VOKIETIJA PRISTATĖ NAUJAS FEMINISTINES UŽSIENIO POLITIKOS GAIRES

Vokietijos užsienio reikalų ir plėtros ministrės trečiadienį pristatė naujausias savo vyriausybės feministines užsienio politikos gaires, turinčias užtikrinti, jog visi žmonės „turėtų vienodą teisę į atstovavimą ir prieigą prie išteklių“.

Vykdant šią politiką bus atsižvelgta į moterų ir mergaičių poreikius ir teikiama parama, siekiant panaikinti diskriminaciją, o tai, pasak politikių, padės pasiekti didesnį stabilumą visuomenėje. 

„Neraginame kelti revoliucijos, bet darome tai, kas savaime suprantama“, – Berlyne žurnalistams teigė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). 

„Feministinė užsienio politika apima visas mūsų užsienio politikos sritis – nuo humanitarinės pagalbos iki stabilizavimo priemonių, taikos misijų ir užsienio kultūros bei švietimo politikos“, – pridūrė ji. 

„Norime, kad visuomenė taptų teisingesnė. Negalima to padaryti be pusės potencialo, tai yra be moterų, ir reikia į jas atsižvelgti“, – sakė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze (Svenia Šulcė). 

Kelios šalys įgyvendina feministinę užsienio politiką, kuri teoriškai reiškia žmogaus teisių apsaugą ir moterų bei kitų, dažnai marginalizuotų, grupių prasmingo dalyvavimo priimant sprendimus skatinimą.

Tokioje politikoje paprastai teigiama, kad moterys ir mergaitės turi būti apsaugotos nuo smurto, turėti galimybę reikalauti savo teisių ir dalyvauti priimant politinius sprendimus, o šiems tikslams pasiekti turi būti skiriama pakankamai išteklių.

Be kita ko, Vokietijos feministinės vystymosi politinės gairės numato, kad ateityje daugiau nei 90 proc. naujai skiriamų lėšų projektams turėtų būti skiriama pasauliniams projektams, kuriais skatinama lyčių lygybė. Vokietijos naujienų agentūra „dpa“ pranešė, kad 2021-aisiais šis rodiklis siekė apie 64 procentus. 

A. Baerbock pabrėžė, kad naujosiose vyriausybės užsienio politikos gairėse taip pat numatyta užtikrinti didesnę lyčių lygybę šalies viduje, ypač Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje, kurioje šiuo metu tik 26 proc. ambasadorių yra moterys. 

„Matome, kad galime daug ko pasimokyti iš kitų šalių“, – sakė A. Baerbock ir pabrėžė, kad apie 30 pasaulio šalių oficialiai įsipareigojo vykdyti feministinę užsienio politiką: „nuo Čilės iki Ispanijos ir Mongolijos“.

S. Schulze pridūrė, kad daugiau lygybės turinčiose visuomenėse yra mažiau bado ir skurdo, ir apskritai jos yra stabilesnės. 

„Todėl paprasčiausiai sveiku protu pagrįsta vystymosi politika ypatingą dėmesį skiria tam, kad moterys taip pat turėtų teises, išteklius ir joms būtų atstovaujama“, – teigė S. Schulze.

Vokietijos nevyriausybinė organizacija „Welthungerhilfe“, remianti pagalbos projektus Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje, teigiamai įvertino minimą iniciatyvą, tačiau atkreipė dėmesį, kad neaišku, kaip konkrečiai bus įgyvendinamos feministinės gairės ir kaip jos bus finansuojamos.

„Finansavimo klausimas lieka tuščias. Vietos pilietinės visuomenės organizacijos turi būti tinkamai finansuojamos ir turi turėti galimybę lengvai gauti lėšų, – teigiama grupės pareiškime. – Kaip tai bus padaryta, lieka atviras klausimas.“