Didžiausia pasaulyje plieno gamintoja, kuri 2024 m. pagamino daugiau kaip milijardą tonų plieno, oficialioje ataskaitoje nurodė, kad 2025 m. „skatins plieno pramonės restruktūrizavimą mažinant gamybą“.
Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos (NDRC), šalies ekonomikos planavimo institucijos, ataskaitoje nepateikti jokie planuojamo mažinimo skaičiai.
„Įgyvendinsime politiką ir priemones, kurios spręstų pagrindinių pramonės šakų struktūrines problemas, ir panaikinsime „žiurkių lenktynes“, reguliuodami ir modernizuodami pramonę“, – priduriama ataskaitoje.
Sektorius jaučia spaudimą dėl užsitęsusio Kinijos nekilnojamojo turto rinkos – tradiciškai pagrindinės plieno vartotojos – nuosmukio, paveikusio vidaus paklausą.
Vasarį Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) paskelbtame tyrime teigiama, kad Kinija 2025 m. privalo 15 proc. sumažinti plieno gamybos pajėgumus, kad pasiektų anglies dioksido emisijų tikslus.
Nors plieno gamyklų pelnas mažėja, pernai gamyba susitraukė tik 1,7 proc., o eksportas su 111 mln. tonų pasiekė devynerių metų rekordą, dar labiau sustiprindamas trintį su Kinijos prekybos partneriais.
Pastaraisiais mėnesiais kelios šalys įvedė muitus Kinijos plieno eksportui.
Vasario mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo kovo 12 d. įves 25 proc. tarifus visam į Jungtines Valstijas importuojamam plienui, įskaitant plieną iš Kinijos.
Tą patį mėnesį apie muitus pranešė ir Vietnamas bei Pietų Korėja – didžiausi Kinijos plieno importuotojai.
Po antidempingo tyrimo Pietų Korėja įvedė iki 38 proc. tarifus importuojamoms kiniškoms plieno plokštėms, o Vietnamas pareiškė, kad nuo kovo 7 d. įves iki 27,83 proc. antidempingo mokestį.
Indijos plieno ministras įspėjo, kad šalis per ateinantį pusmetį taip pat gali įvesti muitus, motyvuodamas „rimtu iššūkiu“, kurį pigus kiniškas importas kelia vietos gamintojams.
Naujausi komentarai