Lietuvos gėjų lyga BNS šeštadienį informavo, kad parade, jos vertinimu, dalyvavo bent 15 tūkst. žmonių.  

Eitynės apie 16 val. pajudėjo Barboros Radvilaitės gatve nuo Bernardinų sodo. Jos tęsėsi Gedimino prospektu link Baltojo tilto, kur iš karto po eitynių vyks koncertas.

Eitynių dalyviai, tarp kurių daugiausia buvo jaunimo, su savimi turėjo įvairaus dydžio vaivorykštės spalvų vėliavas, balionus ir kitą atributiką, eitynių metu važiavo transporto priemonės su LGBTIQ simbolika bei užrašais „Celebrate pride“ („Švęsk paradą“), „Love wins“ („Meilė laimi“), „LGBTIQ Rights are Human Rights“ („LGBTIQ teisės yra žmogaus teisės“) ir kt. 

Dalyvių minioje matoma ir įvairių organizacijų, įmonių atributika, Lietuvos, Ukrainos, Islandijos, Sakartvelo, Estijos, Norvegijos, Prancūzijos, Ukrainos, Kanados, Palestinos vėliavos, įvairūs plakatai.

Organizatoriai parade tikėjosi sulaukti apie 20 tūkst. žmonių.

Meras: Vilnius – atviras ir laisvas miestas

Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, parado dalyvių gausa patvirtina, kad Vilnius yra atvirtas ir laisvas miestas.  

„Tai iš tikrųjų didelis renginys, didelė šventė. Tai darkart patvirtina, kad Vilnius yra atviras ir laisvas miestas, kur visi gali rasti savo vietą, visi turi saviraiškos laisvę“, – BNS sakė V. Benkunskas.

„Vilnius tikrai toks buvo istoriškai, tikrai toks išliks ateityje“, – pridūrė meras.

Jo teigimu, per keliolika metų nuo pirmojo sostinėje surengto LGBTIQ parado situacija pasikeitė, o tolerancijos lygis visuomenėje padidėjo.

„Ar yra dar problemų? Yra. Ta pati įstatyminė bazė Lietuvoje nesutvarkyta niekaip. Man atrodo mes tikrai esame žingsnį didelį žingsnį į priekį ir dėl to svarbu apie tai šnekėti, nebijoti“, – teigė V. Benkunskas.

V. Benkunskas nesureikšmino kolegų iš Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nedalyvavimo eitynėse.

„Nežinau, ar čia taip reikia partijos narius žiūrėti. Čia yra laisvų žmonių reikalas dalyvauti, nedalyvauti, apsispręsti, palaikyti. (...) Tame nematau nei prievolės, nei blogio, jei kažkas kažką šį savaitgalį veikia kitur“, – teigė meras.

„Tampame Vilniaus dalimi“

Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko BNS šeštadienį prieš eitynes teigė, kad renginyje vyrauja „protesto dvasia“.

„Mes nepatenkinti politikais, kurie vengia priiminėti įstatymus, kurie reikalingi mūsų bendruomenei. Dėl to šitos eitynės bus kaip protestas ir šventė – tai irgi protesto forma“, – BNS kalbėjo V. Simonko.

Jo teigimu, LGBTIQ bendruomenės atstovai bei jų eitynės jau tampa sostinės dalimi.

„Vilnius, čia dar ne Lietuva. Vilnius yra toks burbulas, labai geras burbulas, kuriame galima gyventi. Mes matome kaip Vilnius, kaip miestas, keičiasi, ir mes jau tampame Vilniaus dalimi, ir ta šventė jau kartu su Vilniaus miestu, ką aš prieš dešimt metų netgi negalėjau pasvajoti“, – sakė Lietuvos gėjų lygos pirmininkas.

Jis teigė neabejojantis, kad daug dalyvių ateis su reikalavimu priimti partnerystės įstatymą.

Dalyviai: tolerancijos trūksta, bet požiūris pamažu keičiasi

Į renginį atvykusi iš Suomijos kilusi, tačiau 30 metų Vilniuje gyvenanti Liza sako, kad LGBTIQ bendruomenė Lietuvoje, palyginti su daugeliu Europos šalių, dar turi daug ką ginti.

„LGBT teisės yra žmogaus teisės. Tikrai, tai yra minimum, ką reikėtų pasiekti. Tai yra galimybė, nebijant vaikštinėti kartu, parodyti savo meilę – nesvarbu ar vyrui, ar moteriai, turėti santuoką, sukurti šeimą – kaip visiems, tas pats turėtų būti“, – BNS sakė Liza.

Ji mano, kad Vilniuje tolerancijos dar trūksta, o tos pačios lyties poros dar slepiasi: „Retai mačiau moterų ar vyrų porą su vaikais, kad vaikštinėtų. (...) Suomijoje labai įprasta yra tai pamatyti“.

19 metų Meda bei 22 metų Samanta teigė į renginį atvykusios palaikyti LGBTIQ bendruomenę, susipažinti su naujais jos nariais.

Jų teigimu, daugelis žmonių vis dar nesupranta seksualinių mažumų poreikio turėti vienodas teises, tačiau situacija Lietuvoje gerėja.  

„Mes neturime tokių pačių teisių, kaip skirtingų lyčių poros. Negalime susituokti, įsivaikinti vaikų. Asmeniškai, man ne visa tai svarbu, bet aš noriu palaikyti žmones, kuriems tai labai svarbu, nes aš noriu, kad jie jaustųsi laisvi išreikšti save“, – BNS sakė Meda.

Nuolat eitynėse dalyvaujantis su partneriu kartu gyvenantis 31-erių Algis teigia norintis palaikyti „tokius pat žmonės – ir savus ir kitus, bei nebijoti, kokie esame“.

„(Reikia – BNS), kad keistųsi nuomonė ir požiūris į tuos žmones (LGBTIQ – BNS), tuo labiau į jaunus“, – BNS sakė Algis.

Jis mano, kad nuo pirmojo prieš keliolika metų sostinėje surengto LGBTIQ parado požiūris į seksualines mažumas Lietuvoje „kažkiek pasikeitė“, tačiau tam reikia ne vieno dešimtmečio.

Kontrprotestuotojai: „Tamsos armija žygiuoja per Vilnių“

Vykstant LGBTIQ eitynėms, protestavo ir trys nuo kelių iki kelių dešimčių eitynių priešininkų grupės. Jie turėjo plakatus su užrašais „Aš esu už prigimtinę šeimą“, „LGBT ideologijos tikslas – priversti žmoniją nebesidauginti“, „Atkurkime katalikišką valstybę“. 

Prie arkikatedros susirinko dvi maždaug dvidešimties kontrprotestuotojų grupės. Viena jų su savimi turi religinę simboliką bei nedidelę ant paaukštinimo pastatytą Mergelės Marijos skulptūrą.

Vienas akcijos organizatorių Jurgis Jonaitis teigė besitikintis, kad judėjimo „Katalikų Tradicija“ rengiamoje bendroje maldoje dalyvaus 50–60 žmonių.

„(Renkamės – BNS), kad atsilygintume Dievui už „Baltic Pride“ eitynių metu propaguojamas nuodėmes“, – žurnalistams sakė J. Jonaitis, 

Organizacijos „Marijos Legionas“ atstovė Tyrūnė Joana teigė, kad šeima susideda iš vyro, moters ir vaiko, o Šventajame Rašte „niekur neparašyta, kad Dievas sukūrė gėjus“.

Pasak jos, šalies švietimo įstaigose esą brukami vadovėliai bei „jėga stumiama“ LGBTIQ ideologija.

„Kadangi Lietuva yra katalikiška Marijos žemė, mes negalime visi tylėti, kai tamsos armija žygiuoja per Vilnių iš viso pasaulio suvažiavę“, – BNS teigė Tyrūnė Joana.

„Mes tą blogį norime nugalėti malda. Mes melsimės, viską tvarko Dievas, ne mes. Mūsų ginklas yra malda – ne rėkavimai, ne protestai, ne neapykanta, ne pyktis, bet malda. Mylime šiuos žmones, už juos meldžiamės, prašome jų atsivertimo. Dievas įsakė visus mylėti, tai mylime ir šiuos žmones“, – teigė kontrprotesto dalyvė.

Dar keletas eitynių priešininkų kitoje katedros pusėje garsiai kalba per mikrofonus, skanduoja „Katalikiška Lietuva!“, „Save your souls“ („Gelbėkite savo sielas“).

Tarp dalyvių – opozicijos ir neparlamentinių partijų atstovai

Pasak Lietuvos gėjų lygos pirmininko Vladimiro Simonko, LGBTIQ eitynėse laukta dalyvių iš kitų Lietuvos miestų, taip pat Latvijos, Estijos, kitų Europos šalių.

Eisenoje dalyvavo ir trijų politinių atstovai: Liberalų sąjūdžio, Laisvės bei Lietuvos žaliųjų partijų politikai.

Tarp LGBTIQ eitynių dalyvių buvo Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, šios partijos atstovas Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Kairys, konservatorius Matas Maldeikis, Lietuvos žaliųjų partijos lyderė Ieva Budraitė, buvusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Per eitynės policijos pareigūnai dirbo sustiprintomis pajėgomis, buvo numatyta tikrinti įtarimų keliančius asmenis.

BNS rašė, kad festivalis „Baltic Pride“ 2025 vyks balandžio viduryje Konstituciniam Teismui uždegus žalią šviesą registruoti lyčiai neutralią partnerystę.

Raginimai valdžiai dėl partnerystės

Į LGBTQ+ bendruomenės eitynes „Už lygybę!“ atvykę politikai pasiuntė žinutę valdžiai. Anot Lietuvos žaliųjų partijos bei Laisvės partijos lyderių, Seimas ir Vyriausybė turi greičiau reaguoti į Konstitucinio Teismo (KT) išvadą ir įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę.

„Nustokite apsimetinėti, kad negalite nieko padaryti – imkite ir padarykite. Viskas jums yra jau paruošta, palikta mūsų, o jūs – tiesiog užbaikite“, – valdžią ragino Eltai kalbėjęs „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius.

Panašia žinute pasidalino ir žaliųjų partijos atstovė Ieva Budraitė, anot kurios, dabartinei Lietuvos valdžiai turėtų būti gėda dėl partnerystės įstatymo proceso vilkinimo.

„Pasisakome už tai, kad būtų kaip įmanoma greičiau išspręstas partnerystės klausimas. Mūsų įsitikinimu, valdžia reiškia nepagarbą ir jai turėtų būti gėda dėl to, kad net po KT išaiškinimo klausimas yra marinuojamas ir niekaip nėra padaroma tai, kas turėjo įvykti prieš dešimtis metų“, – Eltai teigė I. Budraitė.

Pabrėžė eitynių svarbą: visuomenė turi pamatyti, kad visi yra tokie patys žmonės

Anot T. V. Raskevičiaus, šeštadienį vykstančios eitynės yra itin svarbios užtikrinant, kad LGBTQ+ bendruomenė būtų visuomenėje matoma ir girdima.

„Kiekvienais metais vykstantis „Baltic Pride“ ir šios eitynės labai svarbios, kadangi užtikrina bendruomenės matomumą. Visuomenė turi pamatyti, kad šie žmonės yra tokie patys, kaip visi ir jų teisės turi būti užtikrintos“, – teigė Laisvės partijos politikas.

Žaliųjų partijos atstovės I. Budraitės teigimu, eitynės dabar yra šventė, o ne protestas.

„Meilė yra graži – nesvarbu, ar kalbame tarp vyro ir moters, ar tarp dviejų tos pačios lyties asmenų“, – kalbėjo politikė.

„Aš manau, kad tai yra šventė. Dažnai visi sako, kad tai yra protestas, tačiau tai yra šventė, kur kiekvienas gali būti savimi ir nesigėdyti. Man atrodo, kad ši diena ir šis birželio mėnesis yra laikas, kai gali atsiskleisti. Tai yra solidarumo diena ir šventė, bent aš taip ją matau“, – apibendrino I. Budraitė.