Per derybas Turkijos pietiniame Antalijos mieste NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad siekiant kovoti su Rusijos ir terorizmo keliamomis grėsmėmis reikia daugiau investicijų ir karinės įrangos.

M. Rutte taip pat įvardijo Kiniją kaip vieną iš grėsmių.

„Kalbant apie pagrindines gynybos išlaidas, turime padaryti daug, daug daugiau“, – žurnalistams sakė NATO vadovas.

Jis pabrėžė, kad pasibaigus karui Ukrainoje, numatoma, jog Rusija galės atkurti savo ginkluotąsias pajėgas per trejus–penkerius metus.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pabrėžė, kad NATO yra stiprus tiek, kiek stipri yra jo silpniausia grandis. Jis tvirtino, kad JAV reikalavimas yra susijęs su „pinigų skyrimu pajėgumams, kurie reikalingi XXI amžiaus grėsmėms atremti“.

Diskusijos dėl išlaidų gynybai didinimo įgavo pagreitį prieš NATO viršūnių susitikimą Nyderlanduose, vyksiantį birželio 24–25 dienomis.

2023 metais NATO lyderiai sutarė skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP savo šalių gynybai. Iki šiol tai padarė 22 iš 32 narių.

Šiuo metu svarstomas naujas išlaidų planas numato, kad iki 2032-ųjų visos NATO valstybės turėtų siekti, jog jų gynybos biudžetas sudarytų 3,5 proc. BVP. Taip pat siekiama, kad papildomai 1,5 proc. būtų skiriama su gynyba susijusioms sritims, pavyzdžiui, infrastruktūrai — naujiems keliams, tiltams, oro ir jūrų uostams.

Iš viso siekiama, kad NATO valstybės savo gynybai skirtų 5 proc. BVP. Tačiau manoma, kad septynerių metų laikotarpis šiems tikslams pasiekti yra per trumpas, atsižvelgiant į NATO vyraujančius standartus.

„Mums tai labai svarbu“

Ketvirtadienį M. Rutte atsisakė patvirtinti NATO svarstomus skaičius, tačiau pripažino, kad skaičiuojant svarbu įtraukti ir infrastruktūrą, siekiant užtikrinti jos prieinamumą tiek gyventojams, tiek – prireikus – sunkiajai karinei technikai.

Tačiau kol kas sunku prognozuoti, kurios valstybės pasieks šį tikslą.

Šiuo metu Belgija, Kanada, Kroatija, Italija, Liuksemburgas, Juodkalnija, Portugalija, Slovėnija ir Ispanija dar nėra pasiekusios 2 proc. BVP „grindų“. Vis dėlto praėjusio mėnesio pabaigoje Ispanija pareiškė, kad šį tikslą pasieks dar šiemet.

Tuo tarpu Vokietija sako pritarianti JAV siūlymui gynybai skirti 5 proc. BVP.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukrėtė dėl Rusijos grėsmės nerimaujančius sąjungininkus Europoje, kai pagrasino neginti šalių, kurios, jo nuomone, nepakankamai išleidžia gynybai.

„Mums tai labai svarbu“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Norime stipresnės, geriau pasirengusios ir grėsmingesnės NATO. Mes esame tam įsipareigoję ir sieksime tai patvirtinti Hagos viršūnių susitikime ir dar kartą pakartoti – esame pasirengę, pasiruošę ir vieningi“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis paragino NATO partnerius greičiau nei numatyta pasiekti gynybos išlaidų didinimo tikslus, argumentuodamas tai Rusijos keliama grėsme.

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy nurodė, kad Londonas 2,5 proc. tikslą pasieks 2027-aisiais, o 3 proc. – 2029 metais.

„Labai svarbu, kad mes dar kartą įsipareigotume ginti Europą ir sustiprintume bendradarbiavimą su JAV partneriais šiuo sudėtingu geopolitiniu metu“, – nurodė jis.