Nervų liga, vardu „Brexit“ | KaunoDiena.lt

NERVŲ LIGA, VARDU „BREXIT“

Į didžiulį nesibaigiančių debatų ir problemų rutulį pavirtęs Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES projektas gniuždo britus. Politikai įtampą skandina alkoholyje, paprasti žmonės depresuoja perkeltine ir tiesiogine prasme.

Paniro į pesimizmą

Andrew Percy iš Brigo miesto Šiaurės Anglijoje džiaugiasi: neogotikiniuose Vestminsterio rūmuose, šalia plenarinės salės, jis rado nenaudojamą saugyklą. "Uždarau duris, išjungiu šviesas ir užsimetu striukę ant galvos", – atkovėpio ritualą užsienio žurnalistams išduoda parlamentaras. 20 min. pertraukos jam pakanka, kad atgautų jėgas ir galėtų vėl įsilieti į naująjį "Brexit" debatų maratono etapą.

Nors neseniai po sekinančio debatų Didžiosios Britanijos parlamente konsultacijų su ES derybininkais maratono "Brexit" pradžios data nukelta iš kovo 29-osios į bet kurią vėlesnę dieną iki spalio 31-osios, niekas neabejoja: įtampa atslūgo tik trumpam. Apsispręsti dėl tolesnio šalies gyvavimo modelio terminai nebespaudžia, tačiau to negana, kad atslūgtų stresas, kuriuo pastaruosius kelerius metus gyvena Jungtinė Karalystė.

Britų publicistai, bandantys iš šalies pažvelgti į atmosferą šalyje, sako negalį atsikratyti įspūdžio, kad pastarosiomis savaitėmis, net mėnesiais, tauta atsidūrė ties nervinio kolapso slenksčiu. "Mes tapome pesimistų šalimi", – įvertinusi daugybės visuomenės apklausų rezultatus konstatuoja lobistinės grupės "Hope not Hate" atstovė Rosie Carter.

2016 m. birželį "Brexit" šalininkai nugalėjo menkute persvara: už tai, kad šalis išstotų iš ES, balsavo 52 proc., narystę palaikė 48 proc. rinkėjų. Tokių miestų kaip Brigas ar Bostonas gyventojai, kurių net 70 proc. pasisakė už išstojimą, iki 2016-ųjų save laikė pesimistais, tačiau galiausiai virto optimistais. Priešingą fenomeną sociologai pastebi proeuropietiškuose didmiesčiuose. "Brexit" šalininkai seniai nebedžiūgauja, priešininkai – toliau skęsta neviltyje.

"Jei manote, kad judėjimo laisvė yra gera, o valstybės suverenitetas pervertinamas, jums neatstovaujama ne tik politinėse diskusijose, jūs nesate ne tik pagrindinių partijų dėmesio lauke – praktiškai esate asmuo be pilietybės "Brexit-lande", – rašė "The Guardian" apžvalgininkė Zoe Williams.

Svaiginasi ir lieknėja

Daugelio profesijų atstovai prisipažįsta dėl "Brexit" jaučiantys jų veiklos sritį kaustantį paralyžių, ir tai netiesiogiai daro įtaką jų pasitenkinimui darbu.

Dėl nacionalinėje sveikatos apsaugos sistemoje dirbusių ES piliečių skubios emigracijos ėmė trūkti šios srities darbuotojų. Nuosmukį jaučia ir nekilnojamojo turto rinka, verslininkai skundžiasi išaugusiais sandėliavimo kaštais, apsidrausdami baidosi svarbių investicijų.

Ar šie streso apimti žmonės pajėgūs priimti racionalius sprendimus? Daktaras Ph.Lee abejoja.

Anot torių parlamentaro gydytojo Phillipo Lee, daugelis jo kolegų susidūrė su iki tol nepažintais potyriais: sutriko miegas, pasikeitė mitybos įpročiai, o sunkiai suvaldomos emocijos išsilieja ašaromis plenarinių posėdžių salėje. A.Percy neslepia: stresą parlamentarai dažniau nei įprastai malšina alkoholiu. Jo frakcijos kolega Huw Merrimanas numetė svorio: liemens apimtis sumažėjo net 10 cm.

Dar sunkiau parlamento moterims. Policija užkirto kelią pasikėsinimui nužudyti leiboristę Rosemary Cooper, tačiau grasinimų sulaukė dar daugiau jos kolegių. Jess Phillips prisipažino pirmą kartą ėmusi jausti rytinį nerimą ir turi prisiversti atsikelti.

Ar šie streso apimti žmonės pajėgūs priimti racionalius sprendimus? Daktaras Ph.Lee abejoja.

Surgiuvę planai

Nuo politinio elito neatsilieka ir paprasti piliečiai.

Už Jungtinės Karalystės likimą ES balsavęs 61-ų Paulas Groomas antrina savo kardiologui: prieš dvejus metus patirtas širdies smūgis – "Brexit" padarinys. "Kasdien galvoju apie "Brexit", – žurnalistams prisipažino prieš kurį laiką Prancūzijoje apsigyvenęs vyras. – Planavome parduoti namus Jungtinėje Karalystėje ir taip užsitikrinti finansiškai saugią ateitį. Tuomet atėjo "Brexit". Mūsų gyvenimas sustojo. Mes, kaip ir dauguma kitų, nebežinome, kaip toliau gyvensime."

Porą ėmė kankinti nemiga ir mintys apie grįžimą į gimtinę: "Kai pabundu naktį, pirmiausia tikrinu naujienas – kas vyksta parlamente."

40-metis Italijos pilietis Luciano Santoro, nuo 2013-ųjų dirbantis ir gyvenantis Londone, atvirkščiai: dėl "Brexit" nusprendė palikti Jungtinę Karalystę. "Nebebuvo įmanoma gyventi taip, tarsi nieko nebūtų įvykę. Nuo referendumo dienos abu su žmona negalėjome nė dienos negalvoti apie "Brexit" ir jo padarinius mūsų gyvenimui. Nebepajėgiame džiaugtis gyvenimu ir planuoti, – sakė jis. – Jaučiamės tokie vieniši. Labiausiai skaudina tai, kad yra žmonių, kurie negirdi mūsų. Jie nuolat sako, kad viskas bus gerai. Mums jau nėra gerai."

Baimė ir nerimas

ES piliečiams Jungtinėje Karalystėje siekianti atstovauti projekto "In Limbo" iniciatorė Elena Remigi baugina: pastaruoju metu gerokai pagausėjo žmonių, kalbančių apie savižudybę, daugiau depresijos atvejų, panikos priepuolių.

Nuogąstavimą kelia ir neseniai paviešinti tyrimo, kurio metu įvertinti 326 rinkimų apygardų gyventojų sveikatos būklė, duomenys. Palygintas 2011–2016 m. skirtų antidepresantų ir kitų vaistų, kurių vartojimas paprastai nesusijęs su išorės veiksniais (insulino, geležies preparatų, medikamentų nuo podagros ir pan.) kiekis. 2016-ųjų liepą, tai yra, po "Brexit" referendimo, antidepresantų išrašyta 13,4 proc. daugiau nei kitų vaistų. Skirtumų tarp šalies regionų, kuriuose gyvena daugiau "Brexit" šalininkų, ir ES entuziastų, nepastebėta.

Tyrėjai pabrėžia, kad padidėjęs antidepresantų vartojimas nėra tiesioginis išaugusio krūvio psichikai indikatorius, tačiau atkreipia dėmesį, kad žmonės ypač jautriai reaguoja į ekonomiškai ir politiškai nestabilaus meto iššūkius.

Artėjant pirmajai "Brexit" datai, kovo 29-ajai, Psichikos sveikatos fondo atlikta apklausa atskleidė, kad 43 proc. britų per praėjusius dvylika mėnesių jautė bejėgiškumą. 39 proc. buvo pikti, o 38 proc. – susirūpinę dėl šalies išstojimo iš ES. 17 proc. sakė, kad dėl "Brexit" padidėjo streso lygis ir tik 26 proc. teigė per pastaruosius metus dėl "Brexit" nepajutę jokių pasikeitimų. 9 proc. "Brexit" suteikė vilties, 3 proc. džiaugėsi, o 2 proc. jautėsi užtikrintai.

Anot fondo vadovo Marko Rowlando, apklausos metu triskart daugiau "Brexit" priešininkų nei šalininkų sakė jaučiantys baimę, bejėgiai jautėsi praktiškai identiškas kiekis abiejų stovyklų atstovų.

Geografine prasme apklausos rezultatai ypatingi tuo, kad susirūpinimo laipsnis auga atvirkščiai proporcingai atstumui nuo Londono: gyvenantys arčiau sostinės baiminasi labiau. "Ir visa tai – nepaisant aplinkybės, kad miestuose "Brexit" bus mažiau jaučiamas", – pastebėjo M.Rowlandas.

Jo kolegė iš nacionalinės psichiatrų oprganizacijos dr. Louise Theodosiou, pastebi, kad žmonėms nerimą kelia pernakt besikeičianti situacija. Nerimą kelianti tendencija – žmonės it žuvis jaukas traukia antraštės, kurios trikdo, verčia veltis į diskusijas, bet nepateikia tikro situacijos vaizdo. "Taip, svarbu būti informuotam, nes informacija gali sumažinti nerimą, tačiau nuolatinis žinių srautas gali būti labai sunkus iššūkis", – sako ji.

Yra ir dar kelios aistros, kurios iki šiol politikei padėdavo atsipalaiduoti, suteikdavo teigiamų emocijų: sudoku, pasivaikščiojimai gamtoje ir kulinarija.

Ramybę atgauna namuose

Kaip beprotišką tempą, debatų, derybų tiek su partneriais ES, tiek su oponentais savoje partijoje ir parlamente, ištveria Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May? Ji iki užkimimo (ir tiesiogine prasme) tikina opoziciją, kad "Brexit" – neatšaukiamas projektas, gina savąjį išstojimo sutarties variantą ir sako atsistatydinsianti iš posto tik tada, kai įgyvendins pažadą baigti "Brexit" procesą.

Kartais su legendine Geležine ledi Margaret Thatcher lyginama antroji šalies istorijoje premjerė įprato kovoti. Sako, jau būdama 18-os Theresa Brasier – tokia buvo jos mergautinė pavardė – žinojo vadovausianti Vyriausybei. Bent jau taip teigia jos studijų Oksforde draugai.

Kažkada, kai vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, paklausta, kiek valandų per parą miega, T.May atsakiusi: 5–6. Daugiau sau negalinti leisti dėl nesibaigiančių darbo reikalų. Tačiau dabar, neabejoja publicistai, ji priversta pasitenkinti ne daugiau nei keturiomis – lygiai kaip ir jos pirmtakė.

Mažai miego, didelis spaudimas šalyje ir iš ES partnerių, ne ką mažiau kritikos – rami 62-ejų T.May gali likti tik privačiame gyvenime, apie kurį visuomenei mažai kas žinoma. Viename interviu politikė sakė, kad jos užnugaris, uola, į kurią atsiremia, esąs jos sutuoktinis. Tuo ji įsitikino, kai vienas paskui kitą išėjo tėvai: 1981-aisiais tėvas žuvo avarijoje, po metų mirė ir išsėtinės sklerozės iškankinta motina.

Finansų srityje dirbantis Philippas Johnas May, su kuriuo T.May susituokė 1980-aisiais, visada rėmė žmonos politinę karjerą. Jis buvo pirmasis, emocingai pasveikinęs premjerę laimėjus pirmąjį balsavimą dėl nepasitikėjimo. Bendrų studijų draugų teigimu, abu popildo vienas kitą: ji – ambicinga, uždara, jis – linkęs bendrauti.

Yra ir dar kelios aistros, kurios iki šiol politikei padėdavo atsipalaiduoti, suteikdavo teigiamų emocijų: sudoku, pasivaikščiojimai gamtoje ir kulinarija. Sako, į premjero rezidenciją T.May atsigabenusi daugiau kaip 150 kulinarijos knygų. Kurios receptai ją žavi labiausiai – niekas nežino. Tačiau viena aišku: nei ramiems pasivaikščiojimams, nei virtuvės magijai premjerė tikrai neturi laiko. Bent kol kas.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS