V karta

V – tai pergalės ženklas ir pirma žurnalo „Vogue“ pavadinimo raidė. Šie vaikai – pirmoji Rusijos, kurioje leidžiamas toks žurnalas, karta.

Jam fotografavosi jų įžymiosios mamos. Jame buvo išspausdinti interviu su jų įžymiaisiais tėčiais. Tačiau „Vogue“ epochoje augo tik jie. Ir užaugo, pasirodo, jau kitokie: pasiryžę kitokioms pergalėms.

Jauniausiems šio projekto dalyviams – 14 -15 metų, vyriausiems – kiek daugiau nei 20. Tačiau ir jie dar studijuoja universitetuose, todėl turi teisę būti tiesiog savo tėvų vaikai. Kiekvienam iš jų buvo pateiktas vienas klausimas: kaip įsivaizduoji savo idealų gyvenimą po dešimties metų?

Šie vaikai nemano, kad kuklumas puošia. Jie nesutinka su Borisu Pasternaku, kuris tvirtino, kad „būti įžymiam yra negražu“. Jie įsitikinę, kad apie pinigus kalbėti nėra gėda, gėda jų neturėti. Apkeliavę pusę pasaulio, pasirodo, jie nori gyventi Maskvoje ir nesupranta, kodėl kažkada „ištekėti už užsieniečio“ buvo didelė laimė. Daugelis iš jų planuoja vesti ar ištekėti ir susilaukti vaikų. Štai tokios paprastos V kartos vaikų svajonės.

Kolia Jefremovas ir Stepanas Dobrovolskis

Koliai 15 metų, Stepanui 20. Mama jų viena, aktorė Jevgenija Dobrovolskaja. Tėčiai – skirtingi. Ir tikslai skirtingi. Stepanas mokosi Maskvos tarptautinėje aukštojoje verslo mokykloje, artimiausiu metu planuoja uždirbti daug pinigų, o vėliau išvykti ten, kur daug saulės. „Prie jūros arba į kalnus. Svarbiausia, kad saulės būtų daug.“ Kolia mokosi kino mokyklos 9 klasėje. „Čia aš mokausi įprastų dalykų, pavyzdžiui, algebros ir neįprastų: režisūros, aktoriaus meistriškumo ir t. t. Vėliau studijuosiu MCHAT‘o studijoje. Aš juk Jefremovas. Tenka pateisinti pavardę.“ Po dešimties metų Kolia bus įžymus aktorius, Stepanas – kuklus milijonierius. „O dar aš norėčiau nupirkti butą, kuriame gyveno mano senelis, Olegas Jefremovas, – svajoja Kolia. – Tik kažin ar vienas tiek uždirbsiu. Tikiuosi, kad brolis padės. Todėl dėl viso pikto stengiuosi su juo nesipykti, netgi kai jis mane auklėja.“

Nikita Presniakovas

Kristinos Orbakaitės ir Volodios Presniakovo sūnus, dievinamas Alos Pugačiovos anūkas Nikita mėgsta alternatyvųjį roką ir grupę „Nirvana“. Jis su draugais įkūrė savo grupę, jie koncertuoja mokykloje, o ne per seniausiai – pirmąkart – sugrojo klube. „Kietai“ buvo. „Man tik 15, viskas gali pasikeisti, tačiau manau, kad tapsiu tikru muzikantu. Arba režisieriumi. Žinote, man prisisapnavo visas trileris! O labiausiai aš nenoriu būti priklausomas nuo tėvų. Ir dar nenoriu anksti vesti.“

Vasilisa Danilina, Petia Skliaras ir Saša Michalkova

Vasilisos mama – kompanijos „Sapnai ir paslaptys“ grupės prezidentė Irina Danilina, Petios tėtis – muzikantas Aleksandras F. Skliaras, Sašos tėtis – restoratorius Stepanas Michalkovas. Šiuos skirtingus tėvus jungia viena: vaikai mano, kad jiems pasisekė. Su tokiais tėvais nesunku palaikyti gerus santykius. Po dešimties metų, kai Vasilisa baigs Maskvos valstybinio universiteto menų fakultetą ir įkurs savo meno galeriją, Petia taps įžymiu režisieriumi ir pasaulinio garso snieglentininku, o Saša baigs St. Martins studijas, taps dizainere ir sukurs idealius džinsus, kai jie bus visiškai suaugę ir savarankiški, vis tiek tie santykiai išliks tokie pat. Vasilisa netgi svarsto: gal su mama atidaryti kokį spa centrą? „Nors aš ne visada sutinku su savo giminaičiais, – sako P. Skliaras. – Pavyzdžiui, jie mano, kad jų karta buvo švaresnė ir dvasingesnė. Jokiu būdu. Mes paprasčiausiai turime mažiau iliuzijų. Ir mes sąžiningesni.“

Saša Jarmolnik, Marusia Parfionova-Čuchraj, Saša Filipenko

Saša Jarmolnik ir Marusia – draugės. Saša Filipenko ir Saša Jarmolnik – taip pat draugės. Tačiau į vieną kadrą jos pateko ne todėl. Visos trys – gražuolės blondinės. Marusia studijuoja dizainą Londone, Saša Jarmolnik – Stroganovo mokykloje. Galbūt kada nors jos sukurs savo ženklą: „Juk yra „Lalique“, o mūsų vadinsis „Yarmolnik-Chukhray!“ Saša Filipenko baigia studijas Maskvos tarptautinių santykių institute. „Vis dėlto mane labiau vilioja teatras ir kinas. Būdama 13 metų įgijau garso operatorės specialybę ir visą laiką su tėčiu važinėju į gastroles.“ Visoms trims laimei būtina šeima ir darbas. Arba atvirkščiai – darbas ir šeima. „Ir dar galite parašyti, – sako Marusia, – kad ir po dešimties metų aš vis tiek būsiu blondinė!“

Vania Jankovskis ir Nastia Gomiašvili

Seniai seniai, kai dar Vania ir Nastia nebuvo gimę, Jankovskių ir Gomiašvilių šeimos gyveno viename komunaliniame bute. Jankovskių šeima – tai Olegas, jo žmona Liudmila ir sūnus Filipas. Gomiašvilių – tai įžymusis Arčilas, sukūręs Ostapo Benderio vaidmenį, jo žmona Tatjana ir duktė Nina.

Tiesą sakant, tai buvo ne šiaip paprastas butas, o „Lenkomo“ teatro bendrabutis. Virtuvė – bendra. Ir kaimynų, kurie artimesni už tolimus giminaičius, gyvenimas beveik bendras. Vania ir Nastia, gimę didelių butų ir vilų epochoje, to nežinojo. Susidraugavo jie be pašalinių pagalbos.

Nastiai 15, Vaniai 16. „Jis puikus, – sako Nastia. – Jis nėra mano vaikinas, todėl pasakysiu tiesiai. Skirtingai nuo kitų, Vania yra rimtas. Su juo galima plepėti, juokauti, tačiau jis vis tiek rimtas.“ „Ji juokinga, – kalba Vania. – Ją nuolat kas nors įsimylėjęs. Aš nesu jos įsimylėjęs, tačiau tuos vaikinus suprantu.“ Dar jis sako, kad vaidins MCHAT‘o scenoje. Be to, neblogai būtų nusifilmuoti pas tėvą, o partnere kadre turėtų būti mama, Oksana Fandera. „Kartą mano senelis ir tėvas tą pačią dieną atsiėmė „Niką“. Būtų šaunu, jei tai taptų tradicija.“ Be kitų planų, norėtų gauti vaidmenį Holivude. Nastia turi savų ambicijų: „Įstoti į Kinematografijos institutą, prodiuserių fakultetą. Tiesa, mama kol kas nusiteikusi skeptiškai. Žinoma, bjauru, kai už nugaros šnibždasi, kad tie vaikai į šou verslą pateko dėl tėvelių pinigų. Na jau ne!“

Nikita Tabakovas, Nikita Babenka ir Galia Judaškina

Visoms jų svajonėms išsipildžius, gyvenimas taptų idealus. Tik reikia sulaukti, kol jie baigs mokyklas ir ims realizuoti savo planus. Ir tada – Nikitos Tabakovo darbo dėka – Maskvoje atsiras klubų su siautulingais vakarėliais ir nebrangiais kokteiliais. Verslo organizavimo paslaptis Nikita tikisi perimti iš tėvo, Antono Tabakovo. Vadinasi, galima tikėtis, kad šie klubai iškart taps madingi. Tačiau juose – kaip sako kitas Nikita, aktorės Alionos Babenko sūnus, – niekas nevartos narkotikų. Žmonija apskritai apsigalvos ir nustos domėtis tokiomis šlykštynėmis. Ir dar nebebus išdavysčių ir pavydo. Ir dar, Galios Judaškinos nuomone, visi žmonės ims gražiai rengtis, o kine žiūrės ne kokį šlamštą, o tokius filmus, kuriuose vaidina Odri Hepbern ir Merilin Monro. „Tai mano mėgstamiausi filmai. Aš juos žiūrėsiu visą gyvenimą. Jie negali atsibosti.“

„Vogue“
I. D.