Europos Parlamentui (EP) balsų dauguma pritarus iniciatyvai įsteigti specialų tarptautinį tribunolą, kuriame už invaziją į Ukrainą turėtų atsakyti Vladimiras Putinas ir jo aplinka, toliau kuriama teisinė bazė, leisianti persekioti karo iniciatorius ir vykdytojus.

Svarbiausia – argumentai

EP pritarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarų inicijuotai rezoliucijai. Šiuo dokumentu ES ir Bendrijos institucijos raginamos imtis iniciatyvos ir skubiai įsteigti specialų tribunolą, kuris leistų patraukti atsakomybėn Rusijos vadovą ir Baltarusijos prezidentu save laikantį Aliaksandrą Lukašenką, teikiantį paramą Rusijos kare su Ukraina. Už tokį teismą pasisakė 427 parlamentarai, 33 susilaikė. Devyniolika balsavo prieš.

Nors EP jau anksčiau bent keliose rezoliucijose palaikė siūlymą tokį tribunolą steigti, ketvirtadienį priimtos rezoliucijos tikslas – išsamiai pateikti argumentaciją, kodėl tai yra vienintelis būdas.

EP rezoliucijoje nurodoma, kad toks specialusis tribunolas „turėtų būti įsteigtas nedelsiant, remiantis tarptautiniu susitarimu tarp panašiai mąstančių valstybių ir remiant Jungtinėms Tautoms“.

EP patvirtintame dokumente teigiama, kad šio tribunolo įsteigimas bus labai aiški žinia tiek Rusijos visuomenei, tiek tarptautinei bendruomenei, kad V. Putinas ir Rusijos politinė ir karinė vadovybė gali būti nuteisti už nusikaltimus Ukrainai.

Bandoma lopyti spragą

„Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) neturi mandato tirti karo agresijos nusikaltimų, todėl visi tarptautiniai teisininkai pripažįsta, kad čia yra didelė tarptautinės teisės spraga ir iš esmės ją šiuo metu įmanoma užpildyti įkuriant specialų tribunolą“, – BNS teigė europarlamentaras Andrius Kubilius.

Hagoje įsikūręs TBT dar kovą pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Jis turėjo tokią teisę, nes Kyjivas pripažino jo jurisdikciją, nors nei Rusija, nei Ukraina nėra 2002 m. įsteigto teismo narės. Rusija buvo pasirašiusi sutartį, tačiau jos neratifikavo, o vėliau atsisakė būti TBT šalimi.

Nors Romos statuto, kuriuo 1998 m. buvo įsteigtas TBT, pakeitimai suteikė šiam teismui įgaliojimus nuo 2018-ųjų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už agresiją, jis vis dar negali to daryti prieš narių statuso neturinčias valstybes. Vienintelis būdas – kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Tačiau nuolatinę vietą joje turinti Rusija automatiškai vetuotų tokį sprendimą.

„Kitas dalykas – taisyti Romos statutą, bet tai irgi užtruktų metų metus. Akivaizdu, kad vienintelis būdas, kaip pasiekti Rusijos atsakomybę už karo agresijos nusikaltimus, – steigti tribunolą“, – kalbėjo A. Kubilius.

Kyjive nuogąstaujama, kad TBT, kurio kompetencijai priklauso tirti genocido, agresijos, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, galės priimti nuosprendžius tik konkretiems asmenims už atskirus karo nusikaltimus ir negalės patraukti baudžiamojon atsakomybėn visos Kremliaus vadovybės už invaziją į Ukrainą.

Akivaizdu, kad vienintelis būdas, kaip pasiekti Rusijos atsakomybę už karo agresijos nusikaltimus, – steigti tribunolą.

Be to, pagal tarptautinę teisę vadovai ir aukščiausieji valstybės pareigūnai turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Todėl dabar pagrindinis EP narių uždavinys – rasti teisinį mechanizmą, kuris leistų įsteigti specialų tribunolą karo prieš Ukrainą iniciatoriams ir vykdytojams.

Ankstesnės patirtys

Dar 2017 m. Ukraina kreipėsi su ieškiniu į JT Tarptautinį Teisingumo Teismą, prašydama Krymo aneksiją ir konfliktą Donbase pripažinti nusikaltimais. Tačiau ši dar 1945 m. įkurta institucija sprendžia tik ginčus tarp valstybių, nevertina asmenų veiklos.

Kalbant apie specialųjį karo Ukrainoje iniciatoriams ir vykdytojams skirtą tribunolą, prisimenami kiti panašiu tikslu įsteigti teismai. 1993–2017 m. veikė karo nusikaltimams buvusioje Jugoslavijoje tirti skirtas tribunolas. 1994–2015 m. tribunole teisti tutsių genocido Ruandoje iniciatoriai ir vykdytojai, o 2002–2013 m. specialiajame tribunole prieš teisingumą stojo konflikto Siera Leonėje kaltininkai.

Nuo 2009 m. veikia specialusis tribunolas, kurį kartu su JT įsteigė Libanas, siekiantis ištirti Libano premjero Rafico Hariri nužudymą ir su tuo susijusius nusikaltimus.

Visais atvejais teisiamųjų suole norėta matyti ne eilinius nusikaltimų dalyvius, bet iniciatorius. Tad Ruandos tribunolas pateikė kaltinimus ne 120 tūkst. piliečių, kaip manoma, vykdžiusių genocidą, bet tik 98 pagrindiniams veikėjams.

Vis plačiau palaikoma idėja

EP patvirtinta rezoliucija – neįpareigojantis dokumentas, tačiau ji atspindi politinę poziciją, sulaukiančią vis platesnės paramos.

Pernai lapkritį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen iškėlė idėją įsteigti „specializuotą teismą“, kuriame būtų teisiami Kremliaus pareigūnai, o už agresiją būtų persekiojama baudžiamąja tvarka.

Pirmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock taip pat paragino įsteigti naujo formato teismą, kuris padėtų „patraukti Rusijos vadovus atsakomybėn“.

Pernai gruodį Didžiojo septyneto šalių vadovai bendra deklaracija pareiškė sieksiantys, kad Rusijos prezidentas būtų patrauktas atsakomybėn už invaziją į Ukrainą ir kad Rusija atlygintų karo padarytą žalą.

JAV ambasadorė pasaulinio baudžiamojo teisingumo klausimais Beth Van Schaak išsakė kelias šiuo metu svarstomas galimybes surengti specialų tarptautinį V. Putino teismą. Visų pirma Ukraina ir JT galėtų sudaryti dvišalę sutartį, kuriai pritartų JT Generalinė Asamblėja ir kurią politiškai remtų visa tarptautinė bendruomenė.

Pagal antrąjį variantą Ukraina kartu su ES ir Europos Taryba įsteigtų vidaus teismą, kuris taip pat gautų tarptautinę paramą balsuojant JT Generalinėje Asamblėjoje. Abiejose bylose bus teisiamas ribotas skaičius kaltinamųjų, aukščiausioji Rusijos politinė vadovybė ir kai kurie aukšto rango kariškiai.

JT jau parengė rezoliucijos projektą, kuriuo siekiama įsteigti karinį tribunolą Rusijai. Tačiau kai kurie politikai mano, kad tokio teismo idėjos stūmimas gali turėti priešingą poveikį – Maskva nutrauktų bet kokias taikos derybas ir karo veiksmai būtų tęsiami su nauja jėga. B. van Schaak mano esant tikslinga karo nusikaltimais kaltinamus rusus teisti už akių, jei jų ekstradicija neįmanoma.

Specialusis tribunolas galėtų vykti tarptautine teisingumo sostine vadinamoje Hagoje – panašiai kaip Niurnbergo procesas, kuriame buvo teisiami nacistinės Vokietijos karo nusikaltėliai. Šį miestą gruodžio pabaigoje siūlė ir Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra.

Ar pavyks atvesdinti?

Maskva anksčiau pareiškė nepripažinsianti jokių tribunolų, žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kiek utopiškas būdas specialiame tribunole siekti teisingumo atrodo ir skeptikams, primenantiems, kad daugybė represijų, karo ir genocido kurstytojai teisingumo laukė arba vis dar laukia ilgus metus. Daugybei jų pavyko dingti be pėdsakų arba jie mirė nesulaukę atpildo už nusikaltimus. Tie, kurie būdavo nuteisiami, teisiniu būdu bandydavo susigrąžinti savo reputaciją ar, gausių rėmėjų palaikomi, skelbdavosi kone kankiniais.

Pavyzdžiui, TBT, iki šiol nagrinėjančio Afrikoje įvykdytus karo nusikaltimus, kaltinamųjų sąraše – kariniai ir politiniai vadovai, tačiau jame nėra lojalių žurnalistų, kolaborantų ar pašalinių asmenų. Tik šeši karo nusikaltėliai iš Centrinės Afrikos Respublikos, Malio ir Kongo Demokratinės Respublikos buvo teisiami ir gavo realias, nors ir gana švelnias, bausmes.

Pesimistai nuogąstauja, kad nepavyks pasiekti potencialių tribunolo herojų – Rusijos politinės ir karinės vadovybės, atsakingos už nesantaiką ir ukrainiečių žudymą, išdavimo ne tik tol, kol šalį valdo V. Putinas, bet kol Kremliuje neįsitvirtins demokratinė valdžia.

Tokio tribunolo steigimo šalininkai pabrėžia: net jei V. Putinas ir kompanija nebūtų išduoti, vien prasidėjęs teismo už akių procesas turės labai svarbią moralinę reikšmę. „Ateis laikas, kai mes juos išvysime ne tik teisiamųjų suole, bet ir už grotų“, – Ukrainos radijui sakė europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Jis pabrėžė, kad rezoliucijoje minimas ir Baltarusijos režimas, tiesiogiai dalyvaujantis kare su Ukraina. „Jie žino, kokius nusikaltimus padarė, ir reikia tiesiog sukurti sąlygas, kad abu prisipažintų juos padarę. Tikiuosi, kad tai bus gera pamoka visiems politikos niekšams, kurie kelia grėsmę stabilumui pasaulyje“, – sakė jis.

Skubūs veiksmai

EP paragino ES ir partnerius ieškoti teisinių būdų, kaip panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas, – tai gali būti kompensacija už Rusijos padarytus tarptautinės teisės pažeidimus Ukrainoje. Turi būti apsvarstyta galimybė dėl nusikaltimų sunkumo panaikinti šiam turtui taikomą suverenų imunitetą. Anot dienraščio „Deutsche Welle“, nepanaikinus imuniteto, apie Rusijos valstybinio turto konfiskavimą negali būti nė kalbos.

Parlamento rezoliucijoje teigiama, kad svarbiausias praktinis veiksmas, siekiant įsteigti specialųjį tribunolą, turėtų būti tarptautinė specialioji prokuratūra, kuri tirtų agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus. Apie tai kalbėjo ir už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas. Kalbėdamas su įstatymų leidėjais jis pabrėžė, kad prieš pradedant veikti tribunolui reikia sukurti agresijos nusikaltimo tyrimo mechanizmą.

Speciali tarptautinė prokuratūra bus pirmasis kovos su nebaudžiamumu už šį Ukrainoje įvykdytą nusikaltimą etapas. Anot J. Reynderso, ES jau tariasi su Kyjivu, ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisės srityje agentūra „Eurojust“ ir TBT dėl prokuratūros įsteigimo.