Buvęs Graikijos karalius Konstantinas II (Konstantínos II), valdęs iki monarchijos panaikinimo 1973 metais, būdamas 82-ejų antradienį Atėnuose mirė, pranešė graikų visuomeninis transliuotojas ERT.

Pranešime sakoma, kad Konstantinas II, britų karaliaus Charleso III (Karolio III) antros eilės pusbrolis, mirė nuo insulto. Praėjusią savaitę Konstantinas II dėl kvėpavimo problemų buvo paguldytas į ligoninę Atėnuose, skelbė graikų žiniasklaida.

Jis buvo paskutinis šimtmetį valdžiusios dinastijos monarchas, kai 1967 metais šalies kontrolę perėmė brutali kariškių diktatūra.

Praėjus aštuoniems mėnesiams po to, kai pulkininkai užgrobė valdžią, Konstantinas II organizavo karinį kontrperversmą, bet jis nebuvo sėkmingas.

Karalius su šeima pabėgo į Romą, o 1974-aisiais jie persikėlė į Londoną.

Tais pačiais metais Graikijai atkūrus demokratiją beveik 70 proc. graikų referendume nubalsavo už tai, kad šalis liktų respublika.

Taip baigėsi dinastija, kurią 1863-aisiais pradėjo Konstantino II prosenelis, Danijoje gimęs Jurgis I.

2008-aisiais viena visuomenės apklausa parodė, jog mažiau nei 12 proc. graikų pritarė konstitucinės monarchijos sugrąžinimui. Daugiau kaip 43 proc. apklausos dalyvių kaltino Konstantiną II dėl chuntos atėjimo į valdžią.

Bus palaidotas kaip privatus pilietis

Konstantinas bus palaidotas kaip privatus pilietis Tatojaus mieste, buvusioje Graikijos karališkojoje vasaros rezidencijoje, kur ilsisi jo tėvų ir protėvių palaikai, trečiadienį pranešė vyriausybė.

Sprendimus dėl jo laidotuvių paskelbė premjero Kiriako Micotakio (Kyriakos Mitsotakis), trečiadienio rytą pirmininkavusio ministrų susitikimui, kuriame buvo aptariamos detalės, biuras. Laidotuvių data ir vieta buvo nustatytos ne iš karto, dėl jų bus sprendžiama bendradarbiaujant su buvusio karaliaus šeima, pranešė premjero atstovai.

Vyriausybei laidotuvėse atstovaus kultūros ministras, o „laidotuvėse dalyvausiančių garbingų asmenų iš užsienio atžvilgiu bus laikomasi visų protokolinių procedūrų“, sakoma pranešime.

Graikijoje mažai kas jaučia nostalgiją buvusiai karališkajai šeimai, tačiau kiti Europos karališkieji asmenys, kurių daugelis yra susiję su Konstantinu, tikriausiai dalyvaus jo laidotuvėse.

Jo vyresnioji sesuo yra buvusio Ispanijos karaliaus Juano Carloso I (Chuano Karloso I) žmona Sophia (Sofija), o Graikijoje gimęs princas Philipas (Filipas), velionės britų karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) vyras, buvo dėdė. Konstantinas buvo vienas iš JK sosto įpėdinio princo Williamo (Viljamo) krikštatėvių.

Konstantino žmona Anne-Marie (En Mari) yra Danijos karalienės Margrethe II (Margretės II) jaunesnioji sesuo. Kopenhagos karališkieji rūmai savo pareiškime nurodė, kad karalienė „su dideliu liūdesiu“ sureagavo į žinią apie Konstantino mirtį.

„Karališkoji šeima šiuo metu mintimis yra su Jos Didenybe karaliene Anne-Marie ir visa graikų šeima“, – teigė Danijos rūmai.

Didžiąją dalį tremties metų jis gyveno Londone ir, kaip sakoma, buvo itin artimas savo antros eilės pusbroliui, dabar karaliui Charlesui III.

„Buvusio karaliaus Konstantino gyvenimas buvo kupinas įvykių ir paženklintas neramiais šalies moderniosios istorijos laikais, – teigiama K. Micotakio pareiškime. – Žaizdomis, kurias vis dėlto užgydė mūsų žmonių pasirinkimai, laisva sąžinė ir branda. Bet, tiesa, taip pat ir jo paties diskretiška laikysena per visus podiktatūrinius metus.“

Konstantino mirtis žymi „oficialų skyriaus, kuris galutinai užsibaigė 1974 metų referendumu, epilogą“, – tvirtino K. Micotakis ir pareiškė užuojautą buvusio karaliaus šeimai. Anot jo, istorija „teisingai ir griežtai įvertins Konstantiną kaip viešojo gyvenimo figūrą. Nes  Konstantiną kaip asmenį jau dabar lydi liūdesys ir pagarba dėl pačios gyvybės netekties“.

Nors Konstantinui prireikė 14 metų, kad 1981 metais trumpam grįžtų į savo šalį palaidoti motinos karalienės Fredericos (Frederikos), vėliau jis lankėsi vis dažniau, o nuo 2010 metų apsistojo Graikijoje.

Ginčai tęsėsi ir toliau: 1994 metais tuometinė socialistinė vyriausybė atėmė iš jo pilietybę ir atėmė likusią karališkosios šeimos nuosavybę. Konstantinas padavė ieškinį į Europos Žmogaus Teisių Teismą, ir 2002 metais jam buvo priteista 12 mln. eurų – tik nedidelė dalis iš 500 mln. eurų, kurių jis siekė.

Jį pergyveno žmona, penki vaikai – Aleksija (Alexia), Pavlas (Pavlos), Nikolajas (Nikolaos), Teodora (Theodora) ir Filipas (Philippos) – ir devyni anūkai.