Lenkija gynybai planuoja skirti 3 proc. BVP, Estija – 2,9 proc. | KaunoDiena.lt

LENKIJA GYNYBAI PLANUOJA SKIRTI 3 PROC. BVP, ESTIJA – 2,9 PROC.

Lenkijos ministrų kabinetas patvirtino 2023 metų valstybės biudžeto įstatymo projektą, kuriuo numatytas išlaidų gynybai didinimas iki 97 mlrd. zlotų (kiek daugiau 20 mlrd. eurų), arba 3 proc. kitąmet tikėtino bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės, pranešė Lenkijos radijas.

Ateinantiems metams suplanuotos 604,4 mlrd. zlotų (126 mlrd. eurų) valstybės iždo įplaukos ir 669,4 mlrd. zlotų (140 mlrd. eurų) išlaidos, 65 mlrd. zlotų (14 mlrd. eurų) deficitas.

Biudžeto projektas sudarytas remiantis prielaidomis, jog ekonomika kitąmet augs 1,7 proc., o infliacija sudarys 9,8 procento.

Visuomeninis transliuotojas pažymi, jog biudžeto projektas užtikrina svarbiausių socialinių programų tęstinumo 2023-aisiais finansavimai, jame numatytos lėšos taip pat ir vadinamajai 13-ajai pensijai.

Anot vyriausybės, didesnes išlaidas leis įplaukų augimas visų pirma dėl veiksmingos mokesčių sistemos.

Estija gynybai 2023-aisiais planuoja skirti 2,9 proc. BVP

Estijos ministrų kabinetas patvirtino 2023 metų valstybės biudžeto projektą, kurio prioritetai – krašto saugumo stiprinimas, parama gyventojams ir smulkiajam verslui Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos kainų ir energetikos krizės sąlygomis.

Išlaidos gynybai kitąmet pirmą kartą viršys 1 mlrd. eurų ribą ir sudarys 2,9 proc. tikėtinos kitų metų BVP vertės, o 2024-aisiais numatyta šį santykį padidinti iki 3 procentų.

Ateinantiems metams suplanuotos 16 mlrd. eurų valstybės iždo įplaukos – 16 proc. didesnės nei šiemet, įskaitant papildymus, o išlaidos turėtų augti 18 proc. iki 17 mlrd. eurų. Planuojamos valstybės investicijos sieks 775 mln. eurų ir bus 4 proc. didesnės nei šiais metais.

Planuojamas biudžeto struktūrinis deficitas kitąmet išliks šių metų lygio – 2,6 proc. BVP, o nominalusis deficitas sudarys 3,9 proc. BVP. Nuosaikiai didėjanti valstybės skola pasieks 19,8 proc. BVP, tačiau šis santykis veikiausiai išliks mažiausias Europos Sąjungoje.

„Mūsų kitų metų biudžetas – saugumo stiprinimo biudžetas. Tai biudžetas, kuris padidins visuomenės sanglaudą ir padės mums geriau susidoroti su nepaprastomis aplinkybėmis, į kurias mus įstūmė agresyvi kaimynė. Tai biudžetas, kuris suteiks Estijos žmonėms pasitikėjimo, kad kartu galime įveikti visus mūsų laukiančius iššūkius“, – pareiškė premjerė Kaja Kallas.

Iždo projekte numatytos išlaidos mokytojų, policijos pareigūnų, gelbėtojų, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos darbuotojų atlyginimui, taip pat pensijų ir socialinių pašalpų didinimui. Neapmokestinamas pajamų minimumas nuo ateinančių metų didės iki 654 eurų per mėnesį.

2023-ųjų valstybės biudžeto projektas teikiamas parlamentui svarstyti.

Gairės: Lenkija, BVP, gynyba
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

patarimas

Skirkit oficialiai 30 procentų, ko čia dar tampotės kaip kokios nekaltybės ? Manau, įskaitant milijardinę paramą Ukrainai, realiai tiek jau ir skiriama. Tik vaidinama, kad skiriama 2 procentai ar kiek ten. Vien vatinkos ir žieminės kelnės Ukrainos armijai, kurias pasiųs Lietuva , kiek kainuoja. Manot, naiviai patikėsiu, kad Ukraina už jas sumokės ?

Burzuazinis nacionalistas

Lenkai rimtai ziuri i savo valstybes gynyba. O pas mus, galimai puse strateginiu imoniu yra valdomos kremliaus zmoniu, remiamu vienos musu garsios partijos... Kosmaras.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS