„Galiu pripažinti patį faktą, kuris deja yra liūdinantis, kad tokio aukšto pelningumo sąlygomis iš tikrųjų įkainiai yra padidinti, ir tai kelia klausimų tiek mums, tiek ir visai visuomenei“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Finansinės paslaugos nėra dar viena paslauga, kurią gali pasirinkti. Yra ir vartotojo prisirišimas prie finansinių paslaugų teikėjo, yra ir tam tikri regioniniai, finansinio raštingumo klausimai, kurie taip greitai nesisprendžia. Todėl tas įkainių kėlimas, deja, yra ir jautrus, ir skausmingas atskiroms visuomenės dalims“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.

G. Šimkus ragino žmones nebijoti atsisakyti bankų paslaugų, kuriomis jie yra nepatenkinti, ir rinktis kitų finansų įstaigų teikiamas paslaugas. Jis priminė, kad visų kredito ir mokėjimo įstaigų įkainiai yra skelbiami LB svetainėje.

„Kviečiu finansinių paslaugų vartotojus rinktis, ir jeigu nepatinka teikiamos paslaugos judėti į kitą finansinių paslaugų teikėją, prabalsuoti kojomis, arba pasirinkti tą geriausią paslaugų krepšelį, tame tarpe ir bazinių mokėjimo paslaugų krepšelį, kuris, tikiuosi, atpigs“, – teigė G. Šimkus. 

Vyriausybė balandį pritarė Finansų ministerijos ir LB siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus.

Skaičiuojama, kad Mokėjimų įstatymo pakeitimai, kuriems dar turės pritarti Seimas, krepšelį gyventojams ir smulkiam verslui nuo 2025-ųjų sausio atpigintų nuo 1,47 iki 1 euro, o socialiai remtiniems asmenims – nuo 0,73 iki 0,5 euro per mėnesį.

Praėjusią savaitę BNS skelbė, jog nepaisant dukart didesnio pernai uždirbto pelno, dalis Lietuvos komercinių bankų ketina didinti paslaugų įkainius. Vis dėlto tai darys ne visi didieji bankai.

Kasdienes paslaugas brangina SEB ir „Luminor“, tuo metu tokių planų kol kas neturi „Swedbank“ ir „Citadele“.

Kviečiu finansinių paslaugų vartotojus rinktis, ir jeigu nepatinka teikiamos paslaugos judėti į kitą finansinių paslaugų teikėją, prabalsuoti kojomis, arba pasirinkti tą geriausią paslaugų krepšelį (...)

 

LB valdybos narys Simonas Krėpšta anksčiau sakė, jog bankų sprendimas kelti paslaugų įkainius augant jų pelnui rodo socialinės atsakomybės stoką.

Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais, kai uždirbo 491 mln. eurų.

Ilguoju laikotarpiu plėtrą Baltijos regione planuoja pusė čia veikiančių bankų

Ilguoju laikotarpiu pusė Baltijos šalyse veikiančių tarptautinių finansų grupių planuoja plėtrą regione, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Naujausi Vienos iniciatyvos tyrimai rodo, kad ilguoju laikotarpiu plėstis regione planuoja pusė čia veikiančių tarptautinių finansų grupių, per metus plėtrą planuojančių banku dalis išaugo daugiau negu pusantro karto“, – pirmadienį Vilniuje vykusios konferencijos „Vienna Initiative Full Forum 2024“ metu žurnalistams sakė sakė G. Šimkus.

Anot jo, Baltijos šalių bankų sektoriuje yra didelė bankų, kurie orientuojasi į aukštą pelningumą, koncentracija.

„Šių metų pradžios rodikliai yra šiek tiek kuklesni, tačiau vis tiek pelnas yra įspūdingas ir vienas geriausių regione. Tai reiškia, kad erdvės konkurencijai Lietuvos ir, leisiu sau padaryti platesnį apibendrinimą, Baltijos valstybių regione tikrai yra“, – sakė G. Šimkus.

Anot LB pranešimo, naujausi Vienos iniciatyvos bankų skolinimo tyrimo rezultatai rodo, kad strateginėje perspektyvoje tarptautiniai bankai ketina didinti veiklos apimtį Rytų, Vidurio ir Pietryčių Europos regione. Apie ilgalaikę plėtrą kalbančių tarptautinių bankų dalis per metus pernai padidėjo nuo 30 iki 50 proc.

„Jo patrauklumą didina tai, kad bankų pelningumas regiono šalyse paprastai yra didesnis nei patronuojančiųjų bankų šalyse. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bankų sektoriaus rodikliai yra vieni geriausių Europoje“, – teigiama pranešime.

Vienos iniciatyvinio komiteto pirmininkas bei Kroatijos centrinio banko vadovas Borisas Vujčičius pridūrė, kad šiuo metu Rytų, Pietryčių ir Centrinės Europos regionų tarptautinės institucijos vis dar nepasivijusios Vakarų Europos valstybių, tačiau dėl šios priežasties, jų augimas – spartesnis.

„Per ateinančius trejus metus visų šio regiono tarptautinių institucijų rezultatai augs dar apie tris kartus sparčiau nei senųjų (tarptautinių bankų – BNS)", – konferencijoje teigė jis.

Vienos iniciatyvos forumas – nuolatinis aukšto lygio centrinių bankų, tarptautinių organizacijų, didžiausių tarpvalstybinių bankų grupių ir kitų finansų sektoriaus suinteresuotųjų šalių atstovų diskusijų forumas, kuriame politikos formuotojai ir sektoriaus atstovai dalijasi nuomonėmis apie konkrečius klausimus iš skirtingų perspektyvų.

Šią savaitę Vilniuje vykstanti tarptautinė konferencija „Vienna Initiative Full Forum 2024“ organizuojama kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Europos investicijų banku, Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banko grupe, Europos centriniu banku ir Europos Komisija.

Vis dėlto centrinio banko vadovas pabrėžė, jog pernai dvejiems metams įvestas karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti skirtas mokestis nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis, jo bazė ateityje mažėtų, o jį pratęsus būtų nukrypta nuo „anksčiau užkoduoto laikinumo principo“.  

„Jeigu būtų įšaldytas (...) solidarumo įnašo skaičiavimo lyginamasis periodas 2019–2022 metų laikotarpiui, tai solidarumo įnašo 2025 metais galėtų būti surenkama apie 50–70 mln. eurų“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Pirmas dalykas (įnašas mažėtų – BNS), dėl mažesnio pelno, antras dalykas – dėl pačio mokesčio dizaino, kad naujos paskolos ir iš jų gaunamos pajamos yra neįtraukiamos į tą solidarumo įnašo bazę“, – pridūrė G. Šimkus. 

Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.

Kadangi tai yra lėšos, kurios yra numatytos skirti gynybos išlaidų finansavimui, (...) net jeigu ir būtų pakeistas solidarumo įnašo periodas, tai nėra tvarus gynybos išlaidų finansavimo šaltinis (...)

 

Preliminariais LB skaičiavimais, 2025 metais šalyje veikiančių bankų pelnas turėtų siekti apie 700 mln. eurų.

„Taigi, vis dar didelis ir solidus, bet mažesnis negu šiais metais (bankų pelnas – BNS), ir tai lemtų keletas priežasčių. Viena yra susijusi su tikėtinu palūkanų normų mažėjimu, kitas dalykas, kad pačių bankų įsipareigojimų struktūra keičiasi. Po truputį, deja ne taip greitai, kaip mes norėtume, auga terminuotųjų indėlių dalis, už kuriuos yra mokamos aukštesnės palūkanos“, – aiškino G. Šimkus.

Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais, kai uždirbo 491 mln. eurų.

Pernai įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Už 2023 metus įnašas skaičiuotas pagal 2018–2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019–2022 metų grynųjų palūkanų pajamas.

„Kadangi tai yra lėšos, kurios yra numatytos skirti gynybos išlaidų finansavimui, (...) net jeigu ir būtų pakeistas solidarumo įnašo periodas, tai nėra tvarus gynybos išlaidų finansavimo šaltinis – tą reikia turėti omenyje. Todėl tie kiti diskutuotini mokesčių pakeitimai yra labai svarbūs, jeigu mes norime užtikrinti tvarų gynybos išlaidų finansavimą ateityje“, – kalbėjo G. Šimkus.

Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku

Pasak ministrės pirmininkės, mokesčio pratęsimas priklausytų nuo jo bazės – kiek valstybė pajamų galėtų surinkti iš šios įmokos.

Siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai, dalis opozicijoje esančių politikų ragina Vyriausybę mokestį pratęsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, jog pritartų bankų solidarumo įnašo pratęsimui. 

Ministrė pirmininkė tikisi, kad sprendimai dėl sklypo Vokietijos gynybos pramonės koncerno gamyklai Lietuvoje bus priimti per artimiausias dvi savaites.

„Nedetalizuosiu kol kas jokių sklypų ir jokių sprendimų, bet diskusijos dėl sklypų paieškos vyksta. Ir jeigu tai bus tas sklypas, kurį jūs turite omenyje, tai tikrai galimi sprendimai, kurie leistų dabartiniam sklypo naudotojui nepatirti nepatogumų, taip pat yra paruošti“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė I. Šimonytė.

„Detalės jau bus tada, kada sprendimai bus priimti. Tikiuosi, kad tai bus per kokias artimiausias dvi savaites padaryta“, – pridūrė ji.

Premjerė teigė, jog amunicijos gamyklai dėl savo veiklos specifikos reikalingas labai didelis sklypas, kokių Lietuvoje nėra daug.

„Jeigu kažkam teks atsisakyti savo valdomo sklypo tam, kad valstybė galėtų sustiprinti savo saugumą ir gynybos pramonę, tai tikrai valstybė ieškos būdų kaip šitą nepatogumą išspręsti“, – sakė I. Šimonytė.

Derybas su „Rheinmetall“ pradėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad gamyklos statybas siekiama pradėti jau šį rudenį. Pasak jos, sklypas būsimoms 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos statyboms gali būti patvirtintas jau netrukus.

Protokolą dėl gamyklos statybų „Rheinmetall“ ir Vyriausybės atstovai pasirašė balandį.

„Priėmus teisės aktų pakeitimus bus sukuriama nauda buitiniams vartotojams, nes atsiras galimybė greičiau reaguoti į mažėjančias energijos produktų kainas rinkose ir tuo būdu nustatyti mažesnius energijos produktų kainas ir tarifus dažniau“, – nurodo pakeitimus siūlanti Energetikos ministerija.

Siūlomi Elektros energetikos, Energetikos bei Gamtinių dujų įstatymų pakeitimai numato, kad ženkliai sumažėjus energijos produktų kainoms rinkose, energetikos įmonės visuomeninę elektros, gamtinių dujų ir centralizuotai tiekiamų SND kainas bei tarifus galėtų perskaičiuoti kartą per tris mėnesius. 

Priėmus teisės aktų pakeitimus bus sukuriama nauda buitiniams vartotojams.

Energetikos įmonėms tokiais atvejais nepateikus pasiūlymo VERT perskaičiuoti kainų ir tarifų, rinkos reguliuotojas juos galėtų nustatyti ir patvirtinti vienašališkai. Naujos kainos būtų taikomos kitą mėnesį po VERT sprendimo.

Visuomeninę elektros kainą reikėtų perskaičiuoti, kuomet skirtumas tarp prognozuojamos elektros įsigijimo kainos bei į visuomeninio tarifo viršutinę ribą įskaičiuotos kainos būtų 40 proc. ar didesnis.

VERT patvirtinti gamtinių dujų tarifai buitiniams būtų perskaičiuojami, kai skirtumas tarp jų bei einamojo pusmečio mėnesių prognozuojamų gamtinių dujų įsigijimo kainų siektų 20 proc. ar daugiau.

Esant tokiam pat skirtumui tarp VERT patvirtintų kainų bei prognozuojamų rinkoje būtų perskaičiuojamos ir centralizuotai tiekiamų SND kainos.

Visuomeninės elektros ir dujų tarifai vartotojams paprastai nustatomi du kartus per metus – nuo sausio ir liepos, SND – kartą per metus.

Pritarus Ministrų kabinetui, pataisas svarstys Seimas.

Jos teigimu, mokesčio pratęsimas priklausytų nuo jo bazės – kiek valstybė pajamų galėtų surinkti iš šios įmokos.   

„Diskusija apie tai (bankų solidarumo įnašo pratęsimą – BNS) negaliu pasakyti, kad yra pasibaigusi, nes viskas priklauso nuo mokesčio bazės – ar mes turime mokesčio bazę, ar mes jos neturime. (...) Tai mes vis dar su Lietuvos banku diskutuojame apie tai, ar turėtume (...) iš tos įmokos mokesčio bazę 2025 metais“, – ketvirtadienį interviu „Verslo žinių“ portalui teigė I. Šimonytė.

„Nesakau, kad tas klausimas yra visiškai uždarytas, bet vis tiek tai nėra šaltinis septyniems ar dešimčiai metų, kaip mes į tai bežiūrėtume“, – teigė premjerė.

Anot I. Šimonytės, bankų rezultatai priklausys ir nuo to, kaip rinkos reaguos į būsimus Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimus.

„Tai nėra ta situacija, kuri buvo 2022 metais, kai sąnaudų pusėje palūkanos vis dar buvo labai žemai, o pajamų pusėje jos pašoko labai staigiai, iš esmės be jokio bankų dalyvavimo, efektyvumo ar kažkokių kitų jų suverenių sprendimų“, – teigė I. Šimonytė. 

Lietuvos bankui (LB) prognozuojant, kad šiemet bankai sumokės 220 mln. eurų laikinojo solidarumo įnašo, banko valdybos narys Simonas Krėpšta anksčiau sakė, kad centrinis bankas nemato poreikio siūlyti jį pratęsti – anot jo, šie metai bankų sektoriui, tikėtina, bus paskutiniai „išskirtinai pelningi“.

Pratęsti laikiną solidarumo siūlė ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Mišrios Seimo narių grupės atstovai – Ekonomikos komitete dirbantis Jonas Pinskus bei Biudžeto ir finansų komitetui priklausantis Andrius Palionis – ketvirtadienį Seime registravo Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisą, kuria siūlo laikinojo solidarumo įnašo mokėjimą ir taikyti ir 2025 metais.

2023-iaisiais įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankam ėmus pelnytis dėl itin sparčiai didėjusių palūkanų normų, kurias ECB didino nuo 2022-ųjų liepos iki 2023 metų pabaigos.

Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų. 

Vis dėlto bendrovės atstovai tikina tęsiantys gamyklai, į kurią ketinama investuoti 400 mln. eurų, tinkamos vietos paieškas bei vertinimus, o dėl investicijos galutinai žada apsispręsti kitais metais.

„Kretingos rajone PAV procedūras sustabdėme atsižvelgdami į (rajono – BNS) tarybos sprendimą dėl nepritarimo planuotai veiklai“, – komentare BNS teigė „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis.

Už tai, kad Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje esančiame Auksūdžio kaime, netoli Palangos kurorto, nebūtų e.metanolio ir vandenilio pramonės, kovo pabaigoje balsavo 22 rajono tarybos nariai, susilaikė vienas, o prieš balsavusiųjų nebuvo.

Planuojamo projekto PAV procedūras bendrovė yra pradėjusi ir Akmenės rajone. Tačiau, anot „European Energy“ atstovo, bendrovė domisi ir vertina daugiau gamyklos statybai galimų vietų.

„Gamyklai tinkamų vietų vertinimas nėra baigtas, o galutinius sprendimus dėl gamyklos statybos Lietuvoje ir vietos pasirinkimo tikimės priimti  ateinančiais metais, kada bus baigti visi vertinimai“, – teigė T. Konkovskis.

Jis pabrėžė, kad galutinis sprendimas dėl investicijų į žaliojo kuro gamyklą Lietuvoje dar nepriimtas: „Bet manome, kad rinka gali būti patraukli tokiai veiklai, todėl anksčiau pradėjome gamyklai tinkamos vietos paieškas.“

„European Energy“ sausį pranešė ketinanti investuoti apie 400 mln. eurų į e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė iki šiol rinkosi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose. Galutinai ją parinkti numatoma 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai būtų galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.

Gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų, ją statant būtų tvarkoma ir tos vietovės bei aplinkinių teritorijų infrastruktūra.

Tačiau iki šiol buvusių potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės nuogąstavo dėl būsimo projekto, jo galimo poveikio aplinkai ir sveikatai.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius anksčiau BNS sakė, jog tarybos nepritarimą gamyklos statybai lėmė tai, jog investuotojai bei centrinės valdžios institucijos nekomunikavo nei su vietos gyventojais, nei su rajono savivaldybe.

Be to, anot jo, situaciją apsunkino ir Valstybės saugumo departamento (VSD) nacionalinių grėsmių ataskaitose anksčiau minėtų asmenų dalyvavimas rajono gyventojų susirinkimuose bei prieš gamyklos statybą nukreiptuose protestuose, taip pat Rusijos kontroliuojamų propagandinių kanalų dėmesys.

„European Energy“ pirmąją pasaulyje didelio masto e.metanolio gamyklą vysto Danijoje, jį turėtų pradėti veikti dar šiemet. Gamyklos produkcija bus naudojama kaip degalai pirmajam pasaulyje CO2 neutraliam krovininiam laivui „Laura Maersk“.

„Švietimo sistemą tiesą sakant taip nureformavo, kad jau pačiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai reikia socialinės pagalbos. Kadangi reikia tos pagalbos, tai socialinės apsaugos ir darbo ministrė kartu tapo ir švietimo ir mokslo ministre“, – šeštadienį LSDP tarybos posėdyje kalbėjo partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė.

„Konservatoriai eidami į Seimo rinkimus deklaravo, kad švietimas bus ir yra jų prioritetas. Jūs matote tą prioritetą?“ – pridūrė ji.

V. Blinkevičiūtė valdančiuosius kaltino „eksperimentais su jaunais žmonėmis“, o padėtį švietimo sistemoje pavadino „chaosu“.

„Kiek galima eksperimentuoti? Pavargome visi nuo to. Kažkokia reforma su tarpiniais patikrinimais. Niekam nepasiruošta! Kiekvieną kartą kažkokia kliurka!“, – teigė LSDP pirmininkė.

Kiek galima eksperimentuoti? Pavargome visi nuo to. Kažkokia reforma su tarpiniais patikrinimais. Niekam nepasiruošta! Kiekvieną kartą kažkokia kliurka!

Balandį atsistatydinus švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui, laikinai švietimo ministrės pareigas šiuo metu eina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

V. Blinkevičiūtė ironiškai atsiliepė apie Seimo konservatorių siūlymą keisti sovietinio dizaino kelio ženklus.

„Nes tai yra taip svarbu kaip bus pakelta briedžio uodega, kaip aš šaržuodama sakau, ar kiek bus pavaizduota perėjų brūkšniukų, kad vardan to šiuo laikotarpiu verta išleisti šimtus ar dešimtis milijonų. Ar nuo to pagerės eismas ir eismo būklė keliuose? Arba tai yra noras specialiai nukreipti kažkur dėmesį, arba tai yra sveiko proto praradimas“, – teigė LSDP pirmininkė.

Valdantiesiems kaltinimai už „priešų paieškas“

LSDP pirmininkė kritikavo valdančiuosius konservatorius už rinkiminę politinę kultūrą, kaltino juos „priešų paieškomis“. 

V. Blinkevičiūtė taip pat kritikavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusią laikinąją Seimo komisiją ir jos išvadas.

„Penki Seimo nariai (...) nusprendžia, kad Konstitucija pažeista, viskas blogai ir apdrabsto visus purvais. Ir dabartinį prezidentą, ir Valstybės saugumo departamentą, ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir Generalinę prokuratūrą. Visus aplinkui nori apjuodinti, sukiršinti ir neva iš to bus kažkoks progresas ir prašviesėjimas valstybėje“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

„Tai yra nieko daugiau kaip toks valdančiųjų konservatorių supratimas apie rinkimų politinę kultūrą“, – pridūrė ji.

LSDP pirmininkė kritikavo ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, kuri šią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento G. Nausėdos veiksmų šiam anksčiau viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus.

„Aš pati išdirbau ministre aštuonerius metus ir neįsivaizduoju, kad taip galėtų įvykti. Kas čia yra? Čia vėl rinkimai ir naujo konservatorių fronto atidarymas, nes (...) jie turi turėti priešų“, – teigė LSDP pirmininkė.

V. Blinkevičiūtė teigė, kad nuolatinė valdančiųjų kritika G. Nausėdai gali jam padėti pasiekti pergalę prezidento rinkimų pirmame ture, kuris vyks gegužės 12 dieną.

„Sutaupysim laiko, sutaupysim pinigų, turėsime daugiau galimybių susitikti ir diskutuoti dėl Europos Parlamento (rinkimų – BNS)“ – teigė LSDP pirmininkė.

„Sveikatos apsaugoje ir švietime – šliaužianti privatizacija“

V. Blinkevičiūtė pabrėžė, kad COVID-19 pandemijos bei karo Ukrainoje sukeltos ekonominės krizės padariniai labiausiai Europos Sąjungoje palietė Lietuvos gyventojus. 

„(Žmonės – BNS) gyvena nuo algos iki algos, nuo pensijos iki pensijos, todėl, kad gauna nepakankamas pajamas. Nepakankamas valdžios požiūris į Lietuvoje gyvenančius žmones“, – teigė LSDP pirmininkė.

Jos teigimu, trečdalis Lietuvos žmonių klesti, o dauguma esą gyvena „nuo algos iki algos“.

Pasak V. Blinkevičiūtės, Lietuvos slaugytojai uždirba mažiausiai Europos Sąjungoje, o beveik trečdalis šalies gyventoju naudojasi privačia medicina. Jos teigimu, Bendrijos vidurkis siekia 14 proc.

„O krūviai kokie? O kodėl paskui sakome, kad jie dirba ne vienu etatu ir taip toliau. Todėl, kad iš vieno (etato – BNS) negali išgyventi“, – teigė LSDP pirmininkė.

„Žmonės negali gauti tinkamų paslaugų viešajame sektoriuje, nes renkasi arba numirti, arba pasirinkti privačią mediciną“, – pridūrė ji.

V. Blinkevičiūtė teigė, kad švietimo bei sveikatos apsaugos sistemose esą vyksta „šliaužianti privatizacija“ ir dėl jos kaltino valdančiuosius.

LSDP taryboje šeštadienį buvo priimtas pareiškimas su siūlymais, kaip Lietuvoje didinti būsto prieinamumą bei rezoliucija dėl mobingo darbo vietose.

„Mano nuomone, geriausias kelias eiti per verslo pajamų apmokestinimą, didesnį pajamų apmokestinimo progresyvumą. Taip kad aš pasisakyčiau už pelno mokesčio papildomą procentą. Pasiskaičiavus poreikį, tai gali sudaryti iki 2 procentų“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė G. Nausėda.

Šiuo metu pelno mokesčio tarifas siekia 15 proc.

Jo teigimu, Laisvės partijos trečiadienį pasiūlytas akcizų didinimas kaip vienas galimų lėšų šaltinių gynybai yra svarstytinas: „Nemanau, kad čia mes galime surinkti labai ženklią sumą, tačiau kaip vienas iš galimų šaltinių – taip.“

Tuo metu tiek „laisviečių“, tiek Finansų ministerijos pasiūlytą alternatyvą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį šalies vadovas pavadino „savivaldybių pinigų pavogimu“.

„Šiais laikais, kai kalbame, kad reikia mažinti atotrūkį tarp centrų ir savivaldybių, vykdyti aktyvią regioninę politiką, tokie pasiūlymai yra prieštaraujantys arba diametraliai priešingi šiems tikslams“, – sakė G. Nausėda.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.

Prezidentas: pokyčiai gynybos įsigijimuose nėra strategijos pasikeitimas

Krašto apsaugos ministrui siūlant keisti karinės technikos įsigijimo prioritetus, šalies vadovas G. Nausėda sako, kad tai Lietuvos strategijos nekeičia.

„Nesupraskime šitų naujausių krašto apsaugos ministro pareiškimų kaip kažkokio strategijos pasikeitimo. Ne, viskas daroma nuosekliai, kaip buvo sutarta Valstybės gynimo taryboje, niekas neatsisako tankų, niekas nesako, kad reikia gyventi be oro gynybos sistemų, visi mes už tai pasisakome“, – žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas.

Taip jis kalbėjo pastaruoju metu gynybos ministrui Laurynas Kasčiūnui pasiūlius skaidyti tankų įsigijimą etapais, spartint oro gynybos pajėgumų plėtrą bei persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą, galvoti apie vikšrinių, o ne ratinių kovos mašinų pirkimą.

„Viskas turi būti daroma žingsnis po žingsnio, subalansuotai, o ne pernelyg sukoncentruojant finansinius išteklius į vieną karinės įrangos rūšį. Viskas vyksta kaip suplanuota“, – kalbėjo šalies vadovas.

Lietuva 2016 metais pasirašė sutartį dėl 88 kovos mašinų „Boxer“, Lietuvoje vadinamų „Vilkais“, įsigijimų. Prieš dvejus metus Krašto apsaugos ministerija taip pat paskelbė apie planus papildomai nupirkti dar daugiau kaip 120 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų.

Jei Lietuva pasirinks pirkti vikšrines kovos mašinas, kol kas nėra aišku, kiek ir kokios jų bus įsigytos.

Šiuos ir kitus siūlomus pokyčius L. Kasčiūnas pristatė, siekiant didesnio gynybos finansavimo ir svarstant būdus, kaip tam surinkti daugiau lėšų.

Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukė pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas, skolinimasis. Vyriausybė žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Jos teigimu, Aplinkos ministerija antradienį gavo suderinti tai numatantį Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymo pakeitimo projektą.

„Vakar gavome derinimui Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymo pakeitimo projektą, kuriuo šitą terminą (48 val. – BNS) siūloma dar prailginti iki septynių darbo dienų“, – LRT radijui trečiadienį sakė R. Radavičienė. 

„Siūloma tokia modifikacija, kad nustačius aplinkosaugininkams ar kitoms institucijoms transporto priemonės taršos viršijimus techninė apžiūra būtų panaikinama po septynių darbo dienų, jeigu nebūtų per techninę apžiūrą patikrinama tik tarša“, – teigė viceministrė.

Kovą LTSA direktoriaus įsakymu buvo nustatyta, kad pareigūnams dėl taršos panaikinus automobilio techninę apžiūrą, ji dar galiotų dar dvi paras. Iki tol sprendimas įsigaliodavo iškart, nustačius pažeidimą.

Seimas praėjusią savaitę po pateikimo priėmė opozicijos ir valdančiųjų inicijuotas dvi Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę taršių automobilių savininkams, vietoje baudos pirmą kartą leidžiant skirti įspėjimą bei ilginti tokio automobilio techninės apžiūros galiojimą.

Dujų išmetimus nuo sausio 1-osios keliuose gali tikrinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, taip pat policijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai. Vis tik dėl šaltų orų patikrinimai dar nebuvo atliekami.

Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto pareigūno, o nepaklusus reikalavimui gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda. 

Vis dėlto jis pripažino, jog statant GIPL trūko projekto užsakovės „Amber Grid“ priežiūros.

„Ypatingą dėmesį aš norėčiau atkreipti turbūt ne į „Amber Grid“ problematiką. Čia jie nesužiūrėjo, bet dokumentus klastojo „Alvora“. Jie pateikė vienas detales, dokumentus gavo iš kitur ir čia buvo sukčiavimo ir klastojimo atvejų“, – BNS antradienį sakė D. Kreivys.

„Mano manymu, priežiūros turbūt ypatingai vietoje trūko. Vėlgi, nustatys prokuratūra, bet mano subjektyviu manymu, jeigu tokie dalykai vyksta, kurie neturi vykti, tai kitaip negali vertinti“, – teigė energetikos ministras.

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT praėjusį penktadienį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. Tarybos vadovas Renatas Pocius patvirtino, kad ant sertifikavimo trūkumų turėjusių detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos. 

Ypatingą dėmesį aš norėčiau atkreipti turbūt ne į „Amber Grid“ problematiką. Čia jie nesužiūrėjo, bet dokumentus klastojo „Alvora“.

 

D. Kreivys pakartojo, kad apie konkrečių asmenų atsakomybę dėl GIPL detalių atsakys prokuratūros tyrimas, taip pat ministro nurodymu „Amber Grid“ atliekamas vidinis auditas.

„Yra visa seka – vadovas ne visada turi būti atsakingas už kiekvieną varžtelį. Jeigu mes už kiekvieną varžtelį keisime ir mėtysime vadovus, tai turbūt tų vadovų nelabai surasime“, – BNS teigė D. Kreivys, atsakydamas į klausimą, ar mato „Amber Grid“ vadovų atsakomybę.

„Politiniai sprendimai ir buvo detales pakeisti, atlikti papildomus auditus, peržiūrėti procedūras – viskas čia iš ministro išėjo“, – kalbėjo D. Kreivys, paklaustas apie savo kaip politiko poziciją.

„Amber Grid“ pareiškus pretenziją GIPL pagrindinei rangovei „Alvora“ dėl jame galimai sumontuotų rusiškų jungiamųjų alkūnių, Energetikos ministerija vasario pabaigoje pareiškė, jog abejonių sukėlusios detalės turi būti pakeistos „per trumpiausią laikotarpį“.

Energetikos rinkos reguliuotojas neplaninio GIPL statybos tyrimo ėmėsi pernai vasarą po to, kai praėjusių metų birželį su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“ paskelbė, jog GIPL galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės. Dėl to į prokuratūrą kreipėsi ir projekto užsakovė – dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“.

Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL pradėjo dar 2022 metų liepą.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.