį. Karys anksčiau pripažino kaltę dėl šio poelgio.

Ukraina ragina Afrikos šalis spausti Maskvą dėl grūdų eksporto

 Ukraina ketvirtadienį paragino Afrikos šalių vadovus paremti Kyjivą kare su Rusija ir paspausti Maskvą, kad ši leistų eksportuoti grūdus iš Ukrainos uostų.

„Afrikos šalims prasminga palaikyti Ukrainą“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba žurnalistams iš žymių naujienų organizacijų keliose Afrikos šalyse.

„Raginu pasaulį ir visas Afrikos valstybes dirbti kartu ir spausti Rusiją, kad ji leistų saugų jūrų kelią mūsų maisto produktų eksportui, – pridūrė jis. – Afrikos sostinės yra svarbios ir jos daro įtaką Rusijos pozicijai“.

„Tikrai baisu, kad Rusija žaidžia bado žaidynes su pasauliu blokuodama Ukrainos maisto produktų eksportą, viena vertus, bandydama kaltę suversti Ukrainai, kita vertus, manipuliuoja tokiais ištekliais kaip maistas siekdama sau naudos“, – sakė D. Kuleba.

D. Kuleba teigė, kad Rusija šiuo metu blokuoja 57 laivus su žemės ūkio produktais ir kad Ukrainos žemės ūkio veikla greičiausiai bus sutrikdyta dėl nesprogusių minų, kurių pilna šalies dirbamoje žemėje.

Dėl krizės maisto kainos sparčiai kyla ir prisideda prie pasaulinės infliacijos šuolio.

Jungtinės Tautos įspėja, kad šiuo metu krizė labiausiai palietė skurdesnes Afrikos šalis, nes jos labai priklausomos nuo rusiškų ir ukrainietiškų kviečių.

Vyksta diskusijos, taip pat ir su JT, siekiant susitarti dėl tolesnių veiksmų, kaip atnaujinti grūdų tiekimą per Juodąją jūrą, kuriam trukdo užminuoti jūrų keliai ir Rusijos karinė Ukrainos uostų blokada.

Maskva neigia blokuojanti krovininių laivų su ukrainietiškais grūdais eismą ir dėl maisto krizės kaltina Vakarų sankcijas Rusijai.

Gubernatorius: nėra nė vieno miesto Donecko regione, kuris būtų saugus gyventojams

Ukrainos rytiniame Donecko regione nė vienas miestas nėra saugus gyventojams, nes intensyvėja kovos tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų, ketvirtadienį agentūrai AFP sakė regiono gubernatorius Pavlo Kyrylenko.

„Donecko regione nėra nė vienos vietos, nė vieno miesto, kur būtų saugu“, – sakė P. Kyrylenko ir pridūrė, kad atsižvelgiant į dabartinį kovų mastą aplink Lysyčansko ir Severodonecko miestus, „gyventojams labai pavojinga būti bet kurioje regiono vietoje“.

 

GALERIJA

  • Karas: Rusija užėmė Donbaso kaimus prie Sjeverodonecko, Ukrainą pasiekė JAV raketų sistemos
  • Karas: Rusija užėmė Donbaso kaimus prie Sjeverodonecko, Ukrainą pasiekė JAV raketų sistemos
  • Asociatyvi nuotr.
Scanpix nuotr.
Gairės: Ukraina, karas Ukrainoje, ES, Ukrainos stojimas į ES
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS