Šeštadienį minint Žemės valandą daugybė pastatų ir istorinių objektų visame pasaulyje, tarp jų – dangoraižis „Empire State Building“ ir Jungtinių Tautų būstinė Niujorke, Paryžiaus Eifelio bokštas, Maskvos Kremlius, Atėnų Akropolis ir Sidnėjaus operos rūmai – 60-čiai minučių paskendo tamsoje.

Manoma, kad kasmet rengiamoje akcijoje, kurios tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitos planetai keliamas grėsmes, dalyvavo milijonai žmonių 170 šalių ir teritorijų.

2007 metais Sidnėjuje kilusi iniciatyva šiandien jau yra pasauline aplinkosaugos kampanija.

Pasak renginį organizuojančio Pasaulio gamtos fondo (WWF), padaryta didžiulė pažanga atkreipiant dėmesį į prastą planetos ekologinę būklę.

„Pradėjome Žemės valandą 2007-aisiais, siekdami parodyti lyderiams, kad žmonėms rūpi klimato kaita,“ – sakė akcijos koordinatorius Siddarthas Dasas (Sidarthas Dasas).

„Kad ši simbolinė akimirka šiandien virto pasauliniu judėjimu, daug pasako apie tai, kokį didžiulį vaidmenį žmonės vaidina sprendžiant jų gyvenimui įtakos turinčius klausimus,“ – pabrėžė jis.

Žemės valandos kelionė aplink pasaulį prasidėjo Sidnėjuje 20 val. 30 min. vietos laiku, kai valandai užgeso šviesos daugelyje uosto krantinių pastatų.

„Visiškai pritariu šiai idėjai, – sakė Sidnėjuje pakalbintas 24-erių studentas Edas Gellertas (Edas Gelertas). – Manau, žmonės galbūt vengia pripažinti, kad klimato kaita vyksta, todėl džiugu matyti, kaip miestas buriasi ir palaiko Žemės valandą.“

Iš Australijos akcija pajudėjo vakarų link per Aziją: buvo užgesinta elektra daugumoje Honkongo Viktorijos uostą supančių dangoraižių, o Švedagono pagodą Mianmare nutvieskė 10 tūkst. aliejinių lempų.

Penkioms minutėms buvo išjungtas garsiausio Prancūzijos simbolio Eifelio bokšto apšvietimas, o Dubajaus dangoraižis "Burj Khalifa", didžiausias pastatas pasaulyje, buvo užtemdytas visą valandą.

Jungtinėje Karalystėje prie akcijos prisidėjo 270 garsių statinių, tarp jų – Londono Didžiojo Beno laikrodžio bokštas, Didžiosios Britanijos Parlamento rūmai ir apžvalgos ratas „London Eye“ (Londono akis).

Vokietijoje užtemo Brandenburgo vartai ir Berlyno rotušė. Iš viso Žemės valandoje dalyvavo apie 300 šalies miestų.

Singapūre apšvietimą išjungė apie 200 organizacijų. Organizatorių teigimu, 35 tūkst. žmonių stebėjo pasirodymus ir dalyvavo „anglies dioksido į aplinką neišmetančiose lenktynėse“. Kai kurie jų dalyviai, siekdami pabrėžti laukinės gamtos apsaugos svarbą, vilkėjo pandų ir tigrų kostiumus.

Japonijoje minint Žemės valandą buvo užgesintos ryškiosios Tokijo Ginzos rajone esančio „Sony“ pastato šviesos.

Prie akcijos taip pat buvo kviečiami prisijungti gyventojai ir verslo atstovai; ją paremti buvo galima ir socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak WWF, skirtingose šalyse organizatoriai stengėsi pabrėžti joms aktualias klimato kaitos problemas. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas atsinaujinančiai energetikai, o Kinijoje buvo skatinamas tvaresnis verslas.

Akivaizdūs įrodymai

Pernai jau trečius metus iš eilės mokslininkai užfiksavo aukščiausią šių laikų temperatūrą Žemėje.

2015 m. Paryžiuje šalys susitarė pasaulinį atšilimą apriboti dviem laipsniais pagal Celsijų, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio temperatūromis.

Daugelio mokslininkų teigimu, su tokiu lygiu žmonija dar gali išvengti blogiausių klimato pasekmių, susijusių su kylančiu jūros lygiu, smarkėjančiomis sausromis, potvyniais ir audromis.

„Besikeičiantis klimatas – matomas įrodymas, kad mūsų veiksmai gali turėti poveikį, – sakė S.Dasas. – Mūsų reikalas užtikrinti, kad mūsų daromas poveikis padėtų pagerinti gyvenimą žmonėms aplink mus ir atokiau, dabar ir ateityje“.

Žemės valanda – yra daugiau simbolinė akcija. Duomenys apie tai, kiek energijos sutaupoma jos metu, nėra renkami.