Lenkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad NATO pajėgų buvimas Ukrainoje „nėra neįsivaizduojamas“ ir kad jis dėkoja Prancūzijos prezidentui už tai, kad jis neatmeta šios idėjos.

Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) šią pastabą išsakė penktadienį Lenkijos parlamente vykusioje diskusijoje, skirtoje paminėti Lenkijos įstojimo į NATO 25-ąsias metines, o Užsienio reikalų ministerija vėliau šiuos komentarus anglų kalba paskelbė socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“).

Šie ministro žodžiai atspindi Europoje vykstančias platesnes diskusijas, kaip padėti Ukrainai, nes Rusija įgavo tam tikrą pagreitį mūšio lauke, o Kyjivui trūksta amunicijos. JAV Kongresas vis nepatvirtina pagalbos, kurios, pasak Ukrainos, jai būtinai reikia Rusijai sulaikyti, todėl Europa patiria dar didesnį spaudimą reaguoti į karą, kuris sugriovė taiką žemyne.

Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, jog negalima atmesti galimybės, kad į Ukrainą bus pasiųstos Vakarų pajėgos, ir šis jo komentaras sulaužė tabu tarp sąjungininkų bei sukėlė kitų lyderių pasipiktinimą.

Vėliau Prancūzijos pareigūnai pamėgino paaiškinti E. Macrono pastabas ir sušvelninti kritiką, kartu primygtinai pabrėždami, kad reikia pasiųsti aiškų signalą Rusijai, jog ji negali laimėti savo karo Ukrainoje.

Kremlius įspėjo, kad jei NATO nusiųs kovinius būrius, tiesioginis Aljanso ir Rusijos konfliktas bus neišvengiamas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas net sakė, kad toks žingsnis sukeltų pasaulinio branduolinio konflikto pavojų.

Tarp Europos vadovų, kurie po E. Macrono pastabų iš pradžių atmetė galimybę siųsti karius į Ukrainą, buvo ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Europa dabar susiduria su baisia dilema – stebėti, kaip Ukrainai gali pritrūkti amunicijos, ar įsikišti ir padėti Ukrainai labiau tiesiogiai.

„Lenkija neketina siųsti savo karių į Ukrainos teritoriją“, – tuomet pareiškė jis.

Tačiau po mažiau nei dviejų savaičių R. Sikorskis pasirinko kitokį toną.

„#NATO pajėgų buvimas Ukrainoje nėra neįsivaizduojamas“, – pareiškė jis, kaip teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime socialiniame tinkle „X“.

Jis teigė vertinantis E. Macrono iniciatyvą, „nes ji susijusi su Putino baime, o ne su tuo, kad mes bijome Putino“.

R. Sikorskio pastaba atspindi platesnį perėjimą prie E. Macrono pozicijos, mano Phillipsas O'Brienas (Filipsas O'Brijenas), Škotijos Šv. Andriaus universiteto strateginių studijų profesorius.

„Europos pajėgų siuntimo į pagalbą Ukrainai klausimas niekada nebuvo atmestinas – tai visada buvo viena iš galimybių“, – šeštadienį prenumeratoriams elektroniniu paštu išsiųstoje analizėje parašė Ph. O'Brienas.

„Tiesą sakant, jis tapo labiau aktualus, nes JAV atsitraukė ir atšaukė pagalbą. Europa dabar susiduria su baisia dilema – stebėti, kaip Ukrainai gali pritrūkti amunicijos, ar įsikišti ir padėti Ukrainai labiau tiesiogiai“, – pažymėjo jis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir D. Tuskas antradienį vyks į Vašingtoną susitikimo Baltuosiuose rūmuose ir lenkai tikisi, kad šis vizitas padės paskatinti Jungtines Valstijas labiau padėti Ukrainai.

Lenkija yra NATO narė rytiniame aljanso flange, o Ukraina ribojasi su jos rytine siena. Anksčiau šią šalį kontroliavo Rusija, todėl baiminamasi, kad, jei Rusija laimės Ukrainoje, ji gali nusitaikyti į kitas šalis regione, kurį Maskva laiko savo interesų sfera.

D. Cameronas nepritaria karių siuntimui į Ukrainą, net ir mokymams

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) šeštadienį paskelbtame interviu Vokietijos dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ pareiškė nepritariantis Vakarų šalių karių siuntimui į Ukrainą, net į mokomąsias misijas.

D. Cameronas sakė, kad mokymo misijas geriausia vykdyti užsienyje, pažymėdamas, kad JK tokiu būdu parengė 60 tūkst. Ukrainos karių.

Pasak jo, užsienio karių dislokavimas Ukrainoje taptų taikiniu Rusijai.

Vėliau JK patvirtino į Ukrainą siuntusi nedidelius dalinius padėti rengti medikus, tačiau ministro pirmininko Rishi Sunako (Rišio Sunako) atstovas spaudai teigė, kad Londonas nenumato didelio masto siuntimų.

Interviu laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ D. Cameronas teigė, kad Kyjivui reikia daugiau tolimojo nuotolio ginklų ir kad jis yra pasirengęs bendradarbiauti su Berlynu, kad šis galiausiai sutiktų tiekti vokiečių gamybos sparnuotąsias raketas „Taurus“.

Vokietija atsisako tiekti ukrainiečiams „Taurus“, baimindamasi, kad dėl jų veikimo nuotolio, kuris yra net 500 km, raketos bus panaudotos taikiniams giliai Rusijos teritorijoje smogti.

Nuo praėjusių metų gegužės Prancūzija ir JK tiekia Ukrainai sparnuotąsias raketas SCALP („Storm Shadow“), kurių veikimo nuotolis yra apie 250 km, o Jungtinės Valstijos siunčia sistemas ATACMS, kurių veikimo nuotolis – 165 kilometrai.