„LIETUVIŠKA“ SUOMIJOS VIETA SU RUSIJOS KVAPELIU

Paradoksas, kad tarp Švedijos ir Suomijos esančiame nuostabiame Baltijos salyne jo saugumo garantu tebėra Europoje dėl agresijos autoriteto netekusi Rusija.

Lietuviški pėdsakai Marianhaminoje

Alandų salos yra ypatinga vieta, turinti ryškių sąsajų ir su Lietuvos laivyno istorija.

Nepriklausomos Lietuvos pirmieji Kaune įsteigtos jūreivystės mokyklos kursantai į praktiką jūroje plaukė Alandų salose, Marianhaminoje registruotais buvusios Gustafo Eriksono laivybos kompanijos burlaiviais.

Šie laivai buvo keturstiebiai barkai: 1923 m. įsigytas "Olivebank", 1924 m. – "Archibald Russell", 1929 m. – mokomasis burlaivis "Viking" ir 1935 m. – didžiausias G.Eriksono laivas "Moschulu".

1925–1939 m. G.Eriksono laivininkystės kompanijos burlaiviuose praktiką atliko ne mažiau kaip 18 lietuvių. Iš jų 11 baigė jūreivystės mokslus. Vykstant praktikai vienas vaikinas žuvo – įkrito į vandenyną nuo burlaivio stiebo, du susirgo ir mirė nuo džiovos, dar du pabėgo iš laivo Australijoje.

Dėl Lietuvos jūreivystės istorijos sąsajų su Alandų salomis ir Marianhamina Lietuvos jūreivystės istorija besidomintys žmonės, buriuotojai ypač mėgsta šį regioną.

Trauka: tarp Švedijos ir Suomijos esantis Alandų salų Marianhaminos uostas sulaukia daugybės jūrų keltų ir keleivių. V. Matučio nuotr.

Demilitarizacijos garantas

Šiomis dienomis, vykstant karui Ukrainoje, kurį sukėlė Rusija, atsirado ir tam tikrų jos sąsajų su Alandų salomis.

Aiškėja, kad Marianhaminoje veikia Rusijos konsulatas, kuris yra tarsi garantas, kad Alandų salos nebūtų militarizuotos.

Alandų salų demilitarizacija buvo nustatyta 1921 ir 1940 m. pagal tarptautinius susitarimus. Suomija buvo įpareigota ginti salų teritoriją. Po 1939–1940 m. Suomijos ir Sovietų Sąjungos Žiemos karo numatyta, kad tuometinė SSRS Marianhaminoje turės atstovybę, kuri stebės, kaip vykdomi Alandų salų demilitarizacijos susitarimai.

Kai Rusija su savo kaimynais elgiasi agresyviai, jos kaip demilitarizacijos garanto funkcija Alandų salose kelia klausimų.

Dabar, kai Rusija klastingai užpuolė Ukrainą, iškilo klausimas, ar ji gali būti demilitarizacijos garantu Baltijos jūroje esančiame Alandų salyne. Vis dažniau pasigirsta raginimų, kad Rusijos konsulatas Marianhaminoje turi būti uždarytas.

"Paradoksalu, kad Rusijos darbas yra užtikrinti, jog Suomija laikytųsi susitarimų", – svarstė Suomijos užsienio reikalų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Charly'is Salonius-Pasternakas.

Ypatingo statuso salynas

Prieš Rusijos kaip saugumo garantą Alandų salose pasisakė ir buvęs Suomijos karinės žvalgybos vadovas Pekka Toveri. Jis pabrėžė, kad kai Rusija su savo kaimynais elgiasi agresyviai, jos kaip demilitarizacijos garanto funkcija Alandų salose kelia klausimų.

Esminis klausimas yra dar ir toks, kad Rusijos konsulatas Marianhaminoje yra išlaikomas Suomijos valstybės lėšomis. Suomijos politikai jau svarsto, kad toks išlaikymas yra akivaizdus "Suomijos suvereniteto pažeidimas". Atsirado raginimų išsiųsti iš Marianhaminos visus Rusijos diplomatus, kaip tai daro nemaža dalis Europos valstybių.

Apie tai užsiminta ir Suomijos vyriausybės ataskaitoje apie šios šalies saugumo politiką. Į NATO ketinanti stoti Suomija baiminasi, kad Alandų salų demilitarizacijos garantu esanti Rusija neimtų Suomijai kaišioti pagalių į ratus derybose su NATO dėl narystės.

Apie 30 tūkst. gyventojų turinčios Alandų salos, kur dauguma kalba švediškai, yra autonominė Suomijos provincija. Ji turi savo parlamentą ir vyriausybę. Tuo pat metu salynas yra tarsi laisvas su specialiu statusu. Į Marianhaminą užsuka daug keleivinių laivų, kurie plaukioja tarp Švedijos ir Suomijos, nes apsilankymas Alandų salyne jiems suteikia teisę laivuose prekybai taikyti "duty free" sistemą be mokesčių.

Kilus diskusijoms dėl tolesnės Alandų salos demilitarizacijos apsaugos, užsiminta ir apie tai, kad Suomijos kartu su Alando salomis priėmimas į NATO ir būtų geriausias garantas. Suomija planuoja didinti pakrančių apsaugos pajėgas, kurios prireikus greitai reaguotų užtikrindamos ir Alandų salyno apsaugą.