Prie Juodosios jūros esanti valstybė po spalį įvykusių ginčijamų parlamento rinkimų, kuriuose pergalę paskelbė valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, išgyvena politinę suirutę. „Sakartvelo svajonė“ ėmėsi griežtų priemonių prieš protestuotojus, opozicijos lyderius, pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą.

Opozicija pasmerkė rinkimus kaip suklastotus. Tai sukėlė masinius protestus, kurie sustiprėjo, Tbilisiui atidėjus derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES). Sakartvelo narystės ES siekis yra įrašytas į šalies konstituciją.

Sakartvelo prezidentas Micheilas Kavelašvilis – vienas iš lyderių, kurio teisėtumą opozicija atsisako pripažinti, – penktadienį pareiškė suteikęs malonę opozicinės partijos „Lelo“ lyderiams Mamukai Chazaradzei ir Badriui Džaparidzei, „kad niekas net neturėtų pagrindo teigti, jog vietos rinkimai vyksta ribotos konkurencijos sąlygomis“.

Kritikai kaltina valdančiąją partiją posūkiu į autoritarizmą ir suartėjimu su Maskva, tačiau vyriausybė šiuos kaltinimus neigia.

„Lelo“ yra viena iš dviejų opozicinių grupių, pasirengusių varžytis spalio 4-osios rinkimuose, kuriuos boikotuoja kitos opozicinės jėgos.

Jų sprendimas įtraukti kandidatus į balsavimo biuletenį dar labiau padidino nesantaiką tradiciškai susiskaldžiusioje Sakartvelo opozicijos stovykloje.

Birželį M. Chazaradzė ir B. Džaparidzė, aršūs vyriausybės kritikai, buvo nuteisti kalėti aštuonis mėnesius. Jiems taip pat dvejus metus uždrausta dirbti valstybės tarnyboje už atsisakymą duoti parodymus parlamentinei komisijai, tiriančiai įtariamus piktnaudžiavimus valdant dabar kalinamam buvusiam reformistų prezidentui Micheilui Saakašviliui.

Jie pasmerkė tyrimą kaip neteisėtą, siekiant nutildyti kitaminčius.

Parlamentinė komisija yra dalis to, ką kritikai vadina platesnėmis valdančiosios partijos pastangomis uždrausti visas pagrindines opozicines grupes.