Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė tęsti taikos derybas po to, kai šią savaitę Berlyne buvo duotas naujas postūmis siekiant išspręsti dešimtmečius trunkantį konfliktą, penktadienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir jo kolega iš Azerbaidžano Jeyhunas Bayramovas (Džeichunas Bairamovas) Berlyne dvi dienas vedė derybas, kurias suorganizavo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). Ji sveikino „drąsius žingsnius“ siekiant taikos susitarimo.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė penktadienį pareiškė, kad abi šalys „labai suinteresuotos toliau kartu aiškintis neišspręstus klausimus ir šiuo tikslu vėl susitikti“.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos ketvirtadienį paskelbtame pareiškime taip pat teigė norinčios tęsti derybas dėl neišspręstų klausimų.

Vokietijos atstovė spaudai pasveikino susitarimą tęsti derybas kaip labai gerą ženklą ir sakė, kad abi šalys nori žingsnis po žingsnio siekti taikos susitarimo.

Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Praėjusių metų rugsėjį Azerbaidžano pajėgos per žaibišką puolimą Kalnų Karabache pasiekė, kad pasiduotų armėnų separatistai, dešimtmečius kontroliavę šį kalnuotą regioną.

Įtampa išlieka didelė nuo tada, kai Baku atkovojus Kalnų Karabacho kontrolę beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – pabėgo į Armėniją.

Dialogas Berlyne buvo pradėtas po netikėto tiesioginio abiejų šalių vadovų susitikimo Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose anksčiau šį mėnesį.

Tarpininkaujant Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) Miunchene susitarė tęsti taikos derybas.