LENKIJOJE VYKSTA SVARBIAUSI RINKIMAI NUO KOMUNIZMO ŽLUGIMO

Lenkijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, kurie gali turėti didelės įtakos būsimiems ryšiams su Europos Sąjunga ir kaimynine Ukraina, valdantiesiems konservatoriams siekiant trečios kadencijos iš eilės.

Nuomonių apklausos rodo, kad valdančioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS) gaus daugiausia balsų, tačiau jai gali būti sunku sudaryti valdančiąją koaliciją, todėl šansą turi buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko vadovaujama opozicija.

PiS pergalė gali padidinti įtampą su ES ir Ukraina, taip pat – nerimą aktyvistams, besirūpinantiems žiniasklaidos laisvių, LGBTIQ, moterų ir migrantų teisių ateitimi.

Daugiau kaip 31 tūkst. rinkimų apylinkių visoje šalyje atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos laiku) ir veiks iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Iš karto po to laukiama balsavusiųjų apklausų rezultatų, šių paklaida siekia 2 procentinius punktus.

Balsavimo teisę turi apie 29 mln. žmonių, įskaitant daugiau kaip pusę milijono užsienyje registruotų didelės diasporos atstovų. Užsienyje veikia daugiau kaip 400 balsavimo punktų.

Rinkimai vyksta į 460 vietų žemuosius parlamento rūmus, Seimą, ir 100 vietų aukštuosius parlamento rūmus, Senatą.

Į Seimą patekti pretenduoja 6 655 kandidatai, iš jų 2 949 moterys, o į Senatą – 360 kandidatų, iš jų 69 moterys.

Kad patektų į parlamentą, partijos turi peržengti 5 proc. balsų slenkstį, aljansams nustatytas 8 proc. slenkstis.

Opozicija tikisi savo šanso

Valdančioji PiS šioje 38 mln. gyventojų turinčioje valstybėje turi ištikimų rėmėjų, kurie vertina jos katalikiškų tradicijų gynimą ir socialines išmokas pensininkams bei šeimoms su vaikais.

Tačiau nuo ankstesnių rinkimų 2019 metais, kai partija surinko beveik 44 proc. balsų, parama partijai sumažėjo dėl didelės infliacijos, kaltinimų kronizmu ir nesutarimų su Europos sąjungininkais.

Pastarosiomis savaitėmis apklausos žadėjo PiS daugiau kaip 30 proc. balsų, ir ji tebėra populiariausia partija, tačiau jai gresia prarasti daugumą parlamente.

Labiausiai tikėtina PiS koalicijos partnerė būtų kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, kuri paragino nutraukti didelio masto Lenkijos pagalbą Maskvos užpultai Ukrainai ir vykdė kampaniją, kurioje buvo griežtai pasisakoma prieš migrantus.

Tačiau tiek „Konfederacija“, tiek PiS viešai atmetė tokio aljanso galimybę, o kai kurie analitikai teigia, kad jis mažai tikėtinas dėl tvyrančios įtampos tarp abiejų partijų.

Liberalai tikisi, kad net jei D. Tusko Pilietinė koalicija (KO) užims antrąją vietą, ji turės pakankamai balsų, kad galėtų sudaryti vyriausybę su dviem mažesnėmis potencialiomis sąjungininkėmis.

Pokyčių laukimas ir ekonomika

Varšuvoje balsavęs informacinių technologijų specialistas Tomaszas Druzynskis (Tomašas Drušinskis) sakė tikintis, kad pokyčiai įmanomi.

„Tikiu tuo ir manau, kad tai pirmoji galimybė per aštuonerius metus ką nors pakeisti. Ir tikiuosi, kad šis pokytis įvyks“, – sakė jis.

„Atėjo laikas pokyčiams“, – naujienų agentūrai AFP sakė 43 metų finansų srityje dirbanti Ewa Bankowska (Eva Bankovska), balsavusi Halinuve, miestelyje netoli Varšuvos.

„Esu susirūpinusi dėl ekonomikos. Norėčiau, kad vystytumėmės ir kad vyriausybė nustotų leisti pinigus, kurių neturi“, – sakė ji.

Tačiau 57 metų slaugytoja Dorota Zbig sakė, kad pastarieji keleri PiS valdymo metai „buvo labai geri man ir mano šeimai, todėl tikiuosi, kad visi, įskaitant jaunimą, balsuos protingai“.

Janas Molakas, 80-metis valdančiosios partijos rėmėjas, dėkojo jai už, jo teigimu, teisingesnės ekonominės sistemos sukūrimą ir pastarųjų metų plėtros bumą.

„Padėtis vis gerėja“, – sakė jis, atidavęs balsą Varšuvoje.

Kiti įžvelgia ekonomines grėsmes, kylančias dėl PiS valdymo, ir mano, kad didelės socialinės išlaidos prisidėjo prie infliacijos augimo.

Santykiai su ES ir referendumas

PiS pažadėjo tęsti prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas, kuriomis, jos teigimu, siekiama išgyvendinti korupciją, tačiau ES mano, kad jos kenkia demokratijai.

Dėl šio ginčo buvo sustabdytas milijardų eurų ES finansavimas.

KO, „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“ savo kampanijose žadėjo pataisyti teisinės valstybės padėtį ir ryšius su ES bei kitais sąjungininkais, jei joms pavyktų gauti valdžią.

D. Tuskas per savo paskutinį mitingą prieš rinkimų tylos dieną šalininkams Pruškuve sakė, kad PiS turi „slaptų planų“ išstoti iš ES, ir teigė, kad jie „veda šalį klaidingu keliu“.

„Tai svarbiausia diena mūsų demokratijos istorijoje nuo 1989 metų“, – sakė D. Tuskas mitinge.

„Mes taip pat balsuosime už tai, kad Lenkija liktų Europos Sąjungoje. Lenkija yra Europos širdis“, – pridūrė jis.

Tuo metu PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) penktadienį per paskutinį didelį partijos mitingą Sandomeže sakė: „Perdavėme ES dalį savo galių, bet dabar to užtenka, daugiau nieko. Esame ES ir norime joje likti, bet suverenių šalių ES.“

PiS tą pačią dieną rengia referendumą su klausimais apie migrantus, įskaitant ES migracijos reformą, pensinį amžių ir ekonomiką. Opozicija paragino žmones boikotuoti plebiscitą.

Vienoje rinkimų apylinkėje pietiniame Varšuvos pakraštyje buvo galima matyti žmonių, kurie atsisakė dalyvauti referendume ir į tam skirtas balsadėžes įmetė tik du biuletenius. Rinkėjams buvo siūlomi trys biuleteniai: vienas Seimo rinkimams, vienas – Senato ir vienas – referendumui.

Penktadienį Užsienio reikalų ministerija atleido savo atstovą spaudai, kai šis pareiškė, kad ne visi užsienyje atiduoti balsai gali būti suskaičiuoti iki galutinio termino, todėl jie bus pripažinti negaliojančiais. Ministerija teigė, kad jis buvo atleistas už „melagingos informacijos skleidimą“.

„Gali būti per vėlu“

Daugelį rinkėjų erzina susiskaldymas, karštas kampanijos tonas ir poliarizuota politinė scena.

„Noriu geresnės Lenkijos nei ta, kurią turime dabar. Noriu, kad mano vaikai gyventų laisvoje, demokratiškoje ir besišypsančioje šalyje“, – sakė Beata Myszkiewicz (Beata Miškevič), individualia veikla besiverčianti 53 metų moteris.

„Nenoriu, kad žmonės žviegtų vieni kitiems, nes jų politinės nuomonės skiriasi. Manau, kad šie rinkimai yra patys svarbiausi ir visi turėtų eiti balsuoti“, – sakė ji.

Ukraina ir ją palaikančios Vakarų šalys taip pat atsargiai stebi, ar Lenkija nepaseks Slovakijos pavyzdžiu, kuri praėjusį mėnesį išrinko vyriausybę, žadančią daug skeptiškiau vertinti pagalbos siuntimą Kyjivui.

Lenkija tapo viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų ES ir NATO bei priėmė milijoną ukrainiečių pabėgėlių, tačiau daugelis lenkų jaučia vis didesnį nuovargį.

Vyriausybė taip pat susiginčijo su Ukraina dėl grūdų importo draudimo, kuriuo, anot valdžios, siekiama apsaugoti Lenkijos ūkininkus.

Analitinio centro „Globsec“ ekspertas Marcinas Zaborowskis (Marcinas Zaborovskis) teigė, kad valdančioji partija, siekdama gauti nacionalistų balsų, užėmė šaltesnę poziciją Ukrainos atžvilgiu.

„Po rinkimų gali būti per vėlu grįžti atgal, nes žala jau bus padaryta“, – sakė jis.