SUNKŪS LAIKAI SUARTINO RUSIJĄ IR KUBĄ

Dėl invazijos į Ukrainą Maskvai tampant vis labiau izoliuotai pasaulinėje arenoje, Rusija pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos griūties pradėjo rodyti didelį dėmesį Kubai.

Šiais metais ši Karibų jūros regiono valstybė priėmė net kelis aukščiausio rango Rusijos pareigūnus, įskaitant saugumo tarybos sekretorių Nikolajų Patruševą, valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vykdomąjį direktorių Igorį Sečiną ir rusų verslininkų atstovą Borisą Titovą.

Daugiausia dėmesio sulaukė balandį įvykęs Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo savaitės trukmės vizitas į Lotynų Amerikos sąjungininkes, įskaitant Venesuelą ir Nikaragvą, kurioms, kaip ir Kubai bei Rusijai, taikomos Vakarų sankcijos.

„Rusijai reikia prekybos partnerių ir politinių sąjungininkų, o Lotynų Amerika suteikia ir vieno, ir kito galimybę“, – naujienų agentūrai AFP sakė Aberdyno universiteto Škotijoje profesorius, Rusijos santykių su Lotynų Amerika ekspertas Mervynas Bainas (Mervinas Beinas).

Praėjusią savaitę Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Černyšenka parengė veiksmų planą, kaip paspartinti bendradarbiavimą su Kuba, kurią krečia didžiausia per tris dešimtmečius ekonominė krizė ir kurioje nuolat trūksta maisto, degalų ir vaistų.

Abi šalys pasirašė apie tuziną susitarimų, kuriais siekiama atnaujinti prekybos santykius statybos, informacinių technologijų, bankininkystės, cukraus, transporto ir turizmo srityse.

Tačiau neaišku, kokiu lygiu šis bendradarbiavimas gali būti plėtojamas, sakė M. Bainas.

D. Černyšenkos plane taip pat minima, kad Kubai reikia pakeisti tam tikrus įstatymus ir sušvelninti privačioms įmonėms taikomus apribojimus.

Komunistinė sala dėl didėjančių ekonominių sunkumų jau buvo priversta savo centralizuotą ekonomiką atverti smulkiajam ir vidutiniam privačiam verslui.

Kuba paskelbė atnaujinusi tiesioginius skrydžius iš Maskvos į pajūrio kurortą Varadero, o Rusijos turistai nuo kovo mėnesio šioje šalyje gali naudotis rusiška mokėjimo sistema „Mir“.

Patraukli dėl geografinės padėties

Rusų pareigūnų vizitai į Kubą įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai salos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis (Migelis Diasas-Kanelis) Maskvoje aplankė savo kolegą Vladimirą Putiną.

Šaltojo karo metais abi komunistinės šalys buvo artimos sąjungininkės, tačiau šis bendradarbiavimas staiga nutrūko 1991 metais iširus sovietų blokui.

Iki tol 75 proc. Kubos komercinių mainų vyko su komunistine sąjungininke.

Beveik visiškai nutrūkę santykiai nuo 2005-ųjų vėl suaktyvėjo, o dabartinis tarpusavio prekybos lygis yra aukščiausias nuo to laiko.

Rusijos duomenimis, 2022-aisiais abiejų šalių komerciniai santykiai pasiekė 450 mln. dolerių (419 mln. eurų) ribą – iš jų 90 proc. sudarė aliejaus ir sojų pupelių aliejaus pardavimai Kubai.

Ryšių stiprinimas Rusijai neša geopolitinę naudą.

Havana išlieka neutrali dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir susilaikė nuo Jungtinių Tautų šiuo klausimu surengto balsavimo.

Tačiau šią savaitę M. Diazas-Canelis patikino D. Černyšenką, kad Kuba besąlygiškai remia Rusiją tame, ką pavadino jos susidūrimu su Vakarais, o trečiadienį Havana balsavo prieš Pasaulio sveikatos organizacijos rezoliuciją, smerkiančią Rusijos išpuolius prieš Ukrainos sveikatos apsaugos sistemą.

Vakarai į tai sureagavo.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) ketvirtadienį paragino finansinę krizę išgyvenančią Kubą stiprinti ekonominius ryšius su europiečiais, kurie yra pagrindiniai jos prekybos partneriai.

Vizito į susitikimą su privačių įmonių vadovais metu J. Borrellis priminė Kubai, kad jos verslo santykiai su ES yra dvigubai didesni nei su Rusija ir Kinija kartu sudėjus.

Putino Rusija nėra SSRS... o Putinas nėra suinteresuotas išleisti milijonus dolerių, kad Kuba liktų Rusijos orbitoje, be to, Rusija ir taip neturi tam pinigų.

Pasak ICESI universiteto, esančio Kalio mieste Kolumbijoje, akademiko Vladimiro Rouvinskio, pagalba, kurią Rusija gali suteikti Kubai, yra ribota ir nė iš tolo nepanaši į tą, kurią Šaltojo karo metais teikė Sovietų Sąjunga.

„Putino Rusija nėra SSRS... o Putinas nėra suinteresuotas išleisti milijonus dolerių, kad Kuba liktų Rusijos orbitoje, be to, Rusija ir taip neturi tam pinigų“, – teigė dar vienas Rusijos santykių su Lotynų Amerika ekspertas.

Nors Maskva artimiausiu metu neturėtų išleisti didelių pinigų, V. Rouvinskis teigė, kad Vakarų besąlygiška parama Ukrainai reiškia, jog Kuba Rusijai yra patraukli dėl savo geografinio artumo Jungtinėms Valstijoms.

„Tai simbolinio abipusiškumo logika, [nes] bet koks užsiminimas apie Rusijos karinių pajėgų buvimo šioje saloje galimybę sukelia didelį nerimą kitoje Floridos sąsiaurio pusėje“, – sakė ekspertas.