Tokia grėsmė iškilo penktadienį, kai du Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, į ją įskridę 12 minučių, priversdami NATO skubiai pakelti naikintuvus ir sukeldami sumaištį visoje Europoje.

Dabar dangus atrodė ramesnis, bet įgula išliko budri.

„Jei NATO kyla bet kokia oro grėsmė, norime būti tikri, kad ją aptiksime kuo greičiau“, – AFP žurnalistams, kuriems buvo suteikta išskirtinė galimybė dalyvauti skrydyje, sakė Vokietijos karininkas, pulkininkas leitenantas Mike’as Belizaire’is.

„Mūsų misija yra atlikti ankstyvąjį įspėjimą tam, kad įgalioti vadai turėtų daugiau laiko nuspręsti, kaip reaguoti“.

Įsibrovimas į Estiją buvo naujausias iš daugelio incidentų, sustiprinusių baimes, kad karas Ukrainoje gali išplisti į Aljanso valstybes.

Prieš keletą dienų NATO naikintuvai virš Lenkijos numušė Rusijos dronų – tai buvo pirmasis toks lūžis Vakarų kariniam Aljansui.

Atsakydamas į tai, NATO vyriausiasis vadas įsakė pradėti naują misiją „Eastern Sentry“, skirtą sustiprinti rytinės sienos gynybą, kuri jau buvo sustiprinta po Kremliaus invazijos į Ukrainą 2022 m.

Į Lenkiją buvo skubiai nusiųsti naikintuvai iš Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių.

„Jau keletą metų vykdome misijas Lenkijoje, siekdami apsaugoti NATO šalis“, – sakė stebėjimo orlaivio kapitonas Joelis, vadovaudamasis savo šalies kariniais nuostatais, nurodęs tik savo vardą.

„Tačiau tai, kas įvyko Lenkijoje, visiems primena, kad kažkas gali nutikti, ir būtent todėl mes šiandien vėl esame čia, kad pažiūrėtume, kas vyksta, ir užtikrintume, kad NATO erdvė būtų apsaugota.“

Aštuonių valandų skrydis iš bazės Vokietijoje, kurio metu buvo apskristas rytinis Lenkijos regionas, buvo pirmasis, kurį atliko vienas iš keturiolikos NATO centralizuotai valdomų ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės orlaivių AWACS, vykdančių misiją „Eastern Sentry“.

Didžiulis radaras ant lėktuvo, vadinamas NATO „akimis danguje“, veikia apie 500 kilometrų spinduliu, todėl įgula gali stebėti priešišką Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities teritoriją.

Lėktuvas gali aptikti objektus, kurie yra didelių paukščių dydžio.

„Iš esmės tai fizikos dėsnis – kuo aukščiau esi, tuo toliau gali matyti“, – sakė Joelis.

„Tai reiškia, kad mes galime pastebėti kur kas daugiau nei sistemos ant žemės.“

Dešimtys mirksinčių taškelių ekrane rodė oro eismą teritorijoje, besidriekiančioje nuo pietų Švedijos iki vakarų Ukrainos.

JAV oro pajėgų stebėjimo operatorius Aaron’as Peace’as sakė, kad jam reikia mažiau nei 30 sekundžių, kad įvertintų, ar nežinomas objektas radare kelia potencialią grėsmę.

Jei nustatomas gresiantis pavojus, įspėjimas perduodamas NATO vadams ant žemės, kad jie nuspręstų, kaip reaguoti.

NATO teigia, kad AWACS orlaiviai ir kitos žvalgybos priemonės leidžia turėti aiškų vaizdą rytuose.

Tačiau problema kyla dėl pigių dronų, dažnai naudojamų kare Ukrainoje, ir neseniai įskridusių į Lenkiją.

„Jie skraido kitaip“, – sakė štabo seržantas A. Peace, kilęs iš JAV Naujosios Meksikos valstijos.

„AWACS buvo sukurti aukščiau ir greičiau skrendantiems lėktuvams stebėti, todėl šie mažesni, lėčiau judantys objektai tikrai kelia didesnį iššūkį. Tačiau mes juos matome“.

Nors NATO gali stebėti, kas vyksta, kyla klausimų, ar turi tinkamą įrangą kovoti su dronais, dominuojančiais mūšio lauke Ukrainoje.

Lenkijoje NATO naudojo moderniausius F-35 naikintuvus, dronus numušdama brangiomis raketomis.

„Mes, žinoma, suprantame, kad dronus geriau numušinėti ne labai brangiomis raketomis, paleistomis iš labai brangaus lėktuvo“, – sakė NATO pareigūnas, kalbėdamas anonimiškai.

Jis sakė, kad Aljansas siekia pagreitinti „naujus, ekonomiškus metodus“, kad galėtų susidoroti su šia grėsme.

„Šia tema tikrai turėsime daugiau pasakyti per ateinančias savaites“, – sakė jis.