Europos Komisijai (EK) penktadienį pasiūlius nustatyti maksimalius tarifus rusiškų ir baltarusiškų grūdų importui į Europos Sąjungą (ES), jos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis sako, kad tai sustabdytų jų patekimą į Bendrijos rinką.

Už prekybą atsakingas eurokomisaras sako, jog ES atšaukia Rusijai taikytas „palankiausios šalies lengvatas“, be to, pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ES gali taikyti didesnius importo tarifus.

„Todėl šiems produktams iš Rusijos ir Baltarusijos siūlome taikyti vadinamąsias PPO tarifų lubas. Šie tarifai yra draudimo lygyje, efektyviai užtikrinant, kad į ES nebūtų importuojami rusiški ir baltarusiški grūdai“, – Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistams sakė V. Dombrovskis.

„Šie tarifai de facto užkirs kelią rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams į ES rinką, kadangi tai daryti taps komerciškai neperspektyvu“, – pridūrė EK atstovas. 

Šie tarifai de facto užkirs kelią rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams į ES rinką.

Komisija penktadienį pasiūlė padidinti importo tarifus į ES iš Rusijos ir Baltarusijos įvežamiems grūdams, aliejinėms augalų sėklos ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.

Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams iki šiol nebuvo taikomi jokie ES importo muitai.

EK vicepirmininko teigimu, importo tarifai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

„Bet iš esmės visais atvejais tarifai, kuriuos turėtume pasiūlyti, turės draudimo poveikį šių prekių patekimui į ES rinką“, – kalbėjo EK vicepirmininkas.

Komisijos pasiūlymas pateiktas po to, kai trečiadienį Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino EK visiškai uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į ES. Šalių žemės ūkio ministrų kreipimąsi inicijavo Lietuva.

Apie tai, kad Briuselis siūlo padidinti tarifus Rusijos ir Baltarusijos grūdams, ketvirtadienį pasibaigus pirmajai Europos Vadovų Tarybos (EVT) dienai pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Tai neleis rusiškiems grūdams destabilizuoti šių produktų ES rinkos. Tai neleis Rusijai naudotis pajamomis, gautomis iš šių prekių eksporto. Galiausiai tai užtikrins, kad į ES rinką nepatektų nelegalus Rusijos pavogtų ukrainietiškų grūdų eksportas“, – kalbėjo EK pirmininkė.

Jos pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiskundė ES vadovams, kad yra neteisinga leisti neribotai įvežti rusiškus grūdus į Europą ir riboti jų importą iš Ukrainos.

Savo ruožtu, V. Dombrovskis tikisi, kad nauji apribojimai panaikins įtampą, kylančią dėl iš Ukrainos į ES patenkančių grūdų.

„Sunku pasakyti, kaip tiksliai į šiuos ribojimus reaguos rinka, bet mes taip pat manome, kad jie sumažins su importu iš Ukrainos kylančią įtampą“, – teigė EK vicepirmininkas.

Vis dėlto Komisija nesiūlo taikyti ribojimų per ES į kitas šalis tranzitu gabenamiems rusiškiems ar baltarusiškiems grūdams.

„Dėl rusiškos žemės ūkio produkcijos tranzito klausimo taip pat buvo diskutuojama, tačiau didžioji dauguma šalių narių nepritaria šiems ribojimams (tranzitui – BNS), kad tai nepakenktų apsirūpinimo maistu saugumui kitose šalyse, taip pat nemaitintų Rusijos naratyvų, kad tai yra Vakarų sankcijos, kaltos dėl maisto kainų kilimo, kurį ypač matėme 2022-aisiais“, – kalbėjo V. Dombrovskis.

Sprendimą dėl EK pasiūlymo kvalifikuota balsų dauguma priims ES Taryba po to, kai Bendrijai pirmininkaujanti Belgija sudarys darbo grupę dėl muitų. V. Dombrovskio teigimu, tarp ES šalių yra politinė valia apriboti rusiškų žemės ūkio produktų importą į Bendriją. 

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Tuo metu vien javų importas iš Rusijos į Bendriją, palyginti su 2022-asiais, pernai išaugo 56,4 proc. iki 1,5 mln. tonų (2022 metais – 959 tūkst. tonų). Didžiausios jų importuotojos Bendrijoje – Italija, Latvija, Ispanija ir Graikija.

Trečiadienį Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino EK visiškai uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į ES. Šalių žemės ūkio ministrų kreipimąsi inicijavo Lietuva.

Šalių iniciatyvą kovo 26 dieną nagrinės ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba.

Kovo pradžioje Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlė parlamentui priimti rezoliuciją dėl kreipimosi į EK, raginant europiniu lygiu uždrausti rusiškų grūdų importą ir tranzitą per ES šalis.

Tuo metu beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų yra pasiūlę laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, be to, pasiūlė uždrausti ir šios produkcijos tranzitą.