Sekmadienį interviu Čekijos savaitraščiui „Respekt“ Lenkijos aukščiausiasis diplomatas taip pat pakomentavo gruodžio pradžioje Baltųjų rūmų paskelbtą Amerikos nacionalinio saugumo strategiją (NSS), nustatančią JAV užsienio ir saugumo politiką valdant Donaldo Trumpo administracijai.
R. Sikorskis sakė sutinkantis su daugeliu NSS išdėstytų punktų, įskaitant tuos, kurie susiję su ištekliais ir saugumu. Jis pridūrė, kad 33 puslapių dokumente pateikiama daugeliu atžvilgių realistiška analizė, nors kai kurie ideologiniai elementai yra prieštaringi.
Pasak ministro, dokumente išdėstyta JAV pozicija neturėtų stebinti. Jis pabrėžė, kad Vašingtonas „turi daugiau spręstinų problemų“, o Europa privalo prisiimti didesnę finansinę atsakomybę už savo saugumą, bei atkreipė dėmesį į Lenkijos išlaidas gynybai, padidintas nuo 2 proc. iki beveik 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Kalbėdamas apie galimą Rusijos karinės agresijos išplitimą, R. Sikorskis teigė netikintis, kad prezidentas Vladimiras Putinas rizikuotų pradėti karą su NATO, nes pasibaigus karui Ukrainoje Maskvai reikės laiko persiginkluoti kitam konfliktui, tačiau Aljansas irgi turi laiko sustiprinti savo armijas.
R. Sikorskis taip pat abejojo, kad Vašingtonas išves savo karius iš Europos. Diplomatas teigė netikintis, kad taip įvyktų, bei pabrėžė, kad Europos Sąjunga (ES) nuo pirmosios D. Trumpo kadencijos padvigubino karines išlaidas.
Ministras atsisakė komentuoti platesnę nepublikuotą NSS versiją, kurią praėjus kelioms dienoms po oficialaus dokumento paskelbimo citavo specializuotas JAV leidinys „Defence One“. Dokumente neva minima Lenkija, Austrija, Italija ir Vengrija kaip šalys, su kuriomis Vašingtonas turėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad atitolintų jas nuo ES. R. Sikorskis tokius pranešimus vadino spėlionėmis, į kurias jis negalįs atsakyti.
(be temos)
(be temos)