(NE)VILTIES KANDIDATAS BANDO SUTELKTI ALTERNATYVIĄJĄ RUSIJĄ

Norą dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose pareiškęs Borisas Nadeždinas – Vladimiro Putino alternatyva ar statistas balsavimo procedūrai įteisinti? Artimiausių dienų įvykiai neabejotinai leis atsakyti į klausimą, ar politikas su viltį reiškiančia pavarde neliks tik jos simbolis.

Ažiotažas – ne tik centre

Socialiniuose tinkluose gausu nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti įvairiuose Rusijos miestuose nusidriekusios ilgos eilės žmonių, norinčių savo parašais įtvirtinti paramą opozicijos politiko sprendimui dalyvauti kovo 17-ąją vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Žmonės būriuojasi ne tik sostinėje ar Sankt Peterburge, bet ir Jekaterinburge, Krasnodare, Petrozavodske.

B. Nadeždino kampanijos tinklalapyje antradienio rytą skelbta, kad pavyko surinkti kiek daugiau nei 100 tūkst. parašų, ketvirtadienį šis skaičius pasiekė 158 tūkst.

Nors lapus su remiančių piliečių parašais Vyrausiajai rinkimų komisijai reikia pateikti sausio 31-ąją, B. Nadeždino komanda pranešė baigsianti juos rinkti anksčiau, kad galėtų patikrinti kiekvieną parašą. Be kita ko, reikia įvykdyti ir kitą sąlygą: iš vieno regiono turi būti surinkta ne daugiau kaip 2 500 parašų.

Tai nemenkas iššūkis potencialiems rinkimų dalyviams, kurį įveikti galima tik turint po visą šalį išsibarsčiusią komandą. Kita vertus, šis reikalavimas yra svarbus indikatorius, galintis parodyti, ar vadinamasis liberalusis kandidatas domina ne tik politinio centro, Maskvos, Sankt Peterburgo gyventojus, kurių balsų paprastai nepakanka proputiniškiems likusių šalies regionų rinkėjams atsverti.

Parašus renkančių atstovų geografija B. Nadeždino rinkimų kampanijos tinklalapyje atrodo gana solidžiai: parašai rinkti ir Kaliningrado srityje, ir Užbaikalėje, ir net Sachaline. Užsienio šalyse – taip pat: parašai rinkti nuo Vilniaus, Haifos (Izraelis) iki Portu (Portugalija).

Išimtis: B. Nadeždinas iki šiol buvo bene vienintelis viešas Rusijos politikas, kuris net ir propagandistų laidose karą vadino klaida. / „Wikipedia“ nuotr.

Legali antikarinė akcija

Indikacijų, kad Rusijos prezidento rinkimai bus tikri, atitiks civilizuotose šalyse priimtus standartus, o ne, kalbant Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžiais, bus tik biurokratinė procedūra, nėra.

Po plataus masto invazijos į Ukrainą pilietinės teisės Rusijoje buvo dar labiau suvaržytos. Už karo kritiką net savo socialiniame tinkle ar pacifistinį meno kūrinį baudžiama realia laisvės atėmimo bausme, skiriant humanizmo principų neatitinkančias bausmes.

Pvz., Aleksandra Skočilenko, Sankt Peterburgo prekybos centre keitusi etiketes į antikarinius šūkius ir prieš karą pasisakęs Maskvos savivaldos deputatas Aleksejus Gorinovas buvo nuteisti septynerių metų laisvės atėmimo bausmėmis. Syktyvkaro gyventojas Dmitrijus P. buvo trejiems metams pasiųstas už grotų vos už tris komentarus apie Krymo tiltą. Iš viso, žmogaus teisių organizacijos „OVD Info“ duomenimis, dėl antikarinės pizicijos baudžiamosios bylos iškeltos 818 asmenų.

Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos veiklą galima prilyginti tik su pogrindžiu: pagrindinis oficialiai informacijai alternatyvių žinių šaltinis – į užsienį persikrausčiusių redakcijų redaguojami portalai, Nyderlanduose įsitvirtinusi televizija „Dožd“, kanalus „YouTube“ įkūrę pavieniai žurnalistai.

Masinės klastotės – praeityje, 2018 m. šiam tikslui pasitelktas elektroninis balsavimas, pagrindinės nepriklausomų rinkimų stebėtojų organizacijos „Golos“ veiklos paralyžiavimas (jos lyderis Grigorijus Melkonjansas buvo apkaltintas nepageidaujamos organizacijos įkūrimu ir yra suimtas) nepalieka iliuzijų, kad kovo 15–17 d. Rusijoje galėtų įvykti tarptautinius standartus atitinkantys rinkimai.

Ko tuomet galima pasiekti remiant B. Nadeždiną, telkiant jį palaikančius Rusijos rinkėjus, agituojant juos pasirašyti už šį kandidatą, o vėliau – atiduoti už jį savo balsą?

Į šį klausimą susiskaldžiusi rusų opozicija pateikia du atsakymus. Viena stovykla (tarp kitų –  verslininkas Michailas Chodorkovskis ir Aleksejaus Navalno komanda) akcentuoja, kad paremdami atvirai karą kritikuojantį kandidatą rusai išreikš savo antikarinę poziciją. Šiuo faktu egzilio rusai galėtų naudotis ir kalbėdami apie Rusijos visuomenę, nes kol kas net ir alternatyvūs sociologiniai tyrimai rodo ją besąlygiškai remiant karo veiksmus Ukrainoje.

B. Nadeždinas pasisako už paliaubas, bet nekalba apie tai, ar sustabdžius karą reikėtų išvesti Rusijos kariuomenę iš užimtų Ukrainos žemių. Jis akcentuoja derybas.

Anot politologės Jekaterinos Šulman, eilės prie parašus renkančių aktyvistų – legali antikarinė demonstracija. Žmonės šiam veiksmui ryžtasi net abejodami, ar šie sąrašai tikrai pateks į Vyriausiąją rinkimų komisiją, o ne saugumo tarnyboms.

Jaukas rinkėjams?

Pesimistai įsitikinę, kad derėtų ignoruoti rinkimus ne tik dėl dirbtinai kuriamo B. Nadeždino kaip opozicijos lyderio įvaizdžio.

V. Putinui esą svarbiausia sudaryti rinkimų iliuziją. Tuomet jis ir toliau galėtų vadintis išrinktu lyderiu, o milijonai šalies žmonių toliau gyventų tikėdami, kad gyvena modernioje valstybėje, nesuprasdami, kad yra mulkinami per valdžios valdomus informacijos kanalus skleidžiant melą.

Politologas Aleksandras Kynevas dar pernai rudenį prognozavo, kad valdžiai prezidento rinkimuose reikės saugaus „liberalaus kandidato“, nes taip galėtų paskatinti rinkėjų aktyvumą, kurio, esant nuobodžiai kampanijai ir stingant intrigos, užtikrinti neįmanoma. „Reikia, kad būtų kažkoks judėjimas, panašus į gyvenimą“, – sakė jis.

Įtarimų, kad B. Nadeždinas ir yra tokia valdžios palaiminta alternatyva, procedūros statistas, kelia ir kliūtys, su kuriomis susidūrė kita alternatyvi kandidatė – žurnalistė Jekaterina Duncova. Jai gruodžio pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija net neleido rinkti parašų.

Interviu Aleksandro Pliuščevo kanalui B. Nadeždinas savo sėkmę aiškino ankstesniuose rinkimuose įgyta patirtimi, savo komandos, kurioje – profesionalūs teisininkai, kvalifikacija.

Be to, jis galėjo remtis iškėlusios partijos ištekliais: ne tik finansiniais, bet ir administraciniais. Dėl to buvo galima surengti partijos regioninių skyrių konferencijas, o vėliau – ir suvažiavimą Maskvoje.

Prieš V. Putiną ir karą

Skeptikai prognozuoja: B. Nadeždinas bus pašalintas iš rinkimų maratono, o jei jam ir bus leista dalyvauti, Kremlius leisiąs paskelbti, kad už jį esą balsavo minimalus skaičius rinkėjų, ir šį rezultatą aiškins menku antikarinių idėjų populiarumu.

B. Nadeždinas įsitikinęs, kad tuo atveju, jei jis nebus pašalintas iš rinkimų, už jį balsuos gerokai daugiau rinkėjų. „Turi būti išgirstas balsas žmonių, kurie nenori V. Putino dar šešeriems ar dvylikai metų, turi būti išgirstas balsas žmonių, kurie nori taikos, – sakė B. Nadeždinas. – [Padaryti] kad už mane balsuotų dešimtys milijonų žmonių, kurie nenori V. Putino amžiams ir specialiosios karinės operacijos tęsimo, – mano darbas. Jų (nenorinčių, kad tęstųsi karas Ukrainoje, – aut. past.) – tikrai ne 2 proc., o 20–25 proc.“

Paklaustas, ar, jei būtų leista dalyvauti rinkimuose, tikisi juos laimėti, politikas sakė neabejojantis savo pergale, nors jos gali ir nepavykti pasiekti šiemet kovą.

Oficialūs rėmėjai

B. Nadeždiną šiandien galima vadinti vadinamosios sisteminės alternatyvos atstovu. Politinę karjerą diplomuotas fizikas pradėjo Boriso Jelcino eros metais Maskvos srities Dolgoprudno mieste. 1997–1999 m. jis buvo tuomečio vicepremjero Boriso Nemcovo ir premjero Sergejaus Kirijenkos, kuris dabar vadovauja Kremliaus vidaus politikos blokui, patarėjas. 1999–2003 m. jis buvo ypatinga veikla neišsiskyręs Valstybės Dūmos deputatas nuo Dešiniųjų jėgų sąjungos partijos.

Kai Dešiniųjų jėgų sąjungai užsitrenkė Valstybės Dūmos durys, B. Nadeždinas buvo partijos „Dešinysis reikalas“ politinės tarybos narys, 2016 m. kandidatavo į Dūmą su Boriso Titovo „Augimo partija“, o 2021 m. – su partija „Už teisingą Rusiją“.

B. Nadeždinas prezidento rinkimuose dalyvautų kaip partijos „Pilietinė iniciatyva“, kurią 2012 m. įkūrė buvęs Rusijos ekonomikos ministras (1992–1993 m.) Andrejus Nečajevas, atstovas. Partijos politinei tarybai 2010-ųjų viduryje priklausė nuo persekiojimo į užsienį pabėgęs Dmitrijus Gudkovas ir persitvarkymo laikmečio demokratas Vladimiras Ryžkovas. Jos rinkimų kampanijos štabui vadovavo dabar egzilyje gyvenantis nuomonės formuotojas Maksimas Kacas.

2018 m. prezidento rinkimuose ši partija iškėlė Kseniją Sobčak, kuri galiausiai surinko 1,68 proc. balsų. Su V. Putinu asmeniniais ryšiais susijusios populiarios visuomenės veikėjos netikėtą iniciatyvą politologai tąkart vadino Kremliaus projektu, siekiant sudaryti tiek rinkimų iliuziją, tiek išskaidyti opozicijos rinkėjų balsus.

B. Nadeždinas kategoriškai neigia savo ryšius su valdžia. „Nei prezidento administracijos, nei jokių oligarchų už manęs nėra. Visa mano kampanija finansuojama tik iš paprastų žmonių aukų“, – curretime.tv sakė jis.

Šalis vis labiau grimzta į viduramžių feodalizmą ir obskurantizmą. Iš Europos valstybės, kuria Rusija siekė tapti šimtmečius, ji rizikuoja tapti Kinijos vasale.

„Šiandien manęs klausiate, kaip čia yra, kad aš kažką sakau (kritikuoju valdžią – red. past.), o vis dar esu gyvas ir laisvas. Šio klausimo manęs klausia jau kelis mėnesius. Kokie keli mėnesiai! Manęs to klausia jau 20 metų. Aš į jį atsakiau. Tikriausiai todėl, kad visada buvau Rusijos politikoje. Putino dar net nebuvo, o aš jau buvau ten. Galbūt tai ir yra priežastis. Aš nežinau“, – aiškino B. Nadeždinas.

Kitoks balsas

Bene pagrindinis B. Nadeždino programos akcentas – jo nuomonė apie Rusijos invaziją į Ukrainą. Jis nuosaikiai pasisako prieš karą, net per centrinę televiziją transliuojamose pagrindinių Kremliaus propagandininkų laidose kritikavo Maskvos veiksmus, keldamas nuostabą, kaip apskritai jam leidžiama kalbėti eteryje.

B. Nadeždinas sako, kad V. Putinas padarė lemtingą klaidą, pradėdamas specialiąją karinę operaciją, dėl kurios atsirado daug „žuvusiųjų ir neįgaliųjų“, o žmonės apskritai „bijo turėti vaikų“.

„Nė vienas iš SKO (B. Nadeždinas invaziją vadina specialiąja karine operacija, SKO, – aut. past.) tikslų nebuvo įgyvendintas. Ir mažai tikėtina, kad jis bus įgyvendintas be didžiulės žalos ekonomikai ir nepataisomo smūgio Rusijos demografijai“, – sakoma oficialiajame politiko manifeste.

„Šalis vis labiau grimzta į viduramžių feodalizmą ir obskurantizmą. Iš Europos valstybės, kuria Rusija siekė tapti šimtmečius, ji rizikuoja tapti Kinijos vasale. Tačiau V. Putino pasitraukimas yra tik pirmas būtinas žingsnis. Rusijos laukia sunkus kelias, kad ji pasuktų į ateitį ir išvengtų nuopuolio į chaosą ir katastrofą“, – aiškinama dokumente.

B. Nadeždinas pasisako už paliaubas, bet nekalba apie tai, ar sustabdžius karą reikėtų išvesti Rusijos kariuomenę iš užimtų Ukrainos žemių. Jis akcentuoja derybas, o į klausimą, kam priklauso Krymas, neatsako vienareikšmiškai – kalba lygindamas jį su Elzasu ir Lotaringija, dėl kurių daugybę metų kovojo Prancūzija ir Vokietija.

Be to, B. Nadeždinas žadėjo paleisti politinius kalinius, minėjo būtinybę kurti „šalies ateitį, į kurią laisvi, išsilavinę žmonės žiūrės ir norės grįžti ar atvykti“.