Nesutariantys ES lyderiai rengiasi aptarti atsigavimo po pandemijos planą | KaunoDiena.lt

NESUTARIANTYS ES LYDERIAI RENGIASI APTARTI ATSIGAVIMO PO PANDEMIJOS PLANĄ

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį derėsis dėl didžiulio pagalbos paketo, turinčio padėti jų ekonomikoms atsigauti po koronaviruso pandemijos, bet išliekant didelių nesutarimų reikšmingos pažangos nesitikima.

ES padėtis yra sunki: patvirtinta daugiau kaip 110 tūkst. mirties nuo COVID-19 atvejų, o Bendrijos ekonomika dėl karantino priemonių tikriausiai susitrauks 7,1 procento.

Nors 27 bloko narės sutinka, kad reikės šimtų milijardų eurų skatinimo paketo, jos nesutaria dėl detalių, ypač iš kokių šaltinių turėtų būti finansuojamos šios priemonės.

Lyderiai bendraus vaizdo ryšiu ir viruso krizę aptarinės jau ketvirtą kartą per septynias savaites. Pasak vieno aukšto rango Briuselio pareigūno, šis faktas atspindi „iššūkio rimtumą ir bendram sprendiniui teikiamą svarbą“.

Tačiau bendro pagrindo labai trūksta. Pandemija vėl atvėrė 2009 metų finansų krizės žaizdas, iš naujo supriešindama šiaurines ir pietines Europos valstybes.

Pietinės šalys, tokios kaip pandemijos smarkiai paveiktos ir įsiskolinusios Ispanija bei Italija, reikalauja „solidarumo“ – turtingų šiaurinių šalių finansinės pagalbos.

Italijos premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė), kuris siekia ES bendro skolinimosi priemonės, pramintos „koronaobligacijomis“, antradienį laikėsi griežtos pozicijos.

Italijos parlamentui jis pasakė, kad nesutiks su „jokiais kompromisais“ ir nepritars „pigiam susitarimui“.

Tuo tarpu šiaurinės valstybės, kurioms vadovauja Vokietija ir Nyderlandai, atsisako net svarstyti „koronaobligacijų“ idėją ir nedega noru finansuoti Viduržemio jūros regiono vyriausybes, kurias kaltina išlaidavimu.

Nesutarimų mastą rodo ir tai, kad lyderiai po vaizdo konferencijos net nepaskelbs savo įprasto bendro pareiškimo, naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatas.

„Nereikėtų turėti perdėtų lūkesčių dėl šio susitikimo“, – sakė kitas diplomatas.

Ispanijos pasiūlymas

Ispanija pasiūlė subsidijomis, o ne paskolomis padėti smarkiai paveiktoms šalims ir finansuoti tai iš „nuolatinės ES skolos“, kurią remtų bloko ilgalaikis biudžetas.

Madridas įrodinėja, kad taip būtų išvengta dar didesnės skolų naštos nusilpusioms nacionalinėms ekonomikoms.

Tačiau ši idėja atrodo pasmerkta žlugti. Vienas aukšto rango diplomatas sakė, kad jo šalis „niekada nesutiks“ su tokia mintimi.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), kuris pirmininkaus viršūnių pasitarimui, antradienį lyderiams išsiuntinėtame kvietime kartelės aukštai neiškėlė.

Jis ragino lyderius tik dėti pastangas, kad būtų įkurtas ilgalaikis Europos atsigavimo fondas bloko ekonomikai po pandemijos atsitraukimo atstatyti.

Lyderiai turėtų paprašyti Europos Komisijos išanalizuoti tikėtinus poreikius ir pateikti pasiūlymą.

Jie taip pat pasirašys 540 mlrd. eurų skubios pagalbos paketą, dėl kurio anksčiau šį mėnesį sutarė ES finansų ministrai.

Jokio susitarimo iki vasaros

Dėl ilgalaikio fondo dydžio minimi įvairūs skaičiai, bet ketvirtadienį sprendimo nesitikima.

Eurogrupės vadovas  Mario Centeno (Mariju Sentenu) siūlė, kad fondą sudarytų nuo 700 mlrd. iki 1,5 trln. eurų, o Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as (Briuno Le Meras) kalbėjo apie trilijono eurų sumą.

Prancūzų pareigūnai mano, kad nėra didelės tikimybės iki birželio ar liepos susitarti dėl ilgalaikio atsigavimo fondo.

„Mums reikia fizinio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo, mažiausiai vieno, o šiuo metu tai neįmanoma“, – sakė šaltinis Prancūzijos prezidentūroje.

Vienas ES aukšto rango pareigūnas pripažino, kad susitarimo iki vasaros tikriausiai nebus, bet sakė, kad ketvirtadienio pasitarime gali būti pasiekta pažangos dėl bloko naujo septynerių metų biudžeto adaptavimo pandemijos pasekmėms spręsti.

Atsigavimo fondo įtraukimas į 2021–2027 metų biudžetą suteikia tam tikrų garantijų šiaurinėms šalims, bet dar labiau komplikuoja ir taip sunkius debatus dėl ES išlaidų prioritetų ateinančiais metais.

Tai taip pat reiškia tikimybę, kad neturtingų rytinių Europos šalių bus paprašyta atsisakyti plėtros pinigų siekiant sumokėti už atsigavimą turtingesnėse valstybėse, tokiose kaip Ispanija ir Italija.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS