Kai praėjus kelioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą Maskvos ir Kyjivo delegacijos susitiko slaptose taikos derybose Baltarusijoje, pagrindiniam Ukrainos derybininkui prireikė mažiau nei valandos, kad jis prarastų viltį.

Karui užbaigti Rusija buvo atsiuntusi buvusį kultūros ministrą, liūdnai pagarsėjusį daktaro disertacijos plagijavimo skandale, ir ugningą nacionalistą, kuris neseniai buvo susidūręs su kaltinimais seksualiniu priekabiavimu.

„Praėjus maždaug 45 pirmojo derybų raundo minutėms paaiškėjo šių žmonių intelektinis lygis – jų nesupratimas, kad karas yra karas“, – neseniai Kyjive duodamas interviu AFP sakė Mychailas Podoliakas.

„Šie žmonės nebuvo pasirengę derėtis. Jie buvo tik techniniai darbuotojai, beveik neturintys įtakos Rusijoje. Jie atvyko, perskaitė tam tikrus ultimatumus, ir viskas!“ – pridūrė Ukrainos prezidento patarėjas.

Praėjus beveik dvejiems metams po to, kai šie susitikimai žlugo, vis dažniau pasigirsta raginimų Ukrainos pareigūnams grįžti į derybas su Kremliumi ir diplomatinėmis priemonėmis susitarti dėl karo veiksmų nutraukimo.

Šie raginimai ėmė skambėti po vilčių nepateisinusio Ukrainos kontrpuolimo, per kurį, nepaisant Vakarų ginklų atsargų, nepavyko atkovoti teritorijų pietuose ir rytuose. Be to, jie vis dažniau išsakomi didėjant susirūpinimui dėl Vakarų įsipareigojimo remti Ukrainą ir dėl amunicijos tiekimo sutrikimų.

„Nepataisomas melagis“

Tačiau Ukraina apie derybas nebekalba.

Pareigūnai sako, kad beveik visus susitarimus, kuriuos Kyjivas sudarė po Sovietų Sąjungos žlugimo, Maskva sulaužė, todėl sėsti už stalo su Rusija geriausiu atveju yra beprasmiška, o blogiausiu – pavojinga.

„V. Putinas yra nepataisomas melagis, kuris, likus kelioms dienoms iki invazijos 2022 metų vasario mėnesį, žadėjo užsienio šalių lyderiams, kad nepuls Ukrainos“, – neseniai sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

V. Putinas neturi ką prarasti apsimesdamas, kad nori taikos.

Jis citavo 1994, 1997, 2014 ir 2015 metų susitarimus, kuriais Rusija sutiko pripažinti ir gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą arba įsipareigoti laikytis kovos sąlygų ir kurių, pasak D. Kulebos, Maskva įžūliai nepaisė.

Pernai spalį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Kremlius aneksavo didelius Ukrainos teritorijos plotus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė derybas su Maskva, kol V. Putinas yra valdžioje.

Šį sprendimą lėmė tai, kad Ukrainoje buvo aptiktos masinės civilių žudynės tokiose vietovėse kaip Buča, kur, pasak V. Zelenskio, dėl žiaurumų įrodymų derybų perspektyva tapo „sunkesnė“.

Kremlius, priešingai, dažnai sakydavo, kad yra pasirengęs sėsti prie derybų stalo su Ukraina.

„Rusija niekada neatmetė taikos derybų su Ukraina. Ne Rusija, o Ukraina viešai paskelbė, kad pasitraukia iš derybų proceso“, – šį mėnesį G20 lyderiams sakė prezidentas Vladimiras Putinas.

„Turime galvoti, kaip sustabdyti šią tragediją“, – sakė V. Putinas.

„Apsimeta, kad nori taikos“

Buvusio Jungtinės Karalystės ambasadoriaus Baltarusijoje Nigelo Gould-Davieso nuomone, Rusijos vadovo komentarus reikėtų vertinti atsargiai.

Kremliui būtų naudinga pradėti derybas, kurios suteiktų jam laiko atkurti savo kariuomenę vėlesnėms atakoms, sakė jis AFP.

Be to, pasak jo, V. Putino komentarai gali būti vertinami kaip pastangos nuraminti rusus, kurie, kaip rodo naujausios apklausos, vis labiau nori, kad karas baigtųsi prieš kovo mėnesį numatytus rinkimus.

„V. Putinas neturi ką prarasti apsimesdamas, kad nori taikos“, – sakė N. Gould-Daviesas.

Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas, dabar gyvenantis JAV, neseniai paskelbtame komentare pasisakė dar tiesmukiau. Pasak jo, V. Putinas „gali apsimesti, kad siekia kompromiso jam palankiu momentu, kad paskui pradėtų karą“.

Atkartodamas Kyjivo poziciją, A. Kozyrevas teigė, kad vienintelis būdas užbaigti karą – tai duoti Kyjivui „pačius galingiausius ginklus, kad šis galėtų kuo greičiau nugalėti okupantus“.

Vis dėlto esama vilties, kad abiejų pusių kontaktai gali duoti vaisių. Tarp tokių – pernykščiai Maskvos ir Kyjivo susitarimai, atskirai pasirašyti su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl grūdų krovinių gabenimo iš Ukrainos Juodosios jūros uostų užtikrinimo. Tačiau nepraėjus nė metams Maskva nutraukė šį susitarimą, teigdama, kad nebuvo atsižvelgta į jos interesus.

Net jei Rusijos ir Ukrainos delegacijos susėstų šiame karo etape, jos neturėtų apie ką kalbėtis, sakė buvęs derybininkas M. Podoliakas.

„Jų argumentai kariniai – „Mes ir toliau jus pulsime“. Mūsų argumentas – „Mes jus nugalėsime“. Tai nėra derybinės pozicijos, – sakė jis agentūrai AFP. – Riba, už kurios nėra kelio atgal, jau peržengta“.