Pirminiai referendumo rezultatai rodo, kad už rusų kalbos pripažinimą antrąja valstybine Latvijoje balsavo 273 347 žmonės, arba 24,88 proc. dalyvavusių referendume piliečių, turinčių balso teisę, bet įtikinama dauguma - 821 722, arba 74,8 proc., - balsavo „prieš“.

Tad, pagal pirminius rezultatus, gautus apibendrinus duomenis visose 1 035 apylinkėse balsavimui Latvijoje ir užsienyje, vienintelė valstybinė kalba šalyje lieka latvių.

Kad Konstitucijos pataisos, suteikiančios rusų kalbai valstybinės statusą, įsigaliotų, už jas turėjo balsuoti ne mažiau kaip 772 583 piliečiai.

Naujausi duomenys apie aktyvumą 1014 iš 1035 apylinkių Latvijoje rodo, kad referendume dalyvavo 1 092 904 rinkėjai - 70,73 proc. visų rinkėjų, kurių yra 1 545 166 žmonės.

Latgala - vienintelis regionas, kurio gyventojų dauguma rėmė antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Jame pataisoms pritarė 78 736 balso teisę turintys rinkėjai, balsavo „prieš“ - 62 369 (44,02 proc.). Latgaloje nebuvo pripažinti tinkamais 575 balsalapiai (0,41%).

Rygoje visų 158 balsavimo apylinkių duomenys rodo, kad už Konstitucijos pataisas balsavo 119 621 balso teisę turintis rinkėjas (37,98 proc.), „prieš“ - 193 976, arba 61,59 proc. rinkėjų. Netinkamais pripažinti 1 364 balsalapiai (0,43 proc.).

Užsienyje už tai, kad rusų kalbai būtų suteiktas antrosios Latvijos valstybinės kalbos statusas, balsavo 8 163 (20,56 proc.) rinkėjai, „prieš“ - 31 461 (79,24 proc.), netinkamais pripažinti 79, arba 0,2 proc. balsalapių.