Meluoja jis, o gal ne? Ar įmanoma daugiau nei metus be maisto ir vandens dreifuoti viename didžiausių pasaulio vandenynų ir likti gyvam? Maža to, sukarti tūkstančius kilometrų 7 metrų valtimi?

Meluoja jis, o gal ne? Ar įmanoma daugiau nei metus be maisto ir vandens dreifuoti viename didžiausių pasaulio vandenynų ir likti gyvam? Maža to, sukarti tūkstančius kilometrų 7 metrų valtimi?

J.S.Alvarenga trečiadienį ruošėsi greitesnei ir patogesnei kelionei namo po to, kai ilgiau nei metus praleido dreifuodamas mažame žvejybos laive, kol pasiekė Maršalo Salas.

Tuo tarpu šio vyro motina pareiškė, kad jo išgelbėjimą laiko „Dievo stebuklu“.

Maršalo Salų pareigūnai informavo, kad J.S.Alvarenga penktadienį išvyks iš šios mažytės Ramiojo vandenyno salų valstybės į Havajus, o vėliau galės grįžti į Salvadorą arba Meksiką.

„Labiausiai tikėtina, kad jis bus repatrijuotas į Salvadorą, –  sakė užsienio reikalų pareigūnė Anjanette Kattil. – Iš pradžių manėme, kad jis meksikietis – bet net jeigu jis nebūtų (tos šalies pilietis), Maršalo Salos suteiktų pagalbą kiekvienam, pasiekusiam mūsų krantus.“

Daugelis, tiesiog, negali patikėti 37 metų Salvadoro piliečio Jose Salvadoro Alvarengos pasakojimu. Vyras pasakojo, kad 2012 m. gruodį jis išplaukė žvejoti ryklių. Tačiau buvo nuneštas į atvirą vandenyną ir iki šiol dreifavo Ramiajame vandenyne.

Būtų galima patikėti šiuo ispanakalbiu, jei jis būtų dreifavęs bent jau kokioje uždaroje jūroje, o čia pats Ramusis vandenynas, kuriame per audras skęsta net laivai. Kaip pavyko išvengti pavojaus J.S.Alvarengai? O maistas, vanduo?

Pasak J.S.Alvarengos, jis jūroje praleido įspūdingus 13 mėnesių. Maitinosi jis žuvimis, paukščiais ir vėžliais, kol galiausiai pasiekė krantą, esantį už maždaug 8,8 tūkst. km nuo Meksikos pakrantės.

Specialistai dabar svarsto ar įmanoma tokį atstumą per tiek laiko nukeliauti? Medikai stebisi, kad vyras – beveik sveikas, net nesulysęs.  Tiesa, nustatyta, kad jam buvo pažeistos kepenys, jis pats skundėsi, jog skauda sąnarius.

Skeptikus apramino tai, kad Salvadore atsirado J.S.Alvarengos artimieji, kurie teigė žinoję, kad vyras dingo ir visą laiką besimeldę, kad jis atsirastų.

Vyro šeima, įskaitant 14-metę dukrą Fatimą, kuri nepažįsta savo tėvo, išvykusio į Meksiką dar prieš jai gimstant, sakė laukianti, kada jis sugrįš namo.

„Tai dieviškas stebuklas – ženklas, kad Dievas pasigailėjo mano sūnaus gyvybės“, – verkdama iš džiaugsmo sakė J.S.Alvarengos motina Maria Julia savo namuose Ramiojo vandenyno pakrantėje Salvadore.

„Nuolat galvodavau, kad vieną dieną jis sugrįš pas mus; kad Dievas nori jį grąžinti į mūsų namus“, – pridūrė ji.

J.S.Alvarenga antradienio vakarą buvo išrašytas iš ligoninės Maršalo Salų sostinėje Madžūre.

Patikrinus jo būklę paaiškėjo, kad vyras netekęs daug skysčių ir paveiktas ilgo gyvenimo pusbadžiu, tačiau šiaip sveikas.

Nusiskutęs vešlią barzdą, užaugusią per jūroje praleistus mėnesius, jis trečiadienį nesirodė viešumoje ir leido laiką viename vietos viešbutyje. Jo kambarį saugojo du policininkai.

J.S.Alvarenga tapo tikra garsenybe Maršalo Salose, o A.Kattil sakė, kad vietos gyventojai labai juo žavisi.

„Žmonės anonimiškai atvykdavo į ligoninę ir atnešdavo maisto, drabužių, tualeto reikmenų ir antklodžių“, – nurodė pareigūnė.

Stambaus sudėjimo žvejys atrodė neįtikėtinai geros būklės praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo rastas klaidžiojantis ir vilkintis vien sudriskusias apatines kelnes koraliniame atole, prie kurio vandenyno srovės atnešė jo valtį.

Duodamas interviu žiniasklaidai, vyras šiek tiek painiojo datas, tačiau Meksikos pareigūnai patvirtino, kad laivai ir lėktuvai buvo pasiųsti ieškoti J.S.Alvarengos ir berniuko, kurie dingo 2012 m. gruodį.

Meksikos pietinės Čiapaso valstijos žvejai taip pat sakė prisimenantys J.S.Alvarengą, kurį jie pažinojo pravarde „La Chanca“ (Storulis).

„Esame nustebinti, tačiau neabejotina, kad tai jis“, – sakė žvejys Williamas Uscanga, pamatęs atsiradusio vyro nuotrauką.

Nors buvo kilę kai kurių abejonių dėl J.S.Alvarengos pasakojimų, išgyvenimo metodų ekspertai, tarp jų Hilmaras Snorrasonas iš Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios Tarptautinės saugumo ir išgyvenimo mokymų asociacijos, sakė, kad šis neįtikėtinas nuotykis įmanomas – bent jau teoriškai.

„Galiu įsivaizduoti, jog esama daug žmonių, kurie galvoja, jog ši istorija neįtikėtina. (Tačiau) teoriškai ... mano atsakymas būtų: taip, tai įmanoma, – sakė H.Snorrasonas. – Juo derėtų tikėti, nesant kitokių įrodymų.“

Salvadoras nepalaiko diplomatinių santykių su Maršalo Salomis – kitaip negu Meksika, kurios pareigūnas trečiadienio vakarą turėtų atvykti į Madžūrą koordinuoti J.S.Alvarengos repatriacijos.

Antradienį duodamas interviu iš ligoninės J.S.Alvarenga sakė, kad per savo kankynę ne kartą buvo pagalvojęs apie savižudybę, tačiau kabintis į gyvenimą jį skatino svajonės kada nors vėl grįžti į savo šeimą ir valgyti paplotėlius bei vištieną. Jo motina yra pasiruošusi šią svajonę paversti tikrove.

„Pagaminsime jam daug valgio, bet nemaitinsime jo žuvimi – tikriausiai jam jau nusibodę ją valgyti, – sakė ji. – Paruošime jam didelę lėkštę mėsos, pupelių ir sūrio, kad jis greičiau atsigautų.“

Skeptikų abejonės ir specialistų atsakymai

Ar įmanoma per 13 mėnesių nuplaukti nuo Meksikos iki Maršalo salų? Specialistų teigimu, tokia kelionė būtų trukusi 1,5–2 metus, priklausomai nuo vėjų ir srovių. Tiesa, susiklosčius palankioms sąlygoms, įmanoma tokį atstumą įveikti ir per 13 mėnesių. Pasak okeanografų, Ramiojo vandenyno srovės ir palankus vėjas galėjo valtį nuplukdyti iki tos vietos, kurioje rastas J.S.Alvarenga.

Ar lengva pagauti jūros gyvūnus plikomis rankomis? Svarbiausia greita reakcija. Mažos žuvys, kaip pasakojo ir  J.S.Alvarenga, dažnai būna susispietusios aplinkui valtį. Kartu jos traukia vandens paukščius, kuriuos, pasak nelaimėlio iš Salvadoro, jis taip pat gaudė ir valgė. Tiesa, pagauti tiek žuvų, kiek reikėtų išgyvenimui, nėra lengva.

Ar įmanoma po tokios kelionės, kokią nukeliavo J.S.Alvarengai, prarasti atmintį? Daktarai pripažįsta, kad J.S.Alvarenga miglotai pamena įvykius, kurie vyko prieš kelionę. Pasak jų, atminties praradimo laipsnis priklauso nuo žmogaus psichikos tvirtumo.

Ar galima išgyventi geriant savo paties šlapimą? Įmanoma, tačiau trumpą laiką. Jei šlapimas geriamas nuolatos, organizme kaupiasi nuodingos medžiagos. Tai gali sukelti inkstų nepakankamumą.

Ar pasaulio istorijoje būta panašių atvejų? Per vieną panašų incidentą trys meksikiečiai ryklių žvejai 2006 m. pareiškė klajoję jūroje devynis mėnesius, kol buvo išgelbėti netoli Maršalo Salų. 1989 m. keturi vyrai beveik keturis mėnesius išgyveno Ramiajame vandenyne netoli Naujosios Zelandijos, apvirtus jų laivui.