„Ką galiu garantuoti, kad ten (2026-ųjų biudžete – BNS) bus, viena vertus, ir taupymo priemonės, kadangi ministerijose yra peržiūrimos valstybės valdymo programos ir ieškoma būdų jas apkarpyti, atsisakant kažkokių, nesakyčiau nereikalingų išlaidų – jos visos reikalingos, bet tų išlaidų, kurių galėtume atsisakyti arba atidėti ateičiai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė R. Šadžius.

„Antra vertus, gynybos finansavimas Lietuvoje, saugumo finansavimas bus užtikrintas“, – pridūrė ministras.

Vyriausybei pavasarį paprašius visų ministerijų, išskyrus Krašto apsaugos (KAM), jų įstaigas bei asignavimų valdytojus 2026 metais sutaupyti daugiau nei 100 milijonų eurų išlaidų, R. Šadžius gegužės pabaigoje sakė, jog išanalizavus ministerijų informaciją apie galimus sutaupymus paaiškėjo, kad ši suma siektų tik apie 38 mln. eurų.

Ministras tuomet teigė besitikintis, kad ministerijos dar ras daugiau taupymo rezervų.

Lietuvai kitąmet krašto apsaugai planuojant skirti 5,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), R. Šadžius tikslaus skaičiaus nenurodė – anot jo, tai bus ne vien biudžeto išlaidos.

„Tai taip pat ir valstybės dalyvavimas kuriant gynybos pramonę Lietuvoje, vystant ir ją skatinant. Tai taip pat ir tarptautiniai projektai, įgyvendinant, pavyzdžiui, Vokietijos brigados atvykimą į Lietuvą, ir daug kitų dalykų“, – sakė R. Šadžius.

„Visos šalys būtent tokiu būdu skaičiuoja tas išlaidas. Karinis mobilumas vienas iš elementų, tai mūsų kelių programoje taip pat atsidurs saugumui svarbūs projektai, kuriuos reikia įgyvendinti“, – pridūrė ministras.

Finansų ministerija anksčiau skelbė iki rugsėjo 11 dienos žadanti atnaujinti 2025–2028 metų ekonominės raidos scenarijų ir valdžios sektoriaus finansų projekcijas, o iki spalio 15-osios pateikti Vyriausybei 2026-2028 metų biudžeto projektą. 

Reikia pratęsti ir plėsti subsidijas naujų rinkų dėl JAV muitų ieškančiam verslui

Reikia pratęsti ir plėsti valstybės paramą dėl JAV muitų politikos neapibrėžtumo naujų rinkų ieškančiam verslui, sako finansų ministras R. Šadžius.

„Manau, kad taip, be abejo, ir reikia plėsti. Tai yra labai normalus valstybės atsakas į susidariusias nepalankias išorines sąlygas, kurių mūsų įmonės kontroliuoti negalėjo ir netgi numatyti negalėjo, kada kūrėsi, kada vystė savo gamybinius planus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė R. Šadžius, paklaustas, ar reikia pratęsti subsidijas.

Jis pažymėjo, kad tokia parama istoriškai nėra išskirtinė ir susijusi tik su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) muitų politika.

„Ta valstybės pagalba įmonėms diversifikuojant eksportą tai nėra kažkas naujo, susijusio su Trumpo muitais. Tos priemonės vykdomos per visą mūsų, turbūt, nepriklausomybės laikotarpį naudojant Europos Sąjungos (ES) lėšas“, – kalbėjo R. Šadžius.

Kaip rašė BNS, Ekonomikos ir inovacijų ministerija birželio antroje pusėje verslo asociacijoms, kurios padeda įmonėms ieškoti naujų eksporto rinkų ir partnerių užsienyje, paskirstė 300 tūkst. eurų subsidijų.

Tuomet skelbta, kad ši priemonė parengta skubos tvarka ir pagal ją paskirstytos lėšos aukštųjų technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų, transporto sektoriaus asociacijoms, regioniniams verslo rūmams reaguojant į JAV importo muitų politikos poveikį ir didėjantį tarptautinės prekybos neapibrėžtumą.

Vis tik finansų ministras pabrėžė, kad kainų kilimo į JAV rinką eksportuojantiems verslams išvengti nepavyks ir jiems galbūt reikėtų svarstyti laikiną pasitraukimą iš šios rinkos.

„Antra vertus, be abejo, produkcijos brangimas ten galutiniam gavėjui, tai yra tas pirmas efektas, kuris ir buvo apskaičiuotas įvedant anos šalies importo muitus. Ir klausimas, tu gali išlikti su ta unikalia produkcija, kurią sukandę dantis ten vartotojai pirks, ar iš tikrųjų tada pralaimi konkurencinę kovą su jų vietiniais gamintojais, tada protingiausia iš tos rinkos galbūt bent jau laikinai pasitraukti“, – sakė R. Šadžius.

Balandžio pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė 20 mln. eurų vertės valstybės ir ES lėšomis finansuojamos pagalbos verslui planą, skirtą padėti įmonėms diversifikuoti rinkas. Ministras Lukas Savickas tąkart teigė, kad priemonėms gali reikėti ir mažiau nei 20 mln. eurų.

BNS skelbė, kad D. Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusį sekmadienį pasiekė susitarimą, numatantį prekėms iš ES, įskaitant automobilius, bazinį 15 proc. muitą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys šią savaitę susitikime su verslo atstovais pabrėžė, kad šiuo susitarimu pavyko išvengti prekybos karo ir stabilizuoti transatlantinius prekybos santykius, suteikiant verslui daugiau aiškumo, prognozuojamumo.

R. Šadžiaus vertinimu, Lietuvos ekonomika yra nedaug priklausoma nuo JAV muitų, nes tiesioginis šalies bendradarbiavimas su šia valstybe nedidelis, tačiau Lietuvai svarbu, kaip jaučiasi pagrindinių jos eksporto rinkų ekonomika.