Kinija ketvirtadienį pagrasino „teisėtu ir būtinu“ atsaku į JAV ir Taivano sudarytą 1 mlrd. eurų (843 mln. eurų) vertės sandorį dėl raketų pardavimo, ryškėjant Pekino pretenzijoms į autonominę salą.

JAV vyriausybė trečiadienį pranešė patvirtinusi 1 mlrd. dolerių vertės modernių raketų „oras–žemė“ pardavimą Taivanui, salai siekiant sustiprinti savo gynybą dėl grėsmių, kylančių iš žemyninės Kinijos.

Taivano gynybos ministerija pranešė, kad ši ginkluotė padės „kurti patikimus kovinius pajėgumus ir spartinti asimetrinės karybos plėtrą“.

Demokratinis autonominis Taivanas nuolat gyvena autoritarinės Kinijos potencialios invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas laiko salą Kinijos dalimi ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Kinijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas pažeidinėjant Pekino ir Vašingtono parėjusio amžiaus 8-o dešimtmečio susitarimus dėl diplomatinių santykių užmezgimo tarp abiejų valstybių.

Šis pardavimas „siunčia labai blogą signalą separatistinėms pajėgoms, pasisakančioms už Taivano nepriklausomybę, ir rimtai kenkia Kinijos ir JAV santykiams“, per spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas (Džao Lidzianas).

Pasak jo, Kinija surengs „teisėtą ir būtiną atsaką, atsižvelgiant į tai, kaip rutuliosis situacija“.

Pekinas diplomatinį ir karinį spaudimą Taivanui didino nuo 2016 metais saloje įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjusi Tsai Ing-wen (Cai Ingven) pasisako už suverenitetą ir nelaiko Taivano „vienos Kinijos“ dalimi.

Praeitais metais smarkiai padažnėjo Kinijos naikintuvų ir bombonešių įsibrovimai į Taivano gynybos zoną. Valstybinė žiniasklaida taip pat dažnai skelbdavo karingo tono pareiškimus.

Praeitą savaitę Pekinas paskelbė vienų karinių pratybų vaizdo įrašą, kur matomos operacijos, imituojančios įsiveržimą į Taivaną primenančią teritoriją, įskaitant raketų smūgius ir jūrų desanto išlaipinimą.

Kinijos liaudies išvadavimo armija neseniai taip pat paskelbė propagandinį vaizdo įrašą, kuriame rodomas imituojamas puolimas prieš Taivaną, įskaitant raketų smūgius JAV karinėms bazėms Guame.

Tuo pat metu Kinija vykdo diplomatinę kampaniją, siekdama į savo pusę palenkti oficialius Taivano sąjungininkus.

Taibėjus palaiko diplomatinius santykius vos su 15 valstybių.

Ankstesnės trys JAV administracijos vengė sudarinėti didelius ginkluotės pardavimo Taivanui sandorius, baimindamosi užrūstinti Pekiną.

Prezidentas D. Trumpas buvo daug labiau linkęs pritarti tokiems sandoriams, bet kildavo klausimų dėl įsipareigojimų Taivano gynybai, prezidentui laikantis doktrinos „Pirmiausiai – Amerika“, taip pat dėl svyruojančio požiūrio Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) atžvilgiu.