Nepajėgdama įveikti nesutarimų Ukraina vėl paprašė tarpininkų pagalbos

Aukščiausiajam teismui paskelbus antrojo turo rinkimus negaliojančiais, atrodė, jog politinė krizė Ukrainoje pradės slopti. Šeštadienį ketinę vykti į Kijevą tęsti tarpininkavimo misijos Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus ir Aleksandras Kvasnevskis, išanalizavę situaciją, tokių savo ketinimų atsisakė. Tačiau per parą įtampa Ukrainoje vėl sustiprėjo ir kadenciją baigiantis šalies vadovas pakvietė tarpininkus grįžti į Kijevą ir pabandyti abi puses dar sykį susodinti už vieno derybų stalo.

Parlamentas laikinai nutraukė darbą

Situacija paaštrėjo Aukščiausiajai Radai nutraukus darbą ir paskelbus, kad kitas posėdis įvyks tik gruodžio keturioliktąją. Anksčiau tikėtasi, jog Ukrainos parlamentas priims prezidento rinkimus reglamentuojančias įstatymų pataisas, kad bus pakeista centrinė rinkimų komisija. Tačiau taip neatsitiko. Proprezidentinės frakcijos reikalavo, kad vienu balsavimu būtų priimtos Konstitucijos ir Prezidento rinkimų įstatymų pataisos. Tuo tarpu opozicija tam pasipriešino. Konstitucinės pataisos numato kai kurių prezidento galių perdavimą ministrų kabinetui, o prezidentą rinkti ne visuotiniuose rinkimuose, o balsuojant parlamente.

Ši žinia prie Aukščiausiosios Rados susirinkusius opozicijos šalininkus smarkiai nuvylė. Jie išvadino parlamentarus tinginiais, ragino grįžti atgal į posėdžių salę tęsti darbą, kol bus priimti vis pakartotiniams rinkimams reikalingi teisiniai aktai. Parlamentarams nebuvo leista išeiti iš pastato, užblokuoti visi išėjimai.

Kitas nesutarimų objektas - V.Janukovičiaus vadovaujama vyriausybė. Nors Aukščiausioji Rada nusprendė atstatydinti ministrų kabinetą, šį sprendimą dar turi patvirtinti kadenciją baigiantis prezidentas Leonidas Kučma. O jis kol kas tyli. Antra vertus, Ukrainos vadovą galima ir suprasti. Tokioje įtemptoje situacijoje palikti šalį be vyriausybės paprasčiausiai gali būti pavojinga. Be to, kadenciją baigiantis L.Kučma prarastų paskutinę savo atramą ir jam beliktų pasikliauti tik Maskva ir rytinės Ukrainos, kitaip tariant V.Janukovičius, rinkėjais.

Abipusiai kaltinimai ir ultimatyvūs reikalavimai

Esant tokiai situacijai, Ukrainos prezidentas L.Kučma vakar apkaltino opoziciją, jog ji išsižadėjo ankstesnių susitarimų, kurie buvo pasiekti dalyvaujant užsienio tarpininkams ir paprašė juos skubiai grįžti prie derybų stalo. Galimas daiktas, jog šiandien į Kijevą vėl skris ir Aleksandras Kvasnevskis, ir Valdas Adamkus. Tikimasi sušaukti dar vieną apskritojo stalo posėdį ir aptarti, kaip vykdomi ankstesniojo susitarimo punktai.

Tuo tarpu opozicijos lyderis V.Juščenka paragino savo šalininkus pradėti trijų savaičių rinkimų maratoną ir apkaltino valdžią sužlugdžius derybas, kuriose buvo ieškoma išeities iš politinės krizės. Po teismo sprendimo V.Juščenka tapo dar ryžtingesnis ir jau perėjo prie savotiškų ultimatumų. Daugiatūkstantiniame mitinge Kijevo centre jis pareiškė, jog nesutiks su konstitucine reforma ir prezidento įgaliojimų apribojimu, kol kadenciją baigiantis šalies vadovas L.Kučma nepatvirtins parlamento sprendimų, reikalaujančių garantuoti pakartotinių rinkimų skaidrumą. V.Juščenka teigė neatsisakąs reformos, bet ji, opozicijos kandidato nuomone, turi vykti po rinkimų. Jis taip pat pakartojo savo reikalavimus L.Kučmai - patvirtinti vyriausybės atstatydinimą ir pakeisti centrinės rinkimų komisijos sudėtį.

Išvežė iš Kijevo savo šeimą

Baimindamasis provokacijų, opozicijos kandidatas išvežė iš Kijevo savo šeimą.

“Net šiandien mano šeima negali gyventi Kijeve”, - pareiškė V.Juščenka interviu vienam britų laikraščiui. - Mano vaikai negali vaikščioti į mokyklą”.

Pasak V.Juščenkos, jis vos nemirė, kai buvo bandyta jį nunuodyti. Nuo to laiko opozicijos lyderio veidas tebėra subjaurotas kažkokios paslaptingos ligos. Tačiau kandidatas į prezidentus žadėjo netrukus atskleisti visas šio kraupaus įvykio detales.

Britų dienraščio “The Sanday Telegraph” teigimu, V.Juščenkos priešininkai kaltina jo antrąją žmoną, turinčią dvigubą pilietybę - Ukrainos ir JAV - neva ji yra Centrinės žvalgybos šnipė.

Tuo tarpu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija vakar paragino Ukrainos pareigūnus leisti tarptautiniams stebėtojams nekliudomai stebėti pakartotinai rengiamą antrąjį prezidento rinkimų ratą, kad būtų išvengta rezultatų klastojimo, kaip atsitiko praėjusį kartą.