Teroras svetimomis rankomis

Švedijos radijas SVT atskleidė, kad Teheranas siūlo gaujų nariams sandorį: mainais už išpuolius prieš Izraelio objektus ir užsienyje gyvenančius iraniečius paleisti Rawa Majidą, pagal kilmę vadinamą Kurdų lape, kuris šiuo metu sulaikytas Irane.

„Yra darbo Vokietijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, – visur. Jie mus naudoja kaip politinį įrankį“, – žiniasklaida citavo neįvardytą Švedijos kriminalinio pasaulio atstovą. Irano nurodomi taikiniai: užsienyje gyvenantys iraniečių žurnalistai, pirmiausiai – televizijos „Iran International“ darbuotojai; Izraelio ambasados, sinagogos ir žydų bendruomenės, su Izraeliu susijęs verslas.

Švedijos saugumo policija „Säpo“ patvirtino, kad Iranas naudoja šios šalies gaujas kaip įrankį kovai su disidentais ir žydų įstaigomis.

Išpuolius vykdo dažniausiai nepilnamečiai, užverbuojami socialiniuose tinkluose. 2024 m. sausį prie Izraelio ambasados Stokholme susprogdinta granata, o spalį buvo šaudoma. Po šio incidento praėjus kelioms valandoms, prie kitos Izraelio diplomatinės atstovybės, Kopenhagoje, susprogdintos dvi granatos – dėl šio incidento įtariami du jauni švedai. Tų pačių metų spalį Geteborge trylikametis paauglys apšaudė Izraelio gynybos įmonę „Elbit Systems“, prie kurios pernai vasarą buvo rastas sprogmuo. Žiniasklaidos duomenimis, pareigūnai išpuolius sieja su „Foxtrot“ tinklu.

Kita lyga

R. Majido gauja, kaltinama Švedijoje daugybe žmogžudysčių, sprogimų, šaudynių ir laikoma pagrindine narkotikų platintoja šioje šalyje, jau ne vienus metus dėl teisės dominuoti kriminalių verslų rinkose kariauja su kitomis grupuotėmis – „Vårby“, „Bandidos“. Ypač aštrus konfliktas – su buvusio partnerio Ismailo Abdo grupuote. Santykiai pablogėjo 2023 m. rudenį nužudžius jo motiną. Dažniausiai nusikaltimams samdomi nepilnamečiai, užverbuojami socialiniuose tinkluose. Švedijoje siaučiančio gaujų karo aukomis neretai tampa niekuo dėti praeiviai.

Laikraštis „Dagens Nyheter“, remdamasis Izraelio žvalgybos „Mossad“ dokumentais, teigia, kad R. Majidas, vienas labiausiai ieškomų Švedijos nusikaltėlių, dirba Irano režimui.

2018 m. iš Švedijos į Turkiją, kur jam pavyko gauti vadinamąją auksinę vizą, vėliau – į Iraną pabėgęs, nuo 2020 m. tarptautiniu mastu už sunkius narkotikų nusikaltimus ir žmogžudysčių planavimą ieškomas gaujos vadas buvo suimtas. Saugumo šaltiniai teigia, kad jo paleidimo sąlyga – palankus atsakymas į siūlymą organizuoti išpuolius per savo tinklą. „Dagens Nyheter“ cituojamo kriminologo Ardavano Khoshnoodo teigimu, Teheranas suteikė R. Majidui apsaugą ir padeda jam, o šis remia Iraną rengiant išpuolius prieš Izraelio taikinius.

SVT duomenimis, Iranas taip pat bando paveikti ir I. Abdo tinklą, versdamas jį vykdyti išpuolius Europoje. Pagrindinis taikinys – žiniasklaidos įmonė, kurią Iranas laiko režimo priešininke ir „viskas, kas susiję su Izraeliu – sinagogos, ambasados, diplomatai“.

Tačiau „Foxtrot" konkurentai atmetė analogišką Irano pasiūlymą. „Nesame teroristai, nenorime kištis į šitą mėšlą. Mes jau kariaujame su Lape. Negalime pradėti dar vieno karo prieš Izraelį“, – sakė vienas šaltinis.

Manipuliuoja įkaitais

Irano ambasada Švedijoje paneigė SVT pranešimus, apkaltindama iranofobijos skatinimu.

Saugumo tarnybos patvirtina, kad Iranas panašią taktiką taiko ir kitose Europos šalyse. Tai rodo sistemingą metodą, kai autoritarinės valstybės instrumentalizuoja organizuotą nusikalstamumą tarptautiniams tikslams.

Šie įvykiai vyksta Irano ir Švedijos diplomatinio konflikto fone. Santykiai pablogėjo, kai 2022 m. vasarą Švedijoje kalėti iki gyvos galvos už žmogžudystes ir sunkius nusikaltimus žmoniškumui buvo nuteistas iranietis Hamidas Nouri. Dar vykstant teismo procesui, Teheranas reikalavo paleisti kaltinamąjį, o nepavykus padaryti spaudimo Švedijos teismams, pareiškė, kad šios šalies piliečiai Irane nėra saugūs.

2022 m. balandį Teherane buvo suimtas su privačiu vizitu atvykęs švedų ES diplomatas Johanas Floderusas, kuris, Irano teisingumo portalo duomenimis, kaltinamas žvalgybiniu bendradarbiavimu su sionistu režimu, Švedijos agentų tinklo kūrimu ir korupcija. J. Floderusui gresia mirties bausmė.

2024 m. pradžioje Irane buvo suimtas dar vienas švedas – dvidešimtmetis iš Vidurio Švedijos, įtariamas bendrininkavimu dėl žmogžudystės. Jam 2023 m. gruodį Švedijos prokuratūra yra išdavusi tarptautinį arešto orderį.

Saugumo tarnybos patvirtina, kad Iranas panašias taktikas taiko kitose Europos šalyse. Tai rodo sistemingą metodą, kai autoritarinės valstybės instrumentalizuoja organizuotą nusikalstamumą tarptautiniams tikslams.